- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-27
- Bylos Nr.
- T-254-1015/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25721-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Nuteistasis
- J. Č.
Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovei Linai Žiupsnienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus (toliau – ir Vilniaus probacijos skyrius) teikimą dėl nuteistajam J. Č. (J. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. Č. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir uždraudžiant matytis ir bendrauti su D. Š..
Šalies argumentai
Vilniaus probacijos skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam J. Č., nes nuteistasis tinkamai nevykdo jam skirtų įpareigojimų nustatytu laiku būti namuose bei tęsti mokslą, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu buvo baustas administracine tvarka.
Vilniaus probacijos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu palaikė teikimą ir prašė jį tenkinti.
Nuteistasis prašė teikimo netenkinti. Nurodė, kad nelanko mokyklos, nes naktimis jau pusę metų dėl blogos lovos negali išsimiegoti, jam strypai bado nugarą, todėl užmiega tik apie 5 valandą ryto. Jis kreipėsi į globos namų administraciją dėl lovos, jam pakeitė tik čiužinį, lovos nepakeitė. Prisipažįsta padaręs administracinius nusižengimus, nuoširdžiai dėl jų gailisi. Teigia, kad vieną kartą važiavo autobusu susitikti su draugais, kai bilietas buvo nepapildytas, taip pat vieną kartą rūkė kambaryje ir vieną kartą išgėrė alkoholio, nes neišlaikė įtampos globos namuose. Daugiau alkoholio jis nevartojo. Jis bando keistis, tačiau globos namų vadovai ant jo rėkia, sukelia jam psichologinę įtampą, todėl jis atkerta atgal. Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo teigia esantis nekaltas, nes telefoną pavogė jo draugas, jis gaudė tą draugą, o dabar visą kaltę verčia jam. Per apklausą jis tyrėjui viską papasakojo. Jeigu jam pakeistų lovą ir perkeltų į kitą kambarį, jis galėtų išsimiegoti ir tada lankytų mokyklą.
VšĮ Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinos globos namų atstovė teismo posėdyje nurodė, kad situacija po paskutinio teismo posėdžio tik prastėjo, šiuo metu J. Č. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl telefono vagystės. Teigia, jog J. Č. visą naktį žaidžia kompiuteriu ar telefonu, todėl ryte atsikelia tik apie 12 valandą ir nenueina į mokyklą. Be to, jis pastoviai kambaryje rūko, nors jam ne kartą buvo aiškinta apie gaisro pavojų. Jam buvo pakeistas čiužinys ir dėl lovos tikrai nekiltų jokių problemų, jeigu jis tvarkytųsi kambaryje. Mano, jog situacija tikrai nepasikeis ir pakeitus lovą, nes problema čia ne tame. Jaroslavui buvo siūloma lankytis pas psichologą, bet jis atsisako tai daryti. Atstovė pritarė teikimo tenkinimui, nes Jaroslavas nesikeičia.
Nuteistojo motina N. Č. nurodė, kad jos sūnus jau beveik šešerius metus negyvena su ja. Kai sudegė jos butas, vaikas iš jos buvo atimtas. Vėliau ji išsinuomojo butą, tačiau vaiko jai neatidavė. Su sūnumi ji bendrauja kiekvieną dieną. Globos namuose yra labai sunku gyventi, yra daromas psichologinis spaudimas, ateina policijos pareigūnai ir gąsdina vaikus. N. Č. teigia, kad globos namai sūnui nieko neperka, jis kartais neturi net ko pavalgyti ir neturi drabužių nueiti į mokyklą, todėl iš jo ten tyčiojasi. Ji padeda sūnui tiek, kiek gali, jam globos namuose trūksta šilumos ir meilės. Ji nepateisina sūnaus poelgių, tačiau prašo atsižvelgti į priežastis, kodėl jis taip elgiasi. Prašo neuždaryti sūnaus į kalėjimą ir negadinti jam gyvenimo.
Nuteistojo gynėjas prašė teikimo netenkinti ir nežlugdyti jauno žmogaus gyvenimo, nes sprendimas turi būti ne tik teisėtas, bet ir teisingas. Mano, kad jo ginamojo sveikatos stovis turi būti patikrintas. Taip pat prašo atsižvelgti į jo padarytų pažeidimų pobūdį bei jo rašytus paaiškinimus. Neneigia, jog jo ginamasis tinkamai nevykdė teismo skirtų įpareigojimą, tačiau reikia atsižvelgti į tai, ar su juo kas nuoširdžiai pasikalbėjo, nes griežtomis priemonėmis visko pasiekti neįmanoma. Tai, kad jo ginamasis žaidžia kompiuteriu, nėra tik jo problema, tai laikmečio problema. Gynėjo manymu, globos namų atmosfera taip pat nėra gera ir ten gyvenantis jaunimas turi problemų, bet tai taip pat šių dienų problema. Prašo į viską atsižvelgti ir nenaikinti bausmės vykdymo atidėjimo.
Prokuroras siūlė teikimą tenkinti, nes nuteistajam buvo sudarytos visos galimybės pasitaisyti, vienas teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo jau buvo atmestas. Tačiau nuo 2016 m. liepos mėnesio situacija nepasikeitė, tinkamai nevykdomas nei vienas įpareigojimas, mokykloje nuteistasis charakterizuojamas neigiamai, jo atžvilgiu yra pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, siūlo naikinti bausmės vykdymo atidėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas atmestinas.
Susipažinus su teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad nuteistojo elgesį Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius kontroliuoja nuo 2016 m. gegužės 16 d., bausmės pabaiga - 2017 m. lapkričio 12 d. J. Č. 2016 m. gegužės 24 d. buvo supažindintas su probacijos sąlygomis bei bausmės vykdymo atidėjimo atlikimo tvarka, atsakomybe už įpareigojimų nevykdymą ir sudarytas priežiūros planas (b.l. 16-24A). Jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos lygis pagal OASys vertinimo metodiką - žemas (38 balai iš 168). Įpareigojimo uždraudžiant matytis ir bendrauti su D. Š. pažeidimo atvejų neužfiksuota. Tačiau J. Č. nevykdė teismo skirtų įpareigojimų tęsti mokslą ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., todėl buvo įspėtas (b.l. 26, 27, 30, 31, 33, 34, 39, 40, 41). Po įspėjimo nuteistasis nevykdė teismo skirto įpareigojimo būti namuose nustatytu laiku, todėl buvo įspėtas antrą kartą (b.l. 42, 43, 45-47). Po paskirtų įspėjimų J. Č. vėl nevykdė teismo skirto įpareigojimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. (b.l. 51, 53), todėl 2016 m. liepos 27 d. Vilniaus probacijos skyrius kreipėsi į teismą su teikimu dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo (b.l. 54, 55). Teikimas netenkintas (b.l. 67-70). 2016 m. spalio 19 d. buvo gauta informacija iš Vilniaus J. I. mokyklos, kad J. Č. praleidžia pamokas be pateisinamos priežasties, iš vykusių 210 pamokų praleido 142 pamokas, vėluoja, išeina joms nesibaigus ir tokiu savo elgesiu netinkamai vykdo teismo skirtą įpareigojimą tęsti mokslą (b.l. 72). 2016 m. spalio 27 d. atvykęs į probacijos skyrių jis parašė pasiaiškinimą, įsipareigojo lankyti pamokas, o jas praleidus pristatyti pateisinantį dokumentą, todėl buvo dar kartą įspėtas (b.l. 74). Tačiau 2017-01-02, 2017-01-04 ir 2017-01-17 buvo gauti pranešimai iš Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinosios globos namų, kad 2016-12-31, 2017-01-03, 2017-01-15 J. Č. negrįžo į globos namus, buvo paskelbta jo paieška. Tokiu savo elgesiu nuteistasis nevykdo teismo skirto įpareigojimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. (b.l. 82, 86, 88) Taip pat buvo pateikta informacija, kad nepilnametis nuolat pažeidžia globos namų taisykles (b.l. 83-85). 2017 m. vasario 14 d. atvykęs į probacijos skyrių parašė pasiaiškinimą dėl įpareigojimo būti namuose nustatytu laiku nevykdymo, kuriame pateisinamų priežasčių nepateikė (b.l. 101). Taip pat paaiškėjo, kad J. Č. 4 kartus buvo trauktas administracinėn atsakomybėn: 2016-12-05 už važiavimą be bilieto - nutarimas nepriimtas, 2017-01-04 pagal ANK 446 str. 4 d. už važiavimą be bilieto - skirta 10 eurų bauda, 2017-01-14 pagal ANK 492 str. 1 d. už tai, kad globos namuose savo kambaryje rūkė - nutarimas nepriimtas ir 2017-02-10 pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. už tai, kad globos namuose buvo neblaivus – skirta 10 eurų bauda (b.l. 97-99). Padarytus pažeidimus nuteistasis pripažino, parašė pasiaiškinimą, kuriame pateisinamų priežasčių nurodyti negalėjo, tik teigė, kad gailisi dėl padarytų pažeidimų (b.l. 102). Lietuvos Respublikos VRM IRD duomenimis, 2016 m. liepos 22 d. J. Č. atžvilgiu pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Šių aplinkybių visuma rodo, kad formaliai yra visos sąlygos panaikinti nuteistajam J. Č. bausmės vykdymo atidėjimą.
Probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei, kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Probacijos įstatymo 2 str. 5 p.). Probuojamojo resocializacija – priemonių, kuriomis skatinami probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir jo socialinė integracija, visuma (Probacijos įstatymo 2 str. 10 p.). Analogiškai probacija suprantama ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2010 m. sausio 20 d. priimtoje rekomendacijoje CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“, kurioje nustatyta, kad probacija – bausmių ir priemonių, nustatytų įstatymuose ir taikomų teisės pažeidėjui, realizacija visuomenėje. Ji apima veiklas ir intervencijas, kurias sudaro priežiūra, vadovavimas ir pagalba, kuriomis siekiama socialinės teisės pažeidėjo integracijos, taip pat visuomenės saugumo.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio, reglamentuojančio probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisines pasekmes, 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. Teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tuo atveju, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos ir tik tuomet, kai įvertinami visi duomenys, o jų pagrindu nustatomos aplinkybės, patvirtinančios esant pagrindą naikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo turi būti vertinama aplinkybių visuma, t. y. turi būti vertinama ne tik kaip nuteistasis vykdo visus jam paskirtus teismo įpareigojimus, bet ir atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių šie įpareigojimai kartais yra vykdomi netinkamai, bei vertinama, ar tikrai susidariusi situacija lemia išvadą, jog neįmanoma pasiekti probuojamojo elgesio pasikeitimo teigiama linkme.
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, nuteistasis J. Č. paskutiniuosius beveik šešerius metus gyvena laikinuosiuose globos namuose. Nuteistojo teigimu, psichologinė atmosfera globos namuose jam yra labai sunki, vadovai ant jo rėkia, sukelia jam įtampą, todėl jis kartais neišlaiko įtampos ir pažeidžia jam teismo nuosprendžiu skirtus įpareigojimus, t.y. nustatytu laiku nebūna savo gyvenamojoje vietoje ir tinkamai nevykdo įpareigojimo tęsti mokslą. Teigia, jog mokyklos dažnai nelanko dėl to, kad jam yra sunku išsimiegoti, nes lovoje esantys strypai bado jam nugarą, kartu su juo kambaryje gyvenantis draugas dažnai savinasi jo daiktus, drabužius. Apklausta teismo posėdyje nuteistojo motina N. Č. nurodė teismui, kad ji santykius su savo sūnumi palaiko nuolat, pagal išgales jam padeda ir sūnus jai skundžiasi dėl psichologinės įtampos globos namuose, patyčių mokykloje, teigia kartais net neturintis kuo apsirengti einant į mokyklą ar pavalgyti. Teismas pastarąsias priežastis, J. Č. teigimu, trukdančias vykdyti jam teismo skirtus įpareigojimus, vis dėlto vertina kritiškai, juolab jog net jei daryti išvadą, kad pastarosios priežastys trukdo jam vykdyti teismo įpareigojimą tęsti mokslą, tačiau šios priežastys niekaip nepateisina kitų jo nevykdomų pareigų – būti namuose nustatytu laiku bei nepažeisti kitų teisės aktų reikalavimų (nedaryti administracinių pažeidimų). Taigi yra pagrindo vertinti, jog minėtais argumentais J. Č. siekia pateisinti savo netinkamą pareigų vykdymą, nors būtent jis pats pasirenka tokį elgesio variantą, kuris nesuderinamas su jam paskirtomis pareigomis. Tačiau vis dėlto teismas atkreipia dėmesį, jog J. Č., atsižvelgus į jo jauną amžių bei socialinę padėtį, įveikti susidariusių problemų be nuoširdžios suaugusiųjų pagalbos yra praktiškai nepajėgus. Pats nuteistasis nurodė, kad gailisi dėl tokio savo elgesio, stengiasi kiek įmanoma taisytis, tačiau pripažįsta, jog jam tai daryti nėra lengva, taip pat nurodė, kad yra pasiruošęs kreiptis į psichologus.
Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad netinkamai vykdydamas teismo įpareigojimus bei darydamas teisės pažeidimus nuteistasis tam tikra dalimi nepateisino jam suteiktos galimybės iš esmės pakeisti savo elgesį. Tačiau spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą ir atsižvelgęs nuteistojo jauną amžių, norą pasitaisyti, socialiai pritapti prie visuomenės, taip pat į tai, jog J. Č. yra nuteistas pirmą kartą, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra žema - 38 balai iš 168 galimų, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik panaikinus nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntus jį į pataisos namus atlikti laisvės atėmimo bausmę. Šiame kontekste taipogi pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutu valstybės baudžiamoji politika tiesiogiai išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Taigi šiuo požiūriu valstybė nustatė galimybę teismams užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, tam tikrais išimtiniais atvejais taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir laikinai nevykdyti nuosprendžiu paskirtos bausmės, nustatant jos laikino nevykdymo terminą, per kurį nuteistasis privalo pats, vykdydamas teismo nustatytus įpareigojimus pašalinti priežastis, paskatinusias jį nusikalsti, bei pakeisti pasirinktą gyvenimo būdą. Nagrinėjamu atveju manytina, kad realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas, t. y. specifinė aplinka atliekant šios rūšies bausmę, J. Č. elgesiui nepadarytų teigiamos įtakos, bet, atsižvelgus į jo jauną amžių, galimai paveiktų jį neigiamai bei dar labiau apsunkintų jo socializaciją visuomenėje. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas mano, jog tikslinga būtų nuteistajam dar kartą parodyti pasitikėjimą ir suteikti jam dar vieną galimybę tinkamai vykdyti teismo skirtus įpareigojimus.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus probacijos skyriaus teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikintino nuteistajam J. Č. netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358, 362 straipsniais, teismas
nutarė:
Vilniaus apygardos probacijos Vilniaus probacijos skyriaus teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikintino nuteistajam J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.