Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., gimęs 1952-04-30, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1998-02-11 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 4 dalį (BK galiojo iki 2003-05-01); 2) 1998-04-27 pagal BK 104 straipsnį, BK 112 straipsnio 1 dalį (BK galiojo iki 2003-05-01); 3) 2004-10-18 pagal BK 135 straipsnio 1 dalį; 4) 2013-11-06 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį; 5) 2015-12-10 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. M. mušdamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo sugyventinei, tai yra 2016-11-04 apie 18.00 val. gyvenamojo namo virtuvėje, L. P. priklausančiuose namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, paėmęs mažą metalinį kastuvėlį vieną kartą sudavė juo per galvą savo sugyventinei V. L., gim. (duomenys neskelbtini), taip padarydamas kirstinę galvos žaizdą ir sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tiksliai neprisimena kada įvyko incidentas. Jis dirbo miške pas ūkininką, parėjęs namo rado sugyventinę V. L. girtą ir supyko. Jis alkoholio tą dieną vartojo nedaug, miške vieną „bambalį“ išgėrė, buvo šiek tiek apsvaigęs, tada dar grįžęs namo kartu su L. išgėrė. Kadangi L. išgėrė visą jo darytą naminį alų, jis supyko. Jie susigrūmė, šalia pasitaikė geležinė „šiūpėliukė“, ir su ja trinktelėjo L. per galvą. Prakirto jai galvą, truputį bėgo kraujas. Greitosios pagalbos nekvietė. Ji kitą dieną vyko pas daktarus dėl sveikatos sutrikimų ir gydytojai pamatė kirstinę žaizdą. Dabar kartu jau nebegyvena.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. M. kaltę įrodo jo paties visiškas prisipažinimas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga: tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 1), tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių patikslinimo (b. l. 11), medicinos dokumentų išrašas / siuntimas (b. l. 13), liudytojos V. L. parodymai (b. l. 16-17) ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo S. M. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, gyvenamosiose patalpose konflikto metu paėmęs metalinį kastuvėlį vieną kartą sudavė juo per galvą savo sugyventinei. Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystės), t. y. sugyventiniai, taip pat pripažįstami šeimos nariais.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad kaltinamasis prisipažino dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas nesunkus; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl emocinio nesusivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo, dėl neatsakingo ir nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, – pilnametis, teistas, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje įrašytas, diagnozė F10.4. Psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; į tai, kad baudžiamojoje byloje nereiškiamas civilinis ieškinys, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 straipsnyje numatytus tikslus bei paveiktų, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam skirtina 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismui pateikta 2016-11-21 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-12610, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą S. M. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 34,74 Eur advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o BPK 105 straipsnio 2 dalyje sakoma, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis nedirba, turto neturi, be to, atsižvelgiant į tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę pasinaudoti advokato paslaugomis tokioje padėtyje, kai byla nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka, kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui, nepaisant ir jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei vadovaujantis teismų praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014), teismas sprendžia, jog kaltinamasis nėra pajėgus apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jų nepriteisia.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų viešųjų darbų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 80 (aštuoniasdešimt) valandų viešųjų darbų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų iš S. M. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.