Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Danguolės Martinavičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. S. ir D. S. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. S. ir D. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Kretingos rajono notarų biurui, D. S., D. S., Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl tėvystės nustatymo, mirus spėjamam vaiko tėvui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjai, prašydami atnaujinti procesą, remiasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu – dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Nurodo, kad J. V., nagrinėjant bylą dėl tėvystės nustatymo, mirus spėjamam vaiko tėvui, nurodė, jog nekels turtinių pretenzijų, tačiau pareiškė pareiškimą atnaujinti terminą S. S. sūnaus N. V. vardu palikimui pagal įstatymą priimti, apie kurį pareiškėjai sužinojo tik 2008 m. vasario mėn. Be to, išreiškia abejonę ar N. V. yra mirusio S. S. sūnus, teigia, kad N. V. gali būti pareiškėjo D. S. sūnus.

Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymai yra faktiniai duomenys, pateikti įstatymų nustatytose įrodinėjimo priemonėse (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui, todėl remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo bylos nagrinėjimo metu. Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar pareiškėjo pateikti įrodymai kitų byloje esančių įrodymų kontekste galėtų sukelti pagrįstų abejonių jų patikimumu ir šių įrodymų pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumu, ar aplinkybės, turėjusios įtakos naujo įrodymo atsiradimui, egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą, tačiau apie jas buvo sužinota jau įsiteisėjus sprendimui, ar šios aplinkybės buvo bylos įrodinėjimo dalykas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai išreiškė abejonę, ar N. V. yra mirusiojo S. S. sūnus. Pažymėtina, kad ši pareiškėjų nurodyta aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia, nes atsižvelgiant į tai, jog nepilnametis N. V. yra gimęs (duomenys neskelbtini), aišku, kad pareiškėjui D. S. ši aplinkybė jau buvo žinoma daugiau kaip 6 metus. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjai nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad ši aplinkybė nebuvo ar negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad pareiškėjų nurodyta aplinkybė, jog J. V. reikšdama turtinį reikalavimą juos suklaidino, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes vadovaujantis LR CK 2.6 str., civilinis teisnumas ar veiksnumas negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Pažymėtina, kad J. V. kaip N. V. atstovė pagal įstatymą įgyvendino jo subjektinę teisę paveldėti, ši teisė negali būti ribojama šalių susitarimu.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai prašymą atnaujinti procesą pateikė praleidę CPK 368 str. nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau dėl šios aplinkybės privalėjo pasisakyti pirmojoje proceso atnaujinimo stadijoje (CPK 370 str. 3 d.), todėl ši aplinkybė nutartyje plačiau nenagrinėtina.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės neatitinka reikalavimų, keliamų naujai paaiškėjusių aplinkybių turiniui, todėl nagrinėjamu atveju jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. nutartis yra pagrįsta bei teisėta, ją keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.