- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-27
- Bylos Nr.
- TS-32-1082/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11651-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Nuteistasis
- D. Z.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios D. Z. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Z. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendį, kuriuo ji buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, bei jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d. 14.05 val. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. 10.20 val., nuo 2022 m. spalio 17 d. 15.30 val. iki 2022 m. spalio 19 d. 15.27 val. (trys paros). Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 9 d.
Bausmės pradžia – 2024 m. gegužės 2 d., bausmės pabaiga – 2026 m. liepos 30 d., 1/3 paskirtos bausmės laiko atliko 2025 m. sausio 30 d.
Skundžiamu Komisijos 2025 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajai D. Z. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, atsižvelgiant į problemines sritis bei konstatuojant, jog nuteistoji neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų, todėl nėra pagrindo manyti, kad būdama laisvėje ji laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistoji D. Z. pateikė skundą, kuriuo nesutinka su Komisijos 2025 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), ir prašo panaikinti skundžiamą nutarimą bei priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodoma, kad nuteistoji jau atlikusi daugiau kaip pusę jai paskirtos bausmės, daug bendraudama su priklausomybių specialiste, socialine darbuotoja, atvejo vadybininke D. Z. labai patobulėjo, gavo daug informacijos, kurią gali taikyti savo gyvenime. Pasak nuteistosios, ji iš kalėjimo pasiėmė viską, ką galima gauti geriausio, išmoko įsivardinti savo jausmus ir valdyti emocijas, mokinasi suvaldyti savo priklausomybę. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo aukštos iki vidutinė. D. Z. nuomone, jis atitinka reikalavimus, kad būtų galima ją paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos anksčiau laiko ir iš jos padarytos pažangos galima pagrįstai manyti, jog būdama laisvėje ji nenusikals.
Atsiliepimas
Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Iš skundo matyti, kad juo nesutinkama su Komisijos išvada dėl nuteistosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo bei nurodomos aplinkybės, nuteistosios subjektyviu manymu, sąlygojančios kitokį – jai palankų sprendimą. Tačiau teismas sutinka su Komisijos nuomone ir sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistoji D. Z. būdama laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl, teismo vertinimu, ji negali būti lygtinai paleista iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų.
Iš pateiktos nuteistosios asmens bylos matyti, kad D. Z. yra atlikusi lygtinio paleidimo klausimo svarstymui privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, be to, vertinant nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo riziką jai nustatyta vidutinė rizika ir daroma akivaizdi pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, šios aplinkybės leidžia svarstyti lygtinio paleidimo taikymo D. Z. galimybę BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, vertinamos ne tik minėtos aplinkybės. Sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į jos elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, taip pat atsižvelgtina į visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Pažymėtina, jog D. Z. anksčiau teista 30 kartų, pirmo teistumo amžius – 17 m., laisvės atėmimo bausmę atlieka 11 kartą, iš jų 8 kartus atliko arešto bausmes. Pagal teismui pateiktus duomenis – dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajai būdingo nusikaltimo modelio dalis – finansinės naudos siekimas, susijęs su narkotinių medžiagų vartojimu, nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Jos daromi nusikaltimai sunkėja. D. Z. ne kartą bausta administracine tvarka dėl vagysčių, važiavimo be bilietų viešuoju transportu, paskirtų baudų nemoka. Šiuo metu nuteistoji yra atlikusi vieną trečdalį jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir nors ji jau yra atlikusi įstatyme numatytą privalomą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį lygtinio paleidimo svarstymui, šis faktorius nėra esminis ir vienintelis sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą.
Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistoji gyvendama laisvėje vengė užsiimti legalia darbine veikla, oficialiai niekada nedirbusi, pragyvenimo šaltinis buvo gaunama socialinė pašalpa bei motinos parama. Visos nusikalstamos veikos susijusios su pajamų pragyvenimui ir narkotinių medžiagų savo vartojimui įgijimui. Kalėjime gauti antstolių patvarkymai – 3259,23 Eur sumai, iš nuteistosios darbo užmokesčio ir areštuotų lėšų išskaičiuota 39,93 Eur, o savarankiškai sumokėjusi – 20 Eur, išsako motyvaciją dėl tolimesnio skolų dengimo, planuoja ateityje įsitvirtinti oficialioje darbo rinkoje. Nuteistosios finansinio planavimo įgūdžių stoka, nestabili materialinė padėtis siejosi su jos nusikaltimų motyvais. Laisvėje nuteistoji vartojo psichiką veikiančias medžiagas, todėl pasiduodavo netinkamos aplinkos įtakai ir siekdavo finansinės naudos neteisėtais būdais. Kaip nurodo pati nuteistoji, ji šiuo metu dar tik mokinasi suvaldyti savo priklausomybę. Taigi, lėšų tvarkymo ir pajamų sritis bei turima priklausomybė narkotinėms medžiagoms gali būti siejama su nuteistosios nusikalstamo elgesio raiška ateityje. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ankstesnės laisvės atėmimo bausmės pakankamos teigiamos įtakos nepadarė ir ji dar ne kartą darė analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį ir į šiuo metu nuteistosios atliktos bausmės dalį manytina, kad ji turi atlikti tokią bausmės dalį, kuri ją paveiktų taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl, teismo vertinimu, šiuo metu nuteistoji D. Z. nėra atlikusi pakankamo laisvės atėmimo bausmės laiko, kuris įtakotų jos elgesį laikytis įstatymų ateityje.
Kaip matyti, laisvėje nuteistosios pasirinktas gyvenimo būdas pasižymėjo socialiai atsakingo požiūrio ir socialinės struktūros stoka. Nuteistosios neapgalvotas elgesys, narkotinių medžiagų vartojimas, bendravimas su kitais, priklausomybę turinčiais asmenimis, neabejotinai prisidėjo prie nuteistosios nusikalstamo elgesio raiškos. Atvykus į įkalinimo įstaigą, nuteistajai ne visuomet pavyko išvengti rizikingų situacijų, bausmės atlikimo metu ji bausta 1 kartą: už vidaus tvarkos pažeidimą – 2025 m. vasario 13 d., ji nei karto neskatinta. Emocinės gerovės ypatumai iš dalies turėjo įtakos nuteistosios nusikalstamo elgesio raiškai dėl savikritiškumo stokos, emocinių sunkumų ir streso įveikos įgūdžių stoka prisidėjo prie narkotinių medžiagų vartojimo įpročių formavimosi. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistoji dėjo pastangas dirbti su probleminiais šios srities aspektais, dalyvaudama terapinėje pozityvaus užimtumo priemonėje, intervencinėje programoje bei individualiose socialinės darbuotojos konsultacijose turėjo galimybę plėsti žinias apie streso ir emocinių sunkumų įveiką, dirbti su objektyvesnio savivaizdžio formavimu, stebimi teigiami pokyčiai, tačiau nuteistajai būtina išlaikyti dabartinių pastangų kryptį, siekiant ilgalaikių pokyčių, kadangi emocinio pažeidžiamumo prielaidos išlieka.
Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistosios mąstymo ir elgesio ypatumai įtakos D. Z. nusikalstamo elgesio raiškai turėjo dėl problemų sprendimo įgūdžių stokos bei nepakankamo neigiamų pasekmių suvokimo ir impulsyvaus veikimo. Atlikdama bausmę nuteistoji išlaiko pastangas, orientuojasi į prosocialius tikslus, tinkamus problemų sprendimo būdus, pasižymi disciplinuotu elgesiu, tačiau siekiant efektyviai valdyti pakartotinio nusikaltimo riziką ilgalaikėje perspektyvoje, nuteistajai būtina išlaikyti aktyvias pastangas dirbti su šios srities kriminogeniniais veiksniais, stiprinti vidinius resursus. Nuteistosios nuostatų ypatumai prisidėjo prie jos nusikalstamo elgesio raiškos dėl atlaidaus požiūrio į daromus teisės pažeidimus. Vertinamuoju laikotarpiu nuteistoji išlaiko orientaciją į prosocialių integracijos prielaidų kūrimą, santykius su šeima, gyvenimo būdo keitimą, suvokia savo ribotumus, išlaiko motyvaciją išlaikyti pastangas ir tuo pakartotinio nusikaltimo rizika valdoma teigiama linkme, tačiau šioms tendencijoms išlaikyti būtinos tolimesnės pastangos.
Nors nuteistoji šiuo metu vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones bei Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, dalyvavo prevencinio ir intervencinio pobūdžio resocializacijos priemonėse, taip pat pozityvaus užimtumo priemonėse, šios aplinkybės bendrame nuteistąją charakterizuojančių duomenų kontekste visgi dar nėra pakankamos spręsti, jog ji jau yra pasiruošusi gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu ji jau įrodė, kad toliau gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistosios pakartotinis pristatymas Lygtinio paleidimo komisijai buvo suplanuotas 2025 m. rugpjūčio 10 d., tačiau buvo nukeltas, nes ji nebuvo pilnai įvykdžiusi Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijų, savarankiškai nedengė turimų įsiskolinimų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nuteistoji neparodė pakankamų pastangų tinkamai vykdyti resocializacijos proceso reikalavimus. Minėtos aplinkybės taip pat rodo nepakankamą atsakomybės jausmą, motyvacijos stoką bei nepakankamą pasirengimą gyventi laisvėje, laikantis teisės aktų reikalavimų.
Vienas iš bausmės tikslų yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo požiūrį, o esama nuteistosios elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo metu taikoma bausmė yra efektyvi. Šiuo metu pagal ,,OASys“ metodiką nuteistajai nustatyta vidutinė rizika ir daroma akivaizdi pažanga, mažinant pakartotinio nusikaltimo riziką, tačiau jos elgesyje vis dar stebimi šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: priklausomybė psichiką veikiančioms medžiagoms, paveikumas kitų įtakai, silpni problemų sprendimo įgūdžiai. Nagrinėjamu atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai gali lemti nuteistosios elgesį ateityje. Kriminogeninių veiksnių visuma sudaro pagrindą manyti, kad yra pakankamai didelė rizika, jog nuteistoji, jeigu ji būtų paleista lygtinai, nesilaikytų įstatymų ir pakartotinai nusikalstų. Atkreiptinas dėmesys, kad tie patys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai buvo įvardinti ir 2025 m. sausio 13 d. socialinio tyrimo išvadoje. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, vis dar egzistuojantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju teigiama ilgalaikė nuteistosios elgesio dinamika suteiktų pagrindą spręsti, kad jau yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai (veikoms) ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.
Taigi, nors nuteistoji šiuo metu yra charakterizuojama iš esmės teigiamai, bausmę stengiasi atlikti tinkamai, aukščiau išdėstyti duomenys, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistosios elgesys laisvės atėmimo vietoje vis tik dar nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų ją vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog ji paleista lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės tik patvirtina Komisijos padarytą išvadą, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti Lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nuteistajai D. Z..
Apibendrinant aukščiau nurodytus argumentus teismas sprendžia, kad nuteistajai net ir atlikus 1/3 paskirtos bausmės, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, D. Z. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nors nuteistosios elgesyje iš tiesų yra teigiamų pokyčių (vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones bei Lygtinio paleidimo komisijos skirtas rekomendacijas: dirba, dengia turimus įsiskolinimus, dalyvavo prevencinio ir intervencinio pobūdžio resocializacijos priemonėse, taip pat pozityvaus užimtumo priemonėse, tobulina finansinį raštingumą), šie pokyčiai, kurie atitinka įprastą žmogaus elgesį ir nėra laikytini kažkuo ypatingais ar itin reikšmingais bei ilgalaikiais, yra susiję tik su nuteistosios buvimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir šia aplinka, todėl tvirtinti, kad šiuo metu lygtinai paleidus D. Z. jai taikytina probacija pasiektų tikslą, nėra pagrindo. Aplinkybių, leidžiančių priimti priešingą išvadą ir taikyti lygtinį paleidimą nuteistosios atžvilgiu, teismui pateiktame skunde taip pat nenurodoma. Todėl Komisijos 2025 m. spalio 27 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos netaikymo nuteistajai yra teisėtas ir pagrįstas, o nuteistosios D. Z. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 ir 364 straipsniais, teismas
nutaria:
Nuteistosios D. Z. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.