Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-08-19 · Administracinė byla Nr. eI2-11970-473/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-08-19
Bylos Nr.
eI2-11970-473/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03129-2024-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Violeta Balčytienė, Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
O. T.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI2-11970-473/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03129-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 8.4; 55.1.1 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 19 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas O. T. (toliau – pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas), kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad atsakovas Sprendimą priėmė, taikydamas netinkamas teisės normas, ir nepagrįstai sprendė dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo.

Paaiškina, kad nuo 2022 m. lapkričio 31 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Viskintos transportas“ (toliau – Bendrovė) tarptautinio krovinių vežimo vairuotojo pareigose. Bendrovė pareiškėjui iki 2023 m. gruodžio mėnesio, su tam tikrais uždelsimais, tačiau darbo užmokestį mokėjo. Paskutinę darbo užmokesčio išmoką pareiškėjas gavo 2024 m. sausio 16 d., vėlavimas mokėti darbo

užmokestį siekė daugiau kaip pusantro mėnesio. Bendrovė 2023 m. lapkričio mėnesio pabaigoje informavo pareiškėją, kad jam darbo nebėra, todėl jis turi ieškotis kito darbo, nuo 2023 m. gruodžio

mėnesio pareiškėjas nebuvo siunčiamas į reisus, jam nebebuvo mokamas darbo užmokestis. Tai, kad

Motyvuojamoji dalis

Bendrovės veiklos apimtys sumažėjo, patvirtina Bendrovėje dirbančių darbuotojų skaičiaus ženklus

sumažėjimas. Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodyti duomenys, susiję su pareiškėjo gaunamu mėnesiniu darbo užmokesčiu, nuo 2023 m. gruodžio mėnesio neatitiko pareiškėjui mokamo darbo užmokesčio. Už tai nėra atsakingas pareiškėjas, kadangi šiuos duomenis pateikė Bendrovė, tačiau įsipareigojimo tinkamai vykdyti susitarimą neįvykdė. Tai, kad pareiškėjui nuo 2023 m. gruodžio mėnesio darbo užmokestis nebuvo mokamas, nėra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, nes ši aplinkybė priklauso nuo Bendrovės, kuri šiuos duomenis nurodė tarpininkavimo rašte. Pareiškėjas šio įsipareigojimo tinkamo vykdymo neturėjo galimybės užtikrinti, todėl Sprendimas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu priimtas nepagrįstai.

Pareiškėjas nesutinka su Sprendimo išvada, kad jis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje, nes ji priimta neišsiaiškinus visų reikšmingų aplinkybių. Paaiškina, kad Lietuvos Respublikoje dirba nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., nuo šios datos iki 2023 m. gruodžio mėnesio gavo stabilias ir pakankamas pajamas iš darbo santykių. Pareiškėjo sutuoktinei išduotas skaitmeninis leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu, galiojantis iki 2025 m. kovo 4 d. Pareiškėjo sutuoktinė dirba Lietuvos Respublikoje ir gauna

stabilias bei pakankamas pajamas. Šeima per šį laikotarpį iš gaunamų pajamų sutaupė ženklią piniginių lėšų sumą, kuri suteikią galimybę iš sutaupytų pajamų pragyventi laikotarpį, kuriuo pareiškėjui nebuvo mokamas darbo užmokestis. Nurodo, kad 2023 m. gruodžio 1 d. pareiškėjo sąskaitos likutis buvo 3798,55 Eur, laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. birželio 13 d. pareiškėjas gavo pajamų 5598,47 Eur. Išrašai iš banko sąskaitos patvirtina, kad Sprendimo priėmimo dieną pareiškėjas per mėnesį turėjo 1877,60 Eur dydžio lėšas, kurių pakanka pragyvenimui Lietuvos Respublikoje. Taip pat nurodo, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. birželio 13 d. pareiškėjas išgrynino iš banko sąskaitos 3110 Eur. Ši suma skirta piniginių lėšų taupymui. Įvertinus bankinių sąskaitų likučius (522,76 – 14,08) ir grynųjų piniginių lėšų likutį, pareiškėjo disponuojama suma skundo pateikimo dieną buvo 3646,84 Eur, be lėšų kurios yra pareiškėjo sutuoktinės sutaupytos ar kas mėnesį gaunamos.

Teigia, kad gavo darbo pasiūlymą dirbti autobuso vairuotojo pareigose uždarojoje akcinėje bendrovėje „Vilniaus viešasis transportas“, kurio pagrindu 2024 m. kovo 13 d. pateikė atsakovui prašymą leisti pakeisti darbdavį. Uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus viešasis transportas“ pateikė atsakovui tarpininkavimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kokiomis sąlygomis pareiškėjas yra priimamas į darbą. Būsimas darbdavys ketina suteikti darbo sąlygas bei mokėti darbo užmokestį, kuris atitinka Įstatymo keliamus reikalavimus. Pareiškėjas šiuo metu yra atlikęs darbdavio nustatytus žinių ir įgūdžių vertinimus, jis atitinka darbdavio keliamus reikalavimus, todėl pareiškėjui nėra kliūčių, išskyrus Sprendimą, pradėti dirbti ir gauti nuolatines bei stabilias pajamas iš darbinės veiklos.

Mano, kad nurodytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teikti, kad pareiškėjas turi pakankamai ilgalaikius ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, turi pakankamas pajamas pragyventi Lietuvos Respublikoje, turi potencialų darbdavį, kuris yra pasirengęs pareiškėją priimti dirbti, laikinas pajamų, susijusių su darbo santykiais, negavimas yra sąlygotas aplinkybių, kurioms pareiškėjas neturėjo galimybės daryti įtaką. Pirmoji aplinkybė susijusi su buvusio darbdavio apimčių sumažėjimu, antroji – atsakovo veiksmai, susiję su pareiškėjo prašymo pakeisti darbdavį nagrinėjimu.

Atsižvelgdamas į tai, teigia, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, pateikė duomenis, kurie atitinka tikrovę, o turimos lėšos ir ateityje gautinas darbo užmokestis leidžia pragyventi Lietuvos Respublikoje. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas turi realias galimybes gyventi bei užsiimti darbine veikla Lietuvos Respublikoje.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjas skunde neneigia, kad jam nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte sutartas atlyginimas, taigi dėl faktinių aplinkybių ginčo nėra. Atkreipia dėmesį, kad Įstatymas, kiti teisės aktai nenumato Migracijos departamentui pareigos, priimant Sprendimą, aiškintis aplinkybių dėl pareiškėjo darbo trūkumo. Pažymi, jog pagal tarpininkavimo raštą ir prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjo darbo užmokestis nurodytas 1205 Eur, tačiau, pareiškėjas nustatyto darbo užmokesčio penkis mėnesius negavo, todėl neatitinka imperatyvių Įstatymo reikalavimų. Nuo 2023 m. gruodžio 1 d., kai pareiškėjui nebuvo mokamas darbo užmokestis, iki Sprendimo priėmimo pareiškėjas, žinodamas, kad negauna nustatyto darbo užmokesčio, nesikreipė į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pažymi, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui leidimas gyventi, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti Bendrovėje. Migracijos departamentas šiuo pagrindu pareiškėjui išdavė leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui negaunant Įstatyme nustatyto atlyginimo (mažiausiai 1 MMA), išnyko teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Preziumuojama, kad pareiškėjui žinomi Įstatyme įtvirtinti išduoto leidimo panaikinimo pagrindai, todėl pasikeitus aplinkybėms, siekdamas ateityje išvengti neigiamų pasekmių, pareiškėjas galėjo (ir turėjo pareigą) kreiptis į Migracijos departamentą, informuodamas apie pasikeitusią jo teisinę padėtį ir kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, surinko jam prieinamus papildomus duomenis apie pareiškėją ir, juos įvertinęs, padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo reikalavimų. Pabrėžia, kad pareiškėjas nenurodė reikšmingų aplinkybių, kurių Migracijos departamentas nebūtų įvertinęs. Teigia, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės Sprendimo nepriimti. Sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime nebuvo apsiribota nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas faktais ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus, pakankamas. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje yra šie rašytiniai įrodymai:

2022 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi, nes ketina dirbti pagal darbo sutartį, jo profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, kuriame nurodė: darbdavio pavadinimas – Bendrovė, profesijos pavadinimas ir kodas pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas (833209), numatomas darbo užmokestis (Eur per mėn.) – 1205, pragyvenimo lėšų šaltinis – su darbo santykiais susijusios išmokos. Patvirtino žinantis, kad turi informuoti apie kitus pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl prašymo.

2022 m. rugpjūčio 16 d. Bendrovės Tarpininkavimo raštas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo), kuriame kvietėju nurodyta Bendrovė, kviečiamu asmeniu nurodytas pareiškėjas, kuris dirbs tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209), darbo sutarties tipas – neterminuota, darbo sutarties laikotarpiu įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio dydis eurais – 1205.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys apie Asmenį ir jo draudėjus (visas darbovietes), kuriuose užfiksuota, kad pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2022 m. lapkričio 31 d., iki 2023 m. lapkričio mėnesio jam mokėtas darbo užmokestis atitiko tarpininkavimo rašte nurodytą mokėti mėnesinį darbo užmokestį – 1205 Eur, tačiau nuo 2023 m. gruodžio mėnesio darbo užmokestis nemokamas.

2024 m. vasario 19 d. uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ Tarpininkavimo raštas darbdaviui arba darbo funkcijai pakeisti, kuriame kvietėju nurodyta uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus viešasis transportas“, kviečiamu asmeniu nurodytas pareiškėjas, kuris dirbs autobuso vairuotoju (833101), darbo sutarties tipas – neterminuota, darbo sutarties laikotarpiu įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio dydis eurais – 1733.

2024 m. vasario 21 d. pareiškėjo prašymas leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį, nes turi leidimą laikinai gyventi, išduotą kaip darbuotojui (ne aukštos profesinės kvalifikacijos), ir pageidauja pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.

Sprendimas, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024 m. spalio 7 d., nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, ir pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Nurodyta, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti Bendrovėje, 2022 m. rugpjūčio 16 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Migracijos departamentas 2022 m. spalio 6 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Pareiškėjui 2022 m. spalio 7 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024 m. spalio 7 d., įteiktas 2022 m. spalio 28 d. Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2022 m. lapkričio 31 d., iki 2023 m. lapkričio mėnesio mokėtas darbo užmokestis atitiko tarpininkavimo rašte nurodytą mokėti mėnesinį darbo užmokestį – 1205 Eur, tačiau nuo 2023 m. gruodžio mėnesio darbo užmokestis nemokamas, t. y. pareiškėjas Bendrovėje nedirba. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas 1205 Eur darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui sulygtas darbo užmokestis, mokėtas tik iki 2023 m. lapkričio mėnesio, o nuo 2023 m. gruodžio mėnesio darbo užmokestis visai nemokamas, pareiškėjas Bendrovėje nedirba, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės, sudarantis 1205 Eur. Pažymima, kad pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymas Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“. MMA 2024 m. – 924 Eur.). Atsižvelgus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, t. y., kad pareiškėjui, pastaruosius penkis mėnesius nemokamas darbo užmokestis ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduota nacionalinė viza, galiojusi nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. iki 2021 m. sausio 5 d., leidimas laikinai gyventi, galiojęs nuo 2020 m. lapkričio 12 d. iki 2022 m. spalio 28 d., Lietuvos Respublikoje dirba nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. Tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas turi pakankamai ilgalaikius ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, tačiau jie sąlygoti išimtinai tik darbo santykiais. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjo sutuoktinei O. T. yra išduotas skaitmeninis leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu, galiojantis iki 2025 m. kovo 4 d. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyti pagrindai, pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi yra panaikinamas.

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) paso kopija, banko sąskaitos išrašas, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 7 d. raštas „Dėl duomenų suteikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad duomenų apie pareiškėjo vardu registruotus administracinius nusižengimus už penkerius metus nėra, pareiškėjo 2024 m. vasario 2 d. Privalomojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma, kurioje nurodyta darbovietė uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus viešasis transportas“, profesija – autobuso, troleibuso vairuotojas, 2024 m. vasario 9 d. Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2024 m. birželio 3 d. Pažyma apie pareiškėjo valstybinį socialinį draudimą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo 2024 m. vasario 14 d. Prašymas priimti į darbą, adresuotas uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus viešasis transportas“, 2024 m. vasario 13 d. pareiškėjo atlikto Keleivių aptarnavimo standarto testo rezultatas, uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ 2024 m. vasario 2 d. pareiškėjo įdarbinimo ir vertinimo anketa, 2024 m. birželio 20 d. pareiškėjo pranešimas per Migris sistemą atsakovui apie tai, kad nori nutraukti prašymo nagrinėjimą, nes išėjo iš darbo savo noru.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte (redakcija, galiojusi prašymo pateikimo metu) nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019). Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs aiškią teismų praktiką, kad užsieniečiui nemokamas tarpininkavimo rašte ir prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytas atlyginimas vertinamas kaip aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (pareiškėjas nurodė, kad vienintelis jo pragyvenimo šaltinis yra darbo užmokestis, pareiškėjo darbo užmokestis neatitiko MMA dydžio). Kadangi pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais bei 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas nekvestionuoja pareiškėjo teisės į neapmokamas atostogas, tačiau pažymi, kad pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2489-463/2023; 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2022).

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 punktu, nes pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, ir pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

Atsakovas priėmė Sprendimą, nes iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatė, kad pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2022 m. lapkričio 31 d., iki 2023 m. lapkričio mėnesio mokėtas darbo užmokestis atitiko tarpininkavimo rašte nurodytą mokėti mėnesinį darbo užmokestį – 1205 Eur, tačiau nuo 2023 m. gruodžio mėnesio darbo užmokestis nemokamas, nors Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas 1205 Eur darbo užmokestis.

Pareiškėjo pateikti priedai (banko sąskaitos išrašai apie sutaupytas pajamas, kuris suteikia galimybę pragyventi laikotarpį, kuriuo pareiškėjui nebuvo mokamas darbo užmokestis, pareiškėjo ruošimasis įsidarbinti kitoje darbovietėje) nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. pareiškėjas, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, nedirbo ir jam nebuvo mokamas darbo užmokestis. Tokia praktika yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4438-822/2017). Pareiškėjo skundo argumentai, kad jis neturėjo galimybės užtikrinti to, kad jam būtų mokamas darbo užmokestis, nes ši aplinkybė priklauso nuo Bendrovės, kuri šiuos duomenis nurodė tarpininkavimo rašte, nepaneigia pareiškėjo pareigos laikytis specialaus Įstatymo, nustatančio užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje, sąlygų ir reikalavimų. Pažymėtina, kad pareiškėjas neinformavo apie pasikeitusias aplinkybes, kad Bendrovėje jam nemokamas atlyginimas, nors šią pareigą turėjo ir apie ją žinojo, nes ją buvo nurodęs prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Atsižvelgdamas į ankščiau aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad būtent pareiškėjas turėjo pareigą laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, ir jam Įstatymo keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2024 m. spalio 7 d. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos. Teismas pažymi, kad leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjui tikslas yra tai, kad pareiškėjas dirbtų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas (833209) (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), gautų Įstatyme numatytą atlyginimą ir būtų sumokėti privalomi mokesčiai į valstybės biudžetą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai, nustatęs, jog pareiškėjui nuo 2023 m. gruodžio mėnesio darbo užmokestis nemokamas, t. y. pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 punktu Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas Sprendime detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė pareiškėjo atveju. Tiek teisiniai, tiek faktiniai Sprendimo motyvai yra aiškūs. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas yra neteisėtas. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybės, daro išvadą, kad Migracijos departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas nenustatė kitų Sprendimo panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Teismas pažymi, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo O. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas