Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, A. K., dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiuo metu V. K. vardu Valstybės įmonės Registrų centre yra registruotas butas, unikalus Nr: (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane: (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. Kadangi šis nekilnojamasis turtas buvo įsigytas santuokos metu, tai ½ turto priklauso sutuoktinei A. K.. Po žmonos mirties pareiškėjas faktiškai jos turto dalį paveldėjo, kadangi ir toliau liko gyventi tame pačiame bute, moka komunalinius patarnavimus už elektrą, šiukšlių išvežimą, vandenį, dujas ir t.t. Be to pareiškėjas nežinojo, kad jam reikia kreiptis pas notarą dėl paveldėjimo, kadangi butas yra registruotas jo vardu.

Tiek šiuo metu, tiek ir po sutuoktinės A. K. mirties šiuo turtu rūpinasi V. K., kurį prižiūri, moka komunalinius patarnavimus. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ir juo rūpintis kaip savo turtu. Nors pradėdamas turtą valdyti palikimą priėmė, bet šiomis aplinkybėmis įpėdinis laikomas turto savininku de facto, neturinčiu juridinio pripažinimo - paveldėjimo teisės liudijimo.

Prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pranešus apie posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas

1. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

2. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.

3. 1981 m. spalio 10 d. pareiškėjas sudarė santuoką su A. K. (el.b. I failas, b.l. 9).

4. Pareiškėjas su sutuoktine A. K. turi sūnų suinteresuotą asmenį A. K. (el.b. I failas, b.l. 9).

5. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis pareiškėjo vardu nuosavybės teise po santuokos sudarymo su A. K. nuo 1995 m. sausio 14 d. buvo įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (el.b. I failas, b.l. 8).

6. A. K. mirė būdama santuokoje su pareiškėju. Po jos mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė (el.b. I failas, b.l. 4).

7. Bylos duomenimis V. K., iki sutuoktinės A. K. mirties 2018 m. kovo 15 d., gyveno su ja bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, butas registruotas pareiškėjo vardu, po sutuoktinės mirties ir toliau šiame bute gyvena moka už jį mokesčius bei jį valdo kaip savo (el.b. I failas, b.l. 13-21).

8. 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

9. Pagal 2000 m. liepos 18 d. priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnį 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (1 dalis); 2000 m. CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas įsigaliojus šiam kodeksui (3 dalis).

10. CK 3.117 straipsnis numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. 2018 m. kovo 15 d., mirus pareiškėjo sutuoktinei A. K. baigėsi bendroji jungtinė V. K. ir A. K. kaip sutuoktinių, nuosavybė ir ji tapo bendrąja daline. Vadovaujantis suformuota teismų praktika CK 3.117 straipsnio prezumpcija reiškia, kad sutuoktinių dalys yra lygios, jeigu dėl šios aplinkybės nėra ginčo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-490/2007).

11. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsnį nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Nuosavybės teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui, išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras.

12. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas turėjo teisę paveldėti mirusiosios A. K. turtą pagal įstatymą, kadangi jis buvo laikomas įpėdiniu pagal įstatymą (1964 m. civilinio kodekso (toliau – CK) 573 straipsnio 1 punktas,), tačiau jis nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad V. K. po A. K. mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą A. K. palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).

13. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog pareiškėjas kita tvarka gauti jai reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Todėl pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas priėmė savo sutuoktinės A. K., mirusios 2018 m. kovo 15 d., palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti mirusiosios turtą.

14. Pažymėtina, kad teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 442, 443, 576 – 578, straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo V. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, A. K., dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2018 m. kovo 15 d., palikimą faktiškai valdydamas mirusiosios turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.