Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-12-10 · Civilinė byla Nr. 2-1508/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-10
Bylos Nr.
2-1508/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė, Donatas Šernas
Atsakovas
Z. J., T. J., E. T., E. J.
Ieškovas
akcinės bendrovės ,,Parex“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1508/2009Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Z. J. , T. J. ir E. T. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-5854-392/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Parex“ banko ieškinį atsakovams T. J. , Z. J. , E. J. , E. T. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB ,,Parex“ bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:

1) 2009 m. balandžio 6 d. pirkimo-paradavimo sutartį Nr. AK-1634 dėl 9,000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atlygintino perleidimo E. J. visa apimtimi pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją;

2) 2009 m. kovo 17 d. pirkimo-paradavimo sutartį Nr. AK-1138 dėl 26,000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atlygintino perleidimo E. J. visa apimtimi pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją;

3) 2009 m. vasario 26 d. pirkimo-paradavimo sutartį Nr. 022/09-0102 dėl buto, turinčio 49,22 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atlygintino perleidimo E. T. visa apimtimi pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją;

4) iš atsakovų T. J. , Z. J. , E. J. ir E. T. ieškovo AB ,,Parex“ banko naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į 9,000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 26,000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei butą, turintį 49,22 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą pagrindžia tai, kad atsakovų turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, iš kurių turtas negalės būti išreikalautas, kas pažeistų ieškovo interesus, ieškinio tenkinimo atveju pasunkėtų restitucijos taikymo galimybės, o dėl to pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas teismo sprendimo vykdymas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į 9,000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 26,000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausančius E. J. bei butą, turintį 49,22 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį E. T. . Teismas nurodė, kad ieškovo nurodyti motyvai dėl to, jog galimas nekilnojamojo daikto perleidimas apsunkins galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, yra svarūs ir pagrįsti. Atsakovams galimai perleidus ginčo objektą, atsirastų trečiųjų asmenų, kurių teisėti interesai būtų susiję su teismo sprendimu, o priverstinai vykdant ieškovui galimai nepalankų sprendimą, šie sąžiningų trečiųjų asmenų interesai galimai būtų pažeisti. Be to, sąžiningų įgijėjų teises į nekilnojamąjį daiktą gina CK, taigi neabejotinai, jog nekilnojamuosius daiktus perleidus sąžiningiems įgijėjams, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų.

Atsakovai Z. J. , T. J. ir E. T. atskiraisiais skundais prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Ieškovas 2009 m. liepos 31 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvuodamas tuo, kad CPK numato galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik atsakovams priklausančiam turtui. Dėl minėtos teismo nutarties ieškovas padavė atskirąjį skundą, kuris dar nėra išnagrinėtas. Ieškovas teismui taip pat pateikė patikslintą ieškinį, kuriame skiriasi tik tai, kad pradiniame ieškinyje trečiaisiais asmenimis nurodyti E. J. ir E. T. patikslintame ieškinyje nurodomi atsakovais. Taip pat ieškovas patikslintu ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas neįsigilinęs į patikslintą ieškinį ir formaliai jį įvertinęs, nepagrįstai skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones. Remiantis galiojančiais teisės aktais, teismas negalėjo priimti toje pačioje byloje naujos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tol, kol yra neišnagrinėtas ieškovo pareikštas atskirasis skundas dėl teismo nutarties toje pačioje civilinėje byloje, kuria buvo atsisakyta ieškovo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2. Remiantis galiojančių teisės aktų reikalavimais, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik atsakovų turtui. Ieškovas yra pareiškęs actio Pauliano, kuriuo ginčija savo skolininko pagal laidavimo sutartį T. J. ir Z. J. sudarytus sandorius. Tačiau E. T. ir E. J. jokie materialiniai teisiniai santykiai su ieškovu nesieja, jie nėra ir nebuvo ieškovo skolininkai, nebuvo sudarę su ieškovu jokių sandorių, kurių pagrindu galėtų atsirasti jų solidari atsakomybė kartu su atsakovais T. J. ir Z. J. , todėl byloje jie negali būti laikomi atsakovais.

Atsiliepimas

Ieškovas AB Parex bankas atsiliepimais į atsakovų atskiruosius skundus prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepimuose nurodo, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neapsunkina atsakovų padėties, jie turi galimybę turtą valdyti, juo naudotis, gauti iš turto naudos jį nuomojant ir pan. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai gali perleisti turtą sąžiningiems tretiesiems asmenims ir teismo sprendimo įvykdymas taptų nebeįmanomas. Teismas taikė tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių ir tik tokias, kurios būtinos teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, kurios nepažeidžia atsakovų turtinių interesų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai netenkintini.

Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 144 straipsnio normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis proceso normų numatytų priemonių. Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą, mastą gali nulemti ir priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas, remdamasis actio Pauliana nuostatomis (CK 6.66 str.), pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiomis 2009 m. balandžio 6 d. pirkimo-paradavimo sutartį, 2009 m. kovo 17 d. pirkimo-paradavimo sutartį, 2009 m. vasario 26 d. pirkimo-paradavimo sutartį, kuriomis atsakovai perleido jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, ir šių sutarčių atžvilgiu prašė taikyti restituciją. Taigi tuo atveju, jeigu ieškovas actio Pauliana pagrindu įrodytų visas sandorių negaliojimo sąlygas ir būtų pritaikyta restitucija natūra, perleistas turtas turėtų būti grąžintas šio turto ankstesniam savininkui. Neareštavus ginčo turto, pareikšti reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo galėtų būti neįvykdomi, jeigu turtą įgiję nauji savininkai jį perleistų kitiems asmenims. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog neareštavus ginčo turto, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, pripažintina, kad teismas turėjo pagrindą išvadai, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo šioje byloje neįvykdymo rizika gali padidėti.

Kaip minėta, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra sprendžiamas ieškinio pagrįstumo klausimas, kadangi ieškinio pagrįstumo klausimas išsprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės. Todėl teisėjų kolegija dėl apeliantų argumentų, susijusių su ieškinio pagrįstumu, nepasisako.

Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso įstatymas nereikalauja, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų įvertintas ieškinio (patikslinto ieškinio) pagrįstumas, tame tarpe ir ieškovo teisė reikšti reikalavimus apeliantams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamos kitos aplinkybės – grėsmė, jog ateityje galimas palankus ieškovui teismo sprendimas gali likti neįvykdytas (CPK 144 str.), tuo pačiu vertinamas ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Ieškinio (patikslino ieškinio) pagrįstumo klausimas bus vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Todėl apeliantų argumentai, susiję su ieškovo jiems pareikštų reikalavimų pagrįstumu, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, yra teisiškai nereikšmingi.

Atmestinas ir apeliantų argumentas, kad teismas negalėjo priimti toje pačioje byloje naujos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tol, kol yra neišnagrinėtas ieškovo pareikštas atskirasis skundas dėl teismo nutarties toje pačioje civilinėje byloje, nes teismui buvo pateiktas patikslintas ieškinys, kuriame tretieji asmenys nurodyti atsakovais, ir šis patikslintas ieškinys teismo buvo priimtas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėDonatas ŠernasVigintas Višinskis