Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorui Virgilijui Lazauskui, kaltinamajam E. J., kaltinamojo gynėjui advokatui E. L., nukentėjusiajai P. L., nukentėjusiosios atstovui advokatui K. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo universitetinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ inžinieriumi-geodezininku, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-02-16 apie 10.55 val. E. J., vairuodamas automobilį „Audi A4 Avant“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, Savanorių pr. nuo J. B. al. link Birželio 23-iosios g. ties namu Nr. 214A, šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje su Uosio g., pėsčiųjų perėjoje, 1-oje eismo juostoje pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, 38 punkto reikalavimus tuo, kad iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio iš anksto, pastebėjęs, kad prie pėsčiųjų perėjos dar stovi automobiliai ir tuo pačiu pažeisdamas 165 punkto reikalavimus – nepraleido baigiančios pereiti važiuojamąją dalį pėsčiosios P. L., ją partrenkė ir sužalojo, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. J. prisipažino kaltu iš dalies, parodė, kad eismo įvykis įvyko dėl abipusės kaltės. Pripažino, kad neįvertino situacijos, kad kiti automobiliai antroje ir trečioje juostoje stovėjo, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, uždelsė važiuoti, o jis važiavo pirmąja laisva eismo juosta, iš anksto nepastebėjo pėsčiosios. Parodė, kad važiavo Savanorių prospektu nuo „aklųjų“ sankryžos, kurią pravažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, link Kalniečių. Tada ties „Maxima“, kur yra maža sankryža, taip pat pravažiavo antra eismo juosta, degant leidžiamam šviesoforo signalui, o priekyje, ties kita sankryža, pamatė stovinčius automobilius trečioje ir antroje eismo juostose, pirmoji buvo tuščia. Jis buvo besustojąs už stovinčių automobilių, kai pamatė, kad įsijungė žalias šviesoforo signalas, tuomet persirikiavo į laivą pirmąją eismo juostą, vos judėdamas, ir važiavo link sankryžos nedideliu greičiu. Prieš pat pėsčiųjų perėją pastebėjo einantį žmogų, kurį iš anksto trukdė pastebėti aukštas automobilis stovintis antroje juostoje, iškart ėmė stabdyti, automobilis slydo, tuo pačiu įjungė garsinį signalą, kad pėstysis pamatytų artėjančią transporto priemonę ir bandytų išvengti susidūrimo, tačiau jis net neatsisuko. Matė, kad neišvengs kontakto, dar bandė nukreipti automobilį, bet jis slydo, ir pirmojoje eismo juostoje, dešiniuoju kapoto šonu kliudė nukentėjusiąją. Tuomet sustojo kelkraštyje, išlipo iš automobilio ir nubėgo prie nukentėjusiosios. Buvo liudytojų, žmonių, kurie visa tai matė. Keli žmonės kalbėjo telefonais, sakė, kad kviečia pagalbą, tad jis pats neskambino, buvo likęs su nukentėjusiąja. Vėliau po viso įvykio bandė kontaktuoti su nukentėjusiąja, kai tyrėjas davė jos kontaktus, buvo nuvykęs aplankyti į ligoninę ir į namus. Bandė gražiuoju tartis, dėl žalos atlyginimo, nukentėjusioji prašė 20 000 litų, jo uždarbis nėra didelis ir negalėjo padengti tokios sumos, klausė ar gali dalimis išmokėti prašomą sumą, bet nukentėjusioji reikalavo sumokėti visą sumą iš karto. Yra nevedęs, gyvena vienas, išlaikytinių neturi, kitų papildomų pajamų neturi. Moka pinigus dėl padarytos žalos transporto draudikų biurui, su kuriuo susitarė dėl 200 litų įmokų kas mėnesį.

Nukentėjusioji P. L. parodė, kad 2012 m. vasario 16 d. ėjo nuo „Maximos“ per pėsčiųjų perėją, per visas eismo juostas. Atėjus iki perėjos, palaukė, kol užsidegė žalias šviesoforo signalas ir ėjo per perėją kirsdama Savanorių pr. Kelias toje vietoje yra gana platus. Degant žaliam šviesoforui perėjo tris eismo juostas, penktoje, šeštoje juostoje pradėjo mirgėti šviesoforas, pagreitino žingsnius ir spėjo pereiti gatvę, teigia, kad ją nutrenkė ant šaligatvio. Kiek buvo be sąmonės nežino. Kažkas ją pakėlė, matė stovintį policijos pareigūną, kuriam parodė, kurioje vietoje ją partrenkė, vėliau ją išvežė greitoji pagalba. Patyrė dubens kaulų, kryžkaulio įsikilimus, galvos sumušimą, buvo įskeltas akikaulis ir skruostikaulis. Kakta iki šiol aptirpusi, galva sunkiai gijo, tik ant nugaros buvo galima gulėti. Po įvykio ligoninėje gulėjo tris savaites, po to gydymas buvo tęsiamas ortopediniame stacionare, kuriame gulėjo dar 20 dienų, o paskui namie. Teigė, kad gydymas daug kainavo, vaistai brangūs, šiuo metu be nuskausminamųjų negali judėti, turi vaikščioti su lazda, kurios anksčiau nereikėjo, iki šiol jaučia įvykio pasekmes. Kaltinamasis buvo atėjęs aplankyti pirmą savaitę, kai gulėjo ligoninėje, apie atlygį nieko nežadėjo, atnešė gėlių ar saldainių. Vėliau buvo atėjęs į namus, ir jam buvo pasakyta, kad reikia apie 20 000 litų žalos atlyginimo ir ne daugiau. Dabar dėl neturtinės žalos atlyginimo reiškia 30 000 litų ieškinį.

Liudytoja V. B. parodė, kad 2012-02-16, prieš vienuoliktą valandą nuo „Iki“ parduotuvės link Uosio gatvės ėjo per Savanorių pr. ties sankryža su Uosio gatve. Buvo slidu. Perėjus gatvę degant žaliam šviesoforui, atsidūrė toje Savanorių pr. pusėje, kur yra „Maxima“. Stovėdama prie Uosio g. atsisuko į Savanorių pr. pasižiūrėti link „Iki" parduotuvės ir matė, kaip degant raudonam šviesoforui pėstiesiems, močiutė ėjo per pėsčiųjų perėją, paties jos ir automobilio susidūrimo nematė, bet teigia, kad eismo įvykis nutiko, kai nukentėjusioji buvo bebaigianti pereiti gatvę, pirmoje eismo juostoje. Iškvietė policiją, nuėjo į įvykio vietą, kaltinamasis buvo prie močiutės, kuri garsiai rėkė ant jo. Buvo dar viena liudytoja, su kuria jos abi sakė močiutei, kad ji ėjo degant raudonai šviesai. Pabrėžė, kad nukentėjusioji buvo nutrenkta pirmoje eismo juostoje, o ne ant šaligatvio ir, kad nukentėjusioji ėjo per gatvę, degant raudonam šviesoforo signalui.

Liudytojas R. D., kuris yra policijos pareigūnas, vykęs į eismo įvykio vietą, teismo posėdžio metu parodė, kad jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo tikslesni, dabar jis tiksliai neprisimenąs visų detalių. Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p. buvo pagarsinti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad 2012-02-16 pareigūnas dirbo su kolega ir gavę iškvietimą apie 11 val., kad prie PC „Hyper Maxima“ partrenkta pėsčioji, maždaug per minutę nuvyko į įvykio vietą. Atvykę rado Savanorių pr. ties reguliuojama sankryža su Uosio g. už pėsčiųjų perėjos, ties pirma eismo juosta, sustojusį raudoną Audi A4 automobilį. Šalia ant šaligatvio sėdėjo moteris, kuri sakė, kad ją partrenkė, prie jos buvo vyriškis, kuris patvirtino jos žodžius – kad automobiliu ją kliudė. Pėsčioji minėjo, kad ant šaligatvio ją patraukė vairuotojas. Vairuotojas paaiškinino, kad važiavo Savanorių pr. nuo Taiko pr., persirikiavo iš gretimos eismo juostos į pirmąją, kuri buvo laisva, degant žaliam šviesoforo signalui įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir kliudė bebaigiančią pereiti pėsčiąją, kurią pastebėjo paskutiniu momentu. Pėsčioji pripažino, kad ją paskutinėje eismo juostoje, bebaigiančią pereiti gatvę partrenkė automobilis. Iš anksto ją pastebėti trukdė antroje juostoje stovėjęs aukštas automobilis. Nukentėjusioji taip pat sakė, kad jai degė žalias šviesoforo signalas. Apie tai, kad jai baigiant pereiti važiuojamąją kelio dalį pradėjo mirksėti žalias signalas – nieko nesakė. Liudytojas R. D. patvirtino šiuos savo parodymus teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą, veiką įrodo jo paties parodymai, nukentėjusiosios parodymai, duomenys užfiksuoti kelių eismo įvykio vietos plane, eismo įvykio vietos protokole, fotonuotraukose (b. l. 4-10), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole (b. 1. 11-12), valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. C-1091/12(02), 2012-02-16 UAB „Eismo juosta“ pažymoje ( b.l. 17-19), iš kurių matyti, kad E. J., vairuodamas techniškai tvarkingą automobilį, tinkamai veikiančiu šviesoforu reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė nukentėjusiąją P. L., kuriai eismo įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. 1. 49-50). Eismo įvykio vieta, nepaisant nukentėjusiosios parodymų, kad ją partrenkė ant šaligatvio, kitais bylos duomenimis, t.y. eismo įvykio planu, liudytojų ir kaltinamojo parodymais nustatyta pirmoje eismo juostoje Savanorių prospekto pėsčiųjų perėjoje. Vertindamas liudytojos V. B. ir kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad pėsčioji ėjo per perėją degant raudonam šviesoforo signalui, t. y. pati pažeidė Kelių eismo taisykles, teismas vadovaujasi nuostata, kuri įtvirtinta teismų praktikoje, jog eismo dalyvio veika, kuria padaromas kelių eismo taisyklių pažeidimas, įvykio priežastimi yra tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių eismo įvykis nebūtų įvykęs. Šiuo atveju, darytina išvada, kad jeigu kaltinamasis, būtų laikęsis kelių eismo taisyklių reikalavimų, tarp jų ir 38 p. „Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.“, atsižvelgęs į tai, kad kiti automobiliai, stovėję prie pėsčiųjų perėjos, net ir užsidegus žaliam šviesoforo signalui, nejuda, taip pat atsižvelgęs į eismo sąlygas, kad yra slidu, ir būtų iš anksto sulėtinęs greitį ar netgi sustojęs įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra žmogaus, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Visgi, pažymėtina, kad, atsižvelgiant į nuoseklius kitų proceso dalyvių parodymus, ir pačios nukentėjusiosios netikslų aplinkybių įvertinimą dėl partrenkimo vietos bei besikeičiančius teiginius dėl šviesoforo spalvos (ar degė žalia šviesa, ar ėmė mirksėti pirmoje eismo juostoje, ar ėmė mirksėti anksčiau), bei į faktines aplinkybes, kad žalias šviesoforo signalas pėstiesiems minėtoje vietoje dega tik 16 sekundžių ir dar 4 sekundes mirksi, bei į tai, kad gatvės plotis yra virš 23 metrų, į tai, kad buvo slidu, ir pėsčiosios ėjimo greitis buvo nedidelis, nustatytina, kad šviesoforo signalas, pėsčiajai būnant paskutinėje eismo juostoje pagal jos ėjimo kryptį, degė raudonai, o kaltinamajam, įvažiuojant į pėsčiųjų perėją– žaliai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kelių eismo taisyklės galioja ne tik vairuotojams, bet ir pėstiesiems ir nukentėjusioji privalėjo jų laikytis, būtent : „įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu“ (51 p.); „pėstiesiems draudžiama išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių“ (55.4 p.). Šį eismo įvykį lėmė tai, jog, nors nukentėjusioji pažeidė kelių eismo taisykles bei sukėlė grėsmę eismo saugumui, tačiau kaltinamasis, vairuodamas automobilį ir privalėdamas atsižvelgti į susidariusias važiavimo sąlygas, veikė nusikalstamai nerūpestingai – neatsižvelgė į tai, kad automobiliai, stovėję prie pėsčiųjų perėjos, užsidegus žaliam šviesoforo signalui nepradėjo važiuoti, nevažiavo tokiu greičiu, kad atsiradus kliūčiai galėtų ją saugiai apvažiuoti ar sustabdyti automobilį, nors pagal įvykio aplinkybes, savo asmenines savybes bei turimą vairavimo stažą turėjo ir galėjo tai numatyti – ir, atsiradus nurodytai kliūčiai, sustabdyti transporto priemonę.

Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., nes jis vairavo automobilį ir pažeidė kelių eismo taisykles, o dėl padaryto pažeidimo įvykusio eismo įvykio metu buvo partrenkta nukentėjusioji P. L., kuriai nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Nukentėjusioji P. L. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 30 000 litų neturtinės žalos atlyginimą ir 838,84 litų turtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodyta turtinė žala grindžiama tuo, kad nukentėjusiajai po traumos buvo skiriami vaistai, procedūros, medicininiai tyrimai. Nurodoma, kad minėtoji suma buvo išleista medikamentams, medicininėms paslaugoms, kelionės išlaidoms, pridėti kasos čekiai iš vaistinių, degalinių, parduotuvių. Neturtinę žalą sudaro turėtas fizinis skausmas, dvasinis sukrėtimas, nepatogumai (buvo kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, ilgai gydoma, jaučiasi nukentėjusi, sumažėjo galimybės dirbti, žymiai pablogėjo sveikata, patyrė didelį stresą).

Kaltinamasis ir jo gynėjas ginčija tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydį. Sutinka, kad turtinė žala turėtų būti atlyginama, bet nesutinka dėl jos dydžio.

Nukentėjusioji parodė, kad vaistus pirko ir savo nuožiūra, ne vien gydytojų nurodymu, tačiau dėl eismo įvykio metu sukeltų sveikatos sutrikimų.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Prie civilinio ieškinio pateikti kvitai ir kiti dokumentai, tačiau daugumoje jų nenurodytas vaistus įsigijęs asmuo, nėra duomenų, kad šie vaistai būtų reikalingi ar gydytojų paskirti būtent traumos pasekmėms gydyti (išskyrus vieną receptą). Taip pat nėra aišku, kam tiksliai išnaudotas kuras, kurio pirkimą liudija pateikti kasos čekiai. Nenurodytas asmuo ir automobilis, kuriuo nukentėjusioji buvo vežama į gydymo įstaigas. Neaiškus nuvažiuotas atstumas ir jam nuvykti reikalingas kuro kiekis. Pateikta parkavimo kortelė, bet pridėtas tik 1 lito kvitas, kuriuo mokėta už automobilio parkavimą, nėra aišku, ar kortelė yra išnaudota ir/ ar tai padaryta nukentėjusios interesais dėl eismo įvykio sukeltų pasekmių. Be to, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atlygino nukentėjusiajai dalį prašomos priteisti sumos - 380,46 Lt už medikamentus pagal tuos pačius vaistų pirkimo kvitus, kuriais grindžiamas ieškinys E. J. ( b.l. 180-188 ir b.l. 71, 73-76, 78-80).

Atsižvelgiant į išvardytus motyvus ir tai, kad turtinės žalos dydžio tiksliai negalima apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomų duomenų, nukentėjusiajai pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl žalos dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BK 115 str. 2 d.).

Kaltinamasis ir jo gynėjas sutinka dėl neturtinės žalos atlyginimo, bet teigia, kad nukentėjusios reikalaujamas neturtinės žalos dydis nesuderinamas nei su teisingumo, nei su protingumo kriterijais. Sužalojimas yra įvertintas kaip nesunkus, turėtų būti atsižvelgta į kaltinamojo gaunamas pajamas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pati nukentėjusioji yra sakiusi, kad jai išmokėtas neturtinės žalos dydis turėtų būti „ne daugiau kaip 20 000 litų“. Aplinkybės, kodėl ieškinyje atsirado 30 000 litų suma nesugebėjo paaiškinti. Neturtinės žalos sumą paaiškino žinanti, kad tokie tarifai, todėl tiek ir prašo.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, taip pat į teismų praktikoje susiformavusią tendenciją nukentėjusiesiems, kurie eismo įvykio metu patiria nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinei žalai atlyginti priteistina nuo 2000 litų iki 10000 litų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-64/2009, 2K-477/2010, 2K-461/2010 ). Teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai taip pat lemia, kad teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t., o tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Taip pat atsižvelgtina į pozityvų kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-507/2009). Šiuo atveju, atsižvelgtina į pačios nukentėjusiosios neatsargų elgesį. Kaltinamasis padarė netyčinę nusikalstamą veiką dėl neatsargumo, turi skolinių įsipareigojimų (b. l. 156-157), taip pat atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiajai jau yra išmokėtas 1 800 litų neturtinės žalos atlyginimas (b. l. 177-178).

Vertinant nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, jai sukeltus nepatogumus, teismų praktiką analogiškose bylose bei kitas ankščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais nustatytinas 6000 litų P. L. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis. Įvertinus jau išmokėtą neturtinės žalos atlyginimo dalį iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistini 4200 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė ieškinį dėl 3946,56 litų žalos atlyginimo, kuriuos prašo priteisti iš E. J. (b.l.131-135), nes jo vairuojama transporto priemonė nebuvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiuo ieškiniu buvo pakeistas ankstesnis reikalavimas priteisti nurodytą sumą ir akcinės draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“.

Ieškinys pagrįstas duomenimis apie nukentėjusiajai suteiktas medicinines paslaugas ir jų įkainius, todėl tenkintinas visiškai.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, tikslus ir motyvus, t.y. į tai, kad, kaltinamasis nenorėjo sužaloti nukentėjusiosios, bandė to išvengti, t.y. nusikalto netyčia, dėl neatsargumo. Atsižvelgtina į nusikalstamos veikos stadiją, į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į kaltinamojo asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis: neteistas, buvo baustas administracine tvarka, bet šiuo metu neturi galiojančių pažeidimų, teigiamai charakterizuojamas darbovietėje, į tai, kad pati nukentėjusioji elgėsi neatsargiai ir pažeidė kelių eismo taisykles. Įvertinus išvardintus pagrindus, kaltinamajam skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei įstatyme numatytas bausmės už neatsargų nusikaltimą vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str.

nusprendė:

E. J., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir paskirti 15 MGL dydžio, t.y. 1950 (tūkstantis devyni šimtai penkiasdešimt) litų baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

P. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies.

Priteisti iš E. J. P. L., gim. (duomenys neskelbtini), 4200 litų neturtinės žalos atlyginimą.

Pripažinti nukentėjusiajai P. L., gim. (duomenys neskelbtini), teisę į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą ir klausimą dėl žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš E. J. 3946,56 litų žalos atlyginimą Valstybinei ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į.k. 191351679.

Įpareigoti nuteistąjį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas — 6801 ir sumokėtos baudos banko kvitą pateikti Kauno miesto apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui.

Išaiškinti nuteistajam, kad neįvykdžius bausmės – laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.