- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-27
- Bylos Nr.
- e2S-996-230/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19145-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- S. J.
- Atsakovas
- V. V.
- Trečiasis asmuo
- R. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui V. V., trečiajam asmeniui R. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir pagal atsakovo V. V. priešieškinį ieškovei S. J. dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi patvirtino tarp šalių – ieškovės S. J. ir atsakovo V. V. – sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. e2-363-375/2017 nutraukė.Ieškovė S. J. 2017 m. vasario 13 d. 23.59 val. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartį, atnaujinti dėl svarbių priežasčių – artimųjų šeimos narių sunkų nepagydomų ligų ir slaugymo – nežymiai praleistą atskirojo skundo padavimo terminą ir klausimą išspręsti iš esmės.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi netenkino ieškovės S. J., atstovaujamos advokato D. V., prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, 2017 m. vasario 14 d. teisme gautą atskirąjį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartis ieškovės atstovui advokatui D. V. išsiųsta 2017 m. sausio 31 d. per EPP ir laikoma įteikta tinkamai. Atskirasis skundas dėl minėtos nutarties galėjo būti pateiktas iki 2017 m. vasario 7 d. imtinai. Teismo vertinimu, terminas atskirajam skundui paduoti yra praleistas be svarbių ir pateisinamų priežasčių, todėl jis neatnaujintinas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė S. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartį ir skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai nurodė, kad atskirasis skundas dėl skundžiamos nutarties galėjo būti pateiktas iki 2017 m. vasario 7 d., kadangi pagal CPK 175¹ str. 10 d. įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Šiuo atveju nutarties siuntimo lydraščiai per EPP yra sukurti 2017 m. sausio 31 d. (antradienį), nutartis laikoma įteikta 2017 m. vasario 1 d., dėl to jos apskundimo 7 dienų terminas galėjo baigtis tik 2017 m. vasario 8 d. (trečiadienį).Nutarties apskundimo termino praleidimo priežastys turi būti vertinamos 3 aspektais: termino praleidimo trukme, asmens veiksmų sąžiningumu ir termino praleidimo priežasčių svarbumu. Šiuo atveju terminas praleistas nedaug, nes atskirasis skundas yra pateiktas pirmadienį, t. y. praėjus 2 darbo dienoms po apskundimo termino pasibaigimo. Be to, apeliantė atskirajame skunde nurodė reikšmingas, nekasdienes priežastis termino praleidimui – dėl artimųjų šeimos narių sunkių nepagydomų ligų ir slaugymo.Dėl artimųjų šeimos narių sunkių nepagydomų ligų ir slaugymo ieškovė negalėjo adekvačiai rūpintis taikos sutarties sąlygų derinimu. Sutartis ieškovės buvo pasirašyta paskubomis ir beveik neskaičius, parengta ir pateikta pasirašymui vienašališkai, atsakovo atstovės jos darbo vietoje, nedalyvaujant ir dėl laiko stokos neprašant ieškovės atstovo patarimų, nevertinant šios sutarties teksto teisinės reikšmės, siekiant kuo greičiau užbaigti varginantį teismo procesą, esant svarbesnių įsipareigojimų. Taip sutartyje atsirado ir prašymas tvirtinti ją rašytinio proceso tvarka. Ieškovė tikėjosi, kad bus surengtas žodinis bylos nagrinėjimas, prašė savo atstovo, kad sudalyvautų byloje numatytame teismo posėdyje 2017-01-27 08.30 val. Tą dieną ypatingai pablogėjo ieškovės slaugomo dėdės sveikata ir 4 mažamečius vaikus auginanti ir dar buvusį sutuoktinį slauganti ieškovė visiškai negalėjo skirti laiko nei 2017-01-27 nutarties analizei, nei jos apskundimo būtinumo aptarimui. Ieškovės pajamos yra per mažos, kad nuo 2016 m. lapkričio 1 d. padidinti taikos sutartyje nurodyto dydžio išlaikymą iki 100 Eur ir tai iš esmės turėjo būti išspręsta žodinio nagrinėjimo, t. y. taikos sutarties tvirtinimo, metu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė (ieškovė) S. J. 2017 m. kovo 24 d. Kauno apygardos teismui pateikė papildomus naujus rašytinius įrodymus – antstolės A. K. 2016 m. gruodžio 13 d. ir 2017 m. kovo 9 d. pažymas apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2017 m. sausio 20 d. pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas ir 2017 m. sausio 20 d. pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šiuo atveju yra kilęs ginčas dėl atsisakymo priimti ieškovės S. J. atskirąjį skundą, pateiktą praleidus įstatyme numatytą terminą, pateikti nauji rašytiniai įrodymai nėra susiję su nagrinėjamu klausimu, jie nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, be to, jie galėjo būti pateikti ir pirmosios instancijos teismui (rašytiniais įrodymais patvirtinamos aplinkybės ieškovei buvo žinomos jau anksčiau), nutaria atsisakyti juos priimti (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės S. J. atskirąjį skundą, praleidus terminą jo padavimui, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad skundžiama nutartis ieškovės atstovui buvo įteikta tinkamai, atskirasis skundas paduotas praleidus nustatytą terminą, terminas atskirajam skundui paduoti yra praleistas be svarbių ir pateisinamų priežasčių, todėl jo neatnaujino ir skundą grąžino jį padavusiam asmeniui.Apeliantė (ieškovė) S. J., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog terminas atskirajam skundui paduoti buvo praleistas nežymiai, be to, dėl svarbių priežasčių, todėl teismas nepagrįstai atsisakė jį atnaujinti.
Dėl termino atskirajam skundui pateikti praleidimo priežasčių ir pasekmių
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka.CPK 335 straipsnio 1 dalis nustato, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis šio Kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 dalį, atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį praleistas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbi priežastis, dėl kurios dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, buvusios termino eigos metu, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai.Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Dėl to procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas privalo tirti asmens, suinteresuoto termino atnaujinimu, nurodytų aplinkybių visetą ir įvertinti jų svarbą. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, esančiomis pagrindu jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų esmę, ginčo esmę, suinteresuoto asmens veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines bylos aplinkybes. Sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutarti, priimta civilinėje byloje Nr. 2-292/2008).Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartis, dėl kurios pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą, priimta išnagrinėjus civilinę bylą rašytinio proceso tvarka. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėta nutartis ieškovės S. J. atstovui advokatui D. V. per teismų informacinės sistemos „Liteko“ VEP posistemį buvo išsiųsta 2017 m. sausio 31 d. ir, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, laikytina įteikta 2017 m. vasario 1 d. Todėl sutiktina su ieškovės S. J. atskirojo skundo argumentu, jog paskutinė diena atskirajam skundui dėl šios nutarties pateikti buvo 2017 m. vasario 8 d. (CPK 73 straipsnio 3 dalis). Atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarties apeliantės S. J. atstovas advokatas D. V. per teismų informacinės sistemos „Liteko“ VEP posistemį pateikė 2017 m. vasario 13 d. 23.59 val. Taigi terminas atskirajam skundui paduoti buvo praleistas penkias dienas. Apeliantė (ieškovė) S. J. atskirajame skunde nurodo, jog termino praleidimą lėmė reikšmingos, nekasdienės priežastys – artimųjų šeimos narių sunkios nepagydomos ligos ir slaugymas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, termino praleidimo trukmę, nenustatė aplinkybių, dėl kurių apeliantės praleistas terminas atskirajam skundui paduoti turėtų būti atnaujintas ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog priežastys, dėl kurių ieškovė S. J. praleido šį terminą, nėra laikytinos svarbiomis bei įrodytomis, todėl nėra pagrindo jo atnaujinti.Kartu su atskiruoju skundu pateikti medicinos dokumentų išrašai nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovės S. J. dėdei A. T. ir buvusiam sutuoktiniui R. J. dėl sveikatos būklės buvo reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga, taip pat nepatvirtina aplinkybės, kad būtent Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarties apskundimo laikotarpiu ieškovės S. J. dėdės A. T. ir buvusio sutuoktinio R. J. sveikata ypatingai pablogėjo, dėl ko ieškovė turėjo juos slaugyti, jais rūpintis. Iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovės dėdė A. T. ir buvęs sutuoktinis R. J. sirgo/serga jau kurį laiką, t. y. tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek ir po skundžiamos nutarties priėmimo. Be to, kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad vienintelė ieškovė S. J. galėjo pasirūpinti sergančiu dėde ir buvusiu sutuoktiniu, byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų paskirta A. T. ar R. J. rūpintoja. Pažymėtina, jog netgi ir tuo atveju, jeigu nutarties apskundimo termino eigos metu ieškovė S. J. privalėjo rūpintis sergančiu dėde A. T. ir buvusiu sutuoktiniu R. J., dėl ko negalėjo nustatytu terminu pati pateikti atskirojo skundo, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato), todėl turėjo galimybę pateikti atskirąjį skundą per atstovą (advokatą).Apeliantė (ieškovė) S. J. atskirajame skunde taip pat nurodo, jog ji negalėjo adekvačiai rūpintis taikos sutarties sąlygų derinimu dėl artimųjų šeimos narių sunkių nepagydomų ligų ir slaugymo, taikos sutartis buvo pasirašyta paskubomis ir beveik neskaičius, parengta ir pateikta pasirašymui vienašališkai, atsakovo atstovės jos darbo vietoje, nedalyvaujant ir dėl laiko stokos neprašant ieškovės atstovo patarimų, nevertinant šios sutarties teksto teisinės reikšmės, siekiant kuo greičiau užbaigti varginantį teismo procesą, esant svarbesnių įsipareigojimų, tačiau šie ieškovės argumentai nevertintini, kadangi šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau nevertintinas Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, teisėtumas ir pagrįstumas. Dėl tų pačių priežasčių nevertintinas ir ieškovės S. J. atskirojo skundo argumentas, jog jos pajamos yra per mažos teikti taikos sutartyje nurodyto dydžio išlaikymą.Kaip jau minėta, svarbiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, buvusios termino eigos metu, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog ieškovės S. J. atskirajame skunde nurodytos termino praleidimo priežastys – artimųjų šeimos narių sunkios nepagydomos ligos ir slaugymas – nelaikytinos svarbiomis, t. y. objektyviai sutrukdžiusiomis jai laiku pačiai ar per atstovą (advokatą) pateikti atskirąjį skundą laiku. Kiti ieškovės atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.