Vilniaus apygardos teismo nutarimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (toliau – Vilniaus VPK) tarnybos organizavimo poskyrio (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimo, kuriuo P. D. atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. P. D. Vilniaus VPK 2018 m. birželio 20 d. nutarimu nubaustas už tai, kad jis 2018 m. gegužės 25 d. apie 22.00 val., Geležinkelio g. 16, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko automobilį stovėti sankryžoje, kur eismas vyksta ratu, kur nėra leidžiančių stovėjimo būdą kelio ženklų ir ženklinimo ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.8 punkto reikalavimus. Vilniaus VPK minėtu nutarimu už šios veikos padarymą P. D. skyrė 70 EUR dydžio baudą.

5. Teismo posėdyje dalyvavęs P. D. prašė Vilniaus VPK apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, taip pat teismo posėdyje informavęs P. D. apie galimą kaltinime nurodytų aplinkybių keitimą bei išklausęs jį patį, teismas konstatuoja, jog bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų leidžiančių daryti išvadą, kad P. D. veikdamas tiesiogine tyčia, sustojo ir savo automobilį paliko vietoje kurioje sustoti ir stovėti draudžiama, nors tai ir nėra žiedinės sankryžos dalis, kas buvo nurodyta P. D. apskųstame Vilniaus VPK nutarime.

7. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį turinį, konstatuotina, jog byloje nėra ginčo dėl kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės, kad P. D. 2018 m. gegužės 25 d. apie 22.00 val., sustojo ir paliko automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Geležinkelio g. 16, Vilniuje, t. y., kaltinime nurodytoje vietoje. Ginčas byloje kilęs dėl to, ar šioje vietoje P. D. turėjo teisę statyti savo automobilį ir, ar ši vieta laikytina sankryža.

8. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog vieta, kurioje stovėjo P. D. automobilis, nėra skirta automobilių statymui, bet taip pat nėra ir žiedinės sankryžos dalis. Visgi apylinkės teismas, spręsdamas ar šioje situacijoje nėra padarytas ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas, ir konstatuodamas, jog P. D. galėjo sąžiningai klysti spręsdamas dėl automobilio stovėjimo šioje vietoje teisėtumo, atidžiai ir nuosekliai nevertino byloje esančių duomenų, pažeidimo padarymo vietos ypatumų, joje esančio kelio ženklinimo ir kitų objektų, taip pat neišsiaiškino ir tinkamai neįvertino paties P. D. pozicijos dėl šios vietos specifikos ir galimybių čia statyti savo automobilį.

9. Iš byloje esančių duomenų, įvykio vietos nuotraukų, pateikiamų su apeliaciniu skundu (b. l. 87-95) matyti, kad P. D. pastatė savo automobilį vietoje, kurią ribojo ne tik vertikalūs įspėjamieji borteliai, tačiau ir užbrūkšniuotas plotas, per kurį važiuoti draudžiama, bei eismą ribojantys juodai baltai dryžuoti horizontalūs parkavimo borteliai, kurie šioje situacijoje taip pat riboja patekimą į minėtą vietą. Iš tokio kelio ruožo žymėjimo ypatumų, kurie atsirado po šios vietos rekonstrukcijos, teismui nekyla abejonių, jog vieta, adresu Geležinkelio g. 16, kurioje P. D. paliko stovėti savo automobilį, nėra skirta transporto priemonių eismui. Iš byloje pateiktų argumentų akivaizdu, jog ši vieta, buvo specialiai rekonstruota taip, kad į ją nebūtų galima patekti automobiliams ir, jog ji nėra skirta automobilių parkavimui. Iš teismui pateiktų P. D. paaiškinimų matyti, jog jis, kaip šioje vietoje (duomenys neskelbtini) veiklą vykdęs žmogus, puikiai suprato šios vietos rekonstrukcijos pobūdį, apribotą patekimą į šią vietą, draudimą statyti čia automobilius, bet su tuo, kaip ir kai kurie kiti jo kolegos – (duomenys neskelbtini) vairuotojai, nesutiko.

10. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje P. D. nurodė, kad dėl susidariusios situacijos statant automobilį aptariamo vietoje dar iki 2018 m. gegužės 25 d. įvykio jis kreipėsi į valstybės institucijas – Susisiekimo ministeriją, prokuratūrą, Policijos departamento Imuniteto valdybą. Tokius jo veiksmus paskatino tai, kad policijos pareigūnai po įvykdytos kelio rekonstrukcijos iš minėtos vietos pradėjo vaikyti kitus ten automobilius stačiusius vairuotojus. Taigi vien tai, kad pastarasis kreipėsi į valstybės institucijas kvestionuodamas šių veiksmų teisėtumą bei aplinkybė, kad iki rekonstrukcijos šioje vietoje buvo galima statyti automobilius, nesuponuoja nei P. D. galimybės šioje vietoje statyti automobilį, nei juo labiau išvados, jog pastarasis galėjo sąžiningai klysti, manydamas, kad šioje vietoje automobilio statymas yra galimas. Jam, kaip šioje vietoje veiklą vykdančiam (duomenys neskelbtini) vairuotojui, buvo puikiai žinoma apie po rekonstrukcijos pakitusią automobilių statymo praktiką, kurią kontroliavo policijos pareigūnai, tačiau šių reikalavimų jis nepaisė. Užuot ginčijęs tokių reikalavimų nepagrįstumą teisiniu keliu, sulaukiant atitinkamų teisinių ir inžinierinių sprendimų, leidžiančių automobilių parkavimo galimybę šioje vietoje, jis ignoravo po rekonstrukcijos atsiradusius automobilių statymo ribojimus ir elgėsi taip, kaip jam atrodė teisinga. Tokių veiksmų teismas pateisinti negali net ir suprasdamas P. D. poziciją dėl atsiradusių nepatogumų, nes jo asmeniniai interesai, negali būti iškelti aukščiau visuomenės interesų, kuriais pagrįsti saugų eismą keliuose užtikrinantys inžineriniai sprendimai, nustatytos automobilių parkavimo vietos ir pan.

11. Dėl automobilio pastatymo minėtoje vietoje P. D. Vilniaus VPK nutarimu buvo nubaustas kaip pažeidęs KET 150.8 punkto reikalavimus. Teismas pastebi, jog KET 150.8 punktas numato, kad sustoti ir stovėti draudžiama sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.

12. Apeliacijos instancijos teismas, įvertinęs ir teismų praktiką tuo pačiu klausimu, konstatuoja, kad Vilniaus VPK pozicija laikant minėtą vietą sankryžos dalimi yra nepagrįsta. Tokią išvadą leidžia daryti ir VPK apeliaciniame skunde nurodyti, bei apeliacinės instancijos teisme prie bylos prijungti, procesiniai sprendimai administracinio nusižengimo byloje (teisminio proc. Nr. 4-68-3-01521-2018-1). Šioje byloje kitas asmuo buvo nubaustas už tapataus P. D. inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymą – tiek P. D., tiek jo automobilis tuo pačiu metu stovėjo toje pačioje vietoje. Pažymėtina, jog šiame procese asmuo buvo pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi, kuri palikta galioti ir po jos peržiūros Vilniaus apygardos teisme, pripažinta, kad asmuo pažeidė ne kaltinime nurodytus KET 150.8 punkto reikalavimus, o KET 150.5 reikalavimus, nes kaltinime nurodytos vietos laikyti sankryža nėra jokio pagrindo. Pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismui informavus apie tokius sprendimus ir atitinkamai apie galimybę svarstyti bei pakeisti kaltinimą ir šioje byloje, P. D. teigė esąs susipažinęs su sprendimais minėtoje byloje, kurioje nubaustas kitas (duomenys neskelbtini) veikla užsiimantis jo kolega.

13. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nukrypti nuo kitoje byloje suformuotos teismo praktikos, juolab, kad Vilniaus VPK apeliaciniame skunde nurodyta pozicija dėl šios vietos statuso yra dviprasmiška ir neįtikinama. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 2 straipsnio 61 dalies nuostatas, „Sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų.” Iš bylos duomenų ir įvykio vietos nuotraukų nematyti apie sankryžą bylojančio atitinkamo ženklinimo. Minėta teritorija yra atskirta borteliais ir kitais kelio ženklinimo objektais, kurie neleidžia šios vietos laikyti sankryžos dalimi. Vilniaus VPK apeliaciniame skunde atkreipė teismo dėmesį į tai, kad vieta, kurioje stovėjo P. D. automobilis, nėra skirta transporto eismui, aptariamas plotas yra atskirtas signaliniais stulpeliais (b. l. 85). Taigi ir pačios kaltinimą palaikančios institucijos pozicija yra prieštaringa bei nelogiška – pastaroji prašo P. D. pripažinti kaltu, kaip nurodyta Vilniaus VPK 2018 m. birželio 20 d. nutarime, t. y. jog šis padarė KET 105.8 punkto pažeidimą, nes automobilį pastatė sankryžoje, bet tuo pačiu teigia, jog ši vieta nėra skirta transporto priemonių eismui. Visa tai apygardos teismui leidžia daryti išvadą, jog P. D. automobilio nepastatė sankryžoje ir KET 105.8 punkto nuostatų nepažeidė. Šioje byloje, kaip ir jau minėtoje kitoje precedento reikšmę turinčioje byloje buvo pažeistos KET 150.5 punkto nuostatos, kurios numato, jog sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

14. Taigi įvertinus tai, kas minėta, darytina išvada, kad ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą P. D. padarė pažeisdamas ne KET 150.8 punktą, numatantį draudimą stovėti sankryžoje, o KET 150.5 punkto reikalavimus, numatančius, jog draudžiama sustoti ir stovėti transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Atsižvelgdamas į tai, Vilniaus apygardos teismas iš dalies pakeičia Vilniaus VPK 2018 m. birželio 20 d. nutarime nurodytas kaltinimo P. D. aplinkybes ir laiko įrodytomis šias padaryto pažeidimo aplinkybes: P. D. 2018 m. gegužės 25 d. apie 22.00 val., Geležinkelio g. 16, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko automobilį stovėti transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, kur nėra leidžiančių stovėjimo būdą kelio ženklų ir ženklinimo ir taip pažeidė KET 150.5 punkto reikalavimus. Apygardos teismas pabrėžia, jog apie tokį galimą kaltinimo keitimą P. D. buvo informuotas, pakitusios aplinkybės neturi įtakos P. D. veikos kvalifikavimui, nes visi atvejai, kai asmuo, pažeisdamas KET automobiliu sustoja ir stovi tam neleistinoje vietoje, kvalifikuojami pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.

15. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos P. D. skyrimo, pažymėtina, jog už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, numatyta bauda nuo 30 iki 90 EUR (vidurkis 60 EUR). Atsižvelgiant į tai, kad P. D. praeityje nekart baustas administracine tvarka (b. l. 27-46), Vilniaus VPK 2018 m. birželio 20 d. nutarimu paskirta artima vidurkiui baudos bausmė yra laikytina teisinga ir pagrįsta.

16. Atsižvelgęs į visa tai, kas minėta, apygardos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimu nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną P. D. atžvilgiu, todėl šis nutarimas naikintinas. Tokioje situacijoje apygardos teismas, pagal ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktą, priima naują nutarimą, kuriuo, atsižvelgiant ir į iš dalies pakeistas aplinkybes, pripažintina, jog P. D. padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimą, kuriuo administracinio nusižengimo teisena P. D. atžvilgiu pagal ANK 41 straipsnio 2 dalį nutraukta ir priimti naują nutarimą:

P. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 70 (septyniasdešimties) EUR dydžio baudą.