Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjo D. Š. mama V. D.. V. D. buvo susituokusi su T. D., kuris po palikėjos mirties palikimo nepriėmė. Palikėja V. D. mirties dieną bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė palikėjos sutuoktinis T. D., jo palikimas perėjo valstybei. Pareiškėjas yra palikėjos pirmosios eilės įpėdinis, kitų pirmos eilės įpėdinių nėra, ir jis palikėjos V. D. palikimą priėmė faktiniu valdymu: po palikėjos V. D. mirties mokėjo buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo išlaidas. Pareiškėjas be teismo sprendimo negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo į nekilnojamojo turto mirusiai mamai V. D. asmeninės nuosavybės teise priklausančią dalį.

Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims (LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjo pareiškimo nustatyta, kad V. D. yra pareiškėjo mama (b. l. 7, 10-11), V. D. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Po V. D. mirties paveldėjimo byla dėl jos turto nebuvo užvesta (b. l. 6, 9). V. D. vardu yra registruoto nekilnojamojo turto (b. l. 5), kuriame pareiškėjas yra deklaravęs gyvenamąją vietą (b. l .4). D. Š. rūpinosi nurodytu nekilnojamuoju turtu (b. l. 12-17).

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

Vadovaujantis pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, D. Š. moka mokesčius, rūpinasi nekilnojamuoju turtu kaip savu. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus daryti išvadą, kad D. Š. faktiškai buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nevaldo ir juo nesirūpina, nėra jokio pagrindo. Suinteresuotas asmuo neprieštaravo pareiškimui. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad D. Š. po V. D. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, kadangi pareiškėjas šiuo pagrindu galės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 str. 1 d.), todėl pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50 str., 5.51 str., Civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 442 – 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.