Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Bylų kategorija: 1.1.7.2.7; 1.1.10.1; 1.2.25.4.5; 2.1.15.1.2; 2.3.6.4.5

2014 m. rugsėjo 3 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirb. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, anksčiau buvo teisiamas: 1995-09-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal LR BK 90 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., vadovaujantis LR BK 47¹str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2013 metų sausio 12 dieną, apie 20 val. 20 min., Panevėžio rajone, kelio Kėdainiai-Krekenava-Panevėžys 45 km 250 m, vairuodamas automobilį “SKODA OCTAVIA”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo pasitikėjimo pažeidė Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimus – sukdamas į kairę ir privalėdamas duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, nepraleido priešpriešiais atvažiuojančio automobilio “VW Sharan”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamo R. K., ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo automobilio “SKODA OCTAVIA” keleivis V. M., – jam buvo nustatyti šie sužalojimai: muštinė žaizda kaktoje, odos nubrozdijimai kaktoje, nosies nugarėlėje, smakre ir kairiame klube, poodinės kraujosruvos juosmens dešinėje pusėje, kirkšnių srityse ir dešinėje šlaunyje, kraujosruvos pilvo minkštuosiuose audiniuose, storosios žarnos bei žarnų pasaitų plyšimai, šlapimo pūslės plyšimas, kraujosruva apie dešinį inkstą, dešinio gaktikaulio ir dešinio šlaunikaulio bei dešinio blauzdikaulio lūžiai, tai komplikavosi hemoraginiu šoku, koma, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, ir 2013-01-12, 22.20 val., VšĮ ,,Respublikinė Panevėžio ligoninė“ V. M. mirė nuo eismo įvykio metu patirtų kūno sužalojimų visumos.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Patvirtindamas kaltinime nurodytą veiką ir kaltinamojo R. S. kaltę jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu, teismas rėmėsi iš dalies paties kaltinamojo parodymais, liudytojų parodymais bei bylos rašytine medžiaga.

Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2013-01-12 buvo iškvietimas apie 19.30 val. į Liepų al. (duomenys neskelbtini). Gavęs užsakymą atvažiavau, gan ilgai palaukė. Manė, kad keleivis neišeis. Bet išėjo. Apgirtęs vyrukas, nešėsi du butelius alaus. Viena atidaryta, kita pilna. Atsisėdo į mašiną, užsisegė diržą. Padėjo 30 Lt į priekį ir sako: “vežk mane į Upytę”. Jie pradėjo važiuoti, pravažiavo visą miestą, kadangi turėjo pradarytą alaus butelį, visą kelią gėrė. Iš pradžių jį pakalbino, bet jis tylėjo. Išvažiavus iš miesto, jis jau baigė gerti alaus butelį, lyg norėjo mesti pro langą. Sakė jam: “nemesk, dėk ant žemės, aš paskui išmesiu”. Važiavo ir visą kelią tylėjo. Prieš Upytę likus 2-3 kilometrams, iš niekur nieko jis atsisegė saugos diržą, nusivilko striukę. Klausė: “kodėl nusivilkai, nes tau tuoj lipti reikės”. Numetė striukę ant galinės sėdynės vėl užsisegė diržą. Kiek pavažiavus, su kaire ranka jis pradėjo kabinėtis. Klausė jo: “ką čia darai?”, bet jis tylėjo. Kaire ranka apsikabino per pečius. Paskui su ta pačia ranka jis savo ranką padėjo ant svirtelės, paprašius patraukti ranką, jis vėl patraukė. Paskui pradėjo burbėti, dainuoti: “žemaičiai, žemaičiai”. Paskui su ranka per “fanelę” pradėjo daužyti. Pavažiavus, važiuojant matė iš priekio mašiną ir netoli jau buvo posūkis. Pažiūrėjo pro savo automobilio veidrodėlį, užpakalyje nebuvo nei vienos mašinos. Pradėjo po truputį stabdyti. Pristabdęs matė, kad iš priekio mašina artėja. Persijungė į antrą pavarą, nes sukti į kairę dar buvo atstumas. Prieš pat sukimą keleivis griebė jam ar už vairo, ar už rankos. Pamatė, kad dešinėje pusėje šviesos. Ir sekundžių reikalas – spausti, galvojo gal prašoks, bet nebespėjo. Paskui neatsimenu nieko. Praėjus kuriam laikui pamatė, kad stiklas suskaldytas. Prisiminė, kad keleivį vežė. Žvilgt į šoną – keleivis pusiau guli ir kriokia. Ant jo plastmasės buvo nukritę, tai jas nukėlė. Neatsimena, kada jis išlipo iš mašinos, ar sėdėjo mašinoje ir nežino, kam pirma paskambino, ar direktoriui, ar sugyventinei. Direktoriui paskambinus pasakė, kad įvyko avarija, keleivis griebė už vairo. Paskui sugyventinei paskambino. Pasakiau, kad įvyko autoavarija, keleivis griebė už vairo. Ji pradėjo klausinėti: “kas, kaip”, tada jis atjungė telefoną. Paskui pamatė direktorių. Jis priėjo prie jo ir sako: “šalta, ar turi striukę”, atsakė, kad turi bagažinėje. Jis atidarė bagažinę ir paėmė jam striukę. Daugiau nieko nepamena. Nematė nei greitosios, nei gaisrininkų. Pamena, kad jį vežė greitoji. Jam atrodo, kad kita greitoji jį vežė. Jį vežė vieną. To eismo įvykio metu jis buvo sužalotas. Jam trūko diafragma, trys šonkauliai, raktikaulis išsinėrė, perdurti plaučiai.

Atsakydamas į klausimus kaltinamasis papildomai paaiškino, kad nežino, ar griebė už vairo, ar rankos, nes sekundžių momentas buvo. Jis kaire ranka laikė vairą, o dešinę ranką laikė ant bėgio svirtelės. Atrodo, kad griebė su kaire ranka. Kai keleivis griebė už vairo, jis dar nebuvo pradėjęs daryti manevro, jo automobilis buvo tiesiai, lygiagrečiai. Prieš sukimą buvo likę apie 10-15 metrų. Žino, kad vairuotojas turi stabdyti automobilį, jei dar nedaro posūkio, o mašina važiuoja priešpriešais. Jis nestabdė, judėjo antru greičiu į priekį, nes jam sukti į kairį posūkį dar buvo atstumas. Jis turėjo iš priekio praleisti mašiną. Kai griebė keleivis, mašina buvo tiesi. Dar sukimo manevro nedarė, nes dar prieš sukimą jam buvo keli metrai ir matė mašiną, galvojo ją praleisti. Buvo sekundžių momentas. Žuvusysis tikrai griebė už vairo. Keleivis kaire ranka pasuko vairą. Tuo metu kai griebė, automobilio nestabdė, nes jam prieš sukimąsi buvo atstumas. Jei būtų prie pat privažiavęs, tai dar būtų sustojęs. Kai keleivis sugriebė vairą, spaudė lyg tai greičio pedalą, buvo mintis gal prašoks. Nežino, kodėl nespaudė stabdžių, kaip laikė koją ant greičio pedalo, tai buvo sekundžių reikalas. kaltinamasis nurodė, kad savo kaltės nemato dėl to, kas įvyko. Jei būtų spaudęs pedalą, gal mašina būtų skersai kelio stovėjusi. Kelio danga buvo neslidi. Nebuvo nei sniego, kelias buvo švarus. Nurodė, kad norėjo susitikti su nukentėjusiais, prašė tyrėjos duomenų, bet nedavė, pasakė, kad negalima. Katinamasis parodė, kad jo išsilavinimas yra vidurinis ir spec. vidurinis. Jo specialybė – vairuotojas. Dirba apie 30 metų. Autoįvykį turėjo pirmą kartą. Jis tokį keleivį pirmą kartą vežė. Jam buvo tokia mintis, kad jis griebs už vairo.

Kaltinamasis taip pat patvirtino, kad jo ikiteisminiame tyrime duoti ir teisme pagarsinti parodymai yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu jis paaiškino, kad 2013-01-12, maždaug tarp 19-20 val., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ vairuotoju, nuvyko adresu Liepų al. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kur reikėjo paimti klientą. Klientas prie jo automobilio “SKODA OCTAVIA”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš pastato atėjo vienas, buvo neblaivus, svirduliavo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Vyriškis su savimi turėjo du butelius alaus, kuriuos laikė rankose. Vyriškis pasakė, kad jį reikia nuvežti į Panevėžio rajone esantį Upytės kaimą. Dar Panevėžio mieste vyriškis pradėjo gerti alų iš pradaryto butelio. Alų gėrė laikydamas butelį dešinėje rankoje, kitą alaus butelį pasidėjo sau po kojomis. Keliu Kėdainiai-Krekenava-Panevėžys R. S. važiavo apie 80-100 km/h greičiu. Kai iki įsukimo į Upytės kaimą liko maždaug apie 2 kilometrus, klientas staiga atsisegė saugos diržą, pradėjo vilktis striukę. Nors R. S. sakė, kad klientas striukės nesivilktų, nes nebetoli yra Upytės kaimas, ir kad jis gali sušalti, kai išlips iš automobilio, klientas striukę vis tiek nusivilko ir ją numetė ant automobilio galinės sėdynės. Numetęs ant sėdynės striukę, keleivis vėl prisisegė saugos diržą. Važiuojant toliau, vyriškis pradėjo daužyti automobilio priekinę panelę ir dainuoti. Kai iki vienpusio išvažiavimo iš Upytės kaimo liko apie 300 metrų atstumas, R. S. pamatė prieš 800-1000 metrų priešpriešiais atvažiuojantį automobilį. Automobilis važiavo su įjungtais trumpųjų šviesų žibintais. Jis įjungė laisvą pavarą ir leido automobiliui judėti savo eiga, nes manė, kad kol privažiuos iki manevro darymo į kairę pusę, priešpriešine eismo juosta važiuojantis automobilis bus jau pravažiavęs, ir galės drąsiai daryti manevrą į kairę pusę. Iki vienpusio išvažiavimo iš Upytės kaimo automobilio greitį sumažino iki 50 km/h, po truputį stabdė, spausdamas kojinio stabdžio pedalą. Prieš 60 metrų iki manevro darymo į kairę pusę, į Upytės kaimą, įjungė posūkio į kairę signalą. Likus maždaug 20-30 metrų atstumui iki manevro į kairę pusę, įjungė antrą pavarą, automobilis riedėjo apie 25-30 km/h greičiu. Kai iki manevro darymo į kairę pusę liko apie 10 metrų, keleivis staiga palinko į jo pusę ir ranka griebė už vairo, jį nusukdamas į kairę pusę. Kadangi viskas įvyko netikėtai, jis net nepastebėjo, kuria ranka vyriškis sugriebė už vairo. Koks tuo metu galėjo būti atstumas tarp jo automobilio ir priešpriešine eismo juosta važiavusio automobilio, pasakyti negali. Nepastebėjo ir to, kokioje padėtyje buvo jo automobilis prieš susidūrimą su atvažiuojančiu automobiliu. Jis tik akimirką pamatė iš dešinės pusės atvažiuojančio automobilio žibintus, kas įvyko toliau, neatsimena. Po susidūrimo kelias minutes net nesuvokė, kas atsitiko. Atsipeikėjęs, pamatė, kad vyriškis, kurį vežė, knarkė, sėdėdamas beveik gulimoje pozoje. Vyriškio pulso netikrino, jo nekalbino, nejudino, nes dar pilnai nesuvokė, kas nutiko. Vėliau išlipo iš automobilio ir stovėjo prie jo. Stovėdamas prie automobilio, pamatė, kad prie jo priėjo jo direktorius. Mano, kad suvokęs, kas atsitiko, pirmiausia paskambino savo sugyventinei. Taip pat skambino ir savo direktoriui J. M., jam pasakė, kad įvyko eismo įvykis. Kas įvyko toliau, nelabai pamena (b. l. t. 1, 138-140; t. 2, 90-91).

Nors kaltinamasis R. S. savo kaltę neigė, tačiau jo kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis V. M. teisme parodė, kad jam būnant Estijoje, paskambino turbūt iš policijos ir pasakė, kad žuvo sūnus. Jis jau antrą dieną grįžo į Panevėžį. Nukentėjusysis patikslino, kad žuvusysis yra jo vyriausias sūnus. Sūnus paskutiniu metu gyveno su juo. Jis grįžo iš užsienio prieš pusmetį. Grįžęs sūnus paprašė padėti įsidarbinti. Jis buvo baigęs jūrininkų mokyklą. Buvo suradęs jam darbą, įsidarbino virėju, paskui norėjo eiti tarnauti į armiją. Praėjo medicininę apžiūrą, susitvarkė dokumentus. Sūnus 2013-03-04 turėjo išeiti į armiją, jam buvo (duomenys neskelbtini) metai. Paskui jis išvažiavo pas jo seserį į Panevėžį, pas pusseseres pasikalbėti ir nebegrįžo. Su sūnumi jis daug bendravo. Su sūnaus motina jie išsiskyrę, kartu negyvena. Sūnus yra lėtesnio būdo. Kad turėtų žalingų įpročių – nepastebėjo. Jis negėrė ir nerūkė, narkotikų nevartojo. Kompanijose išgerdavo, bet taip negerdavo. Jo elgesys išgėrus nepasikeisdavo. Neišsišokdavo, nepriekabus buvo. Jokių minčių, kad jam gyvenime nesiseka, ar ko nepasiekė nepastebėjo, jokios nevilties nebuvo. Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį 5012 Lt turtinei žalai ir 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Draudimas jam sumokėjo 4317 Lt už laidojimo išlaidas, gali būti, kad draudimas išmokėjo 4806,61 Lt. Likusiai sumai – 200 Lt – civilinio ieškinio nereiškia. Nukentėjusysis pažymėjo, kad patyrė moralinius išgyvenimus. Negalėjau vairuoti automobilio, buvo stresinė būklė. Ėjo pas gydytojus, gėrė vaistus. Turėjo du vaikus. Liko jaunesnis sūnus. Ši sūnaus netektis padarė įtaką jo šeimai. Šiuo metu jis gyvena su kita šeima, auga 13 metų mergaitė, sūnus būdavo labai geras žmogus, jis tą mergaitę užsikėlęs ant pečių nešiodavo, vaikščiodavo po kavines su ja. Prieš tą nelaimingą atsitikimą sūnus išvyko 2013 sausio 11 d. Prieš tai gyveno pas jį, sakė, kad pradės dirbti, išsinuomos butą. Nukentėjusyis parodė, kad neįmanoma, jog, kaip buvo pasakyta, kad jo sūnus griebė už vairo. Parodė, kad pats yra vairuotojas, staigaus judesio, būdamas prisisegęs saugos diržus, niekaip nepadarysi. Žino, kad sūnus buvo prisisegęs saugos diržą, nes kai atvažiavo į Panevėžį, jam pasakė, kad gaisrininkas diržą iškart nupjovė. Paaiškino, kad ji ir pats dirbo taksi vairuotoju Mažeikiuose, greitai stabdant negali keleivis pagriebti už vairo. Kai keleivį veži, yra visai kitoks važiavimas.

Liudytoja V. M. teisme parodė, kad žuvusysis yra jos sūnus. Apie vaiko žūtį jai buvo pranešta po mirties anksti ryte. Buvo skambutis iš policijos. Jai buvo šokas. Su tuo negali susitaikyti. Jos vaikas buvo nieko neišsiskiriantis iš daugelio jaunuolių. Jis turėjo savo pomėgius, tikslų ir norų įgyvendinimo. Nieko neigiamo apie savo vaiką negali pasakyti. Jis neturėjo vidinio nepasitenkinimo gyventi, polinkio į savižudybę, į gyvenimo pabaigą. Jis buvo užsibrėžęs tikslą tarnauti ir norėjo įsitvirtinti Lietuvoje, o ne užsienyje. Vaikas po Kalėdų buvo pas ją Mažeikiuose, sūnus būdamas Lietuvoje nuvažiuodavo pas tėvą, lankydavosi, bendraudavo. Normalūs santykiai buvo vaiko su tėvu. Tiek jai, tiek jos buvusiam vyrui buvo didžiulis šokas, netekus vaiko. Jie ir išsiskyrę, bendrauja, jei reikia pasiskambina, pabendrauja. Sūnus Šiauliuose buvo apsistojęs pas tėvą. Šiauliai yra didesnis miestas ir didesnė galimybė susirasti darbą negu Mažeikiuose. Galutinį sprendimą vaikas priėmė, kad nori išbandyti savanorių tarnybą, krašto apsaugoje. Buvo ir dokumentus susitvarkęs. V. M. pažymėjo, kad laidojimo išlaidos buvo sudėtinės. Visos išlaidos suderintos su V. M.. Dėl to įvykio ji vos neteko darbo, nes be vaistų negalėjo dirbti. Sūnus gyveno pas tėvą, bet Kalėdas sutikom Šilutėje pas mano tėvus. Ir po Kalėdų mes grįžom į Mažeikius. Ir iki žūties gyveno Mažeikiuose. Į Šiaulius išvažiavo sausio 11 d. pas tėvą, o iš ten į Panevėžį. Teko matyti sūnų, pavartojus alkoholio. Jo elgesys nepasikeisdavo. Prie jos jis būdavo ramus, agresijos neatsirasdavo. Žino, kad byloje yra pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos. Jį pareiškė jos buvęs vyras. Jie žodiniu susitarimu sutarė kad ji nereikš ieškinio, jis bus civilinis ieškovas. Jis kaip civilinis ieškovas byloje vienas atstovauja visus artimuosius. Jei teismas tenkintų civilinį ieškinį, priteista žala būtų dalijama tarp visų artimųjų. Yra toks susitarimas.

Liudytojas V. M. teisme parodė, kad žuvusysis yra jo brolis. Apie jo žūtį jis sužinojo iš mamos. Su broliu sutarė gerai. Grįžo iš užsienio, buvo labiau subrendęs. Su juo užsienyje paskutinius metus kartu gyveno. Užsienyje paskutiniu metu jie gyveno apie 1 metus laiko. Brolis užsienyje iš viso gyveno apie 5 metus. Baigęs mokslus, išvažiavo į užsienį. Jis važinėdavo, grįždavo ir vėl išvažiuodavo. Brolis iki 2013 naujų metų užsienyje gyveno. Į Lietuvą grįždavo, pabūdavo ir vėl išvažiuodavo. 2013 m. į Lietuvą pirma grįžo brolis, po to jis grįžo. Gyvenant užsienyje laisvalaikį praleisdavom kartu. Brolis laisvu nuo darbo metu išgerti nemėgo. Lietuvoje nebent per šventes, kaip ir su pussesere, nes senai matėsi norėjo pabendrauti. Jis tik truputį išgerdavo, kad prisigertų, to nebūdavo. Brolio girto dažnai nematydavo. Kai išgerdavo, jis būdavo ramus. Su pašaliniais išgėręs taip pat elgdavosi ramiai. Buvo nekonfliktiškas, perdėtai linksmas nebuvo. Brolis buvo nusprendęs eiti tarnauti. V. M. parodė, kad dabar jis tarnauja krašto apsaugos tarnyboje, tam įtaką padarė brolio pasirinkimas. Liudytojas paaiškino, kad tėvai atskirai gyvena apie 10 metų. Per tą laiką bendravimas tėvu ir brolio nepasikeitė. Išliko draugiški santykiai. Grįžęs į Lietuvą iš užsienio, brolis gyveno ir pas tėvą, ir pas mamą. Daugiau gyveno pas mamą. Nes mama turi butą, o tėtis gyvena su kita šeima. Žinojo, kad brolis Šiauliuose ieškojo darbo, jis tada gyveno pas tėvą. Liudytojas V. M. parodė, kad nežinojo, jog tėtis pareiškė civilinį ieškinį neturtinei žalai. Netekus brolio, jis patyrė išgyvenimus, pasidarė uždaresnis.

Liudytoja L. S. teisme paaiškino, kad žuvusysis yra jos brolio sūnus. Jis atvažiavo pas ją į svečius ir su jos dukra išvyko į miestą. Jie išvažiavo pasilinksminti. Dukra liko mieste su draugu, o jam iškvietė taksi. Mieste jie šventė, matyt kažką išgėrinėjo. Apie nelaimę jai pranešė telefonu brolio sugyventinė B.. Vėliau ji padėjo laidoti brolio sūnų. Sūnėnas su savo tėvu santykius palaikydavo. Jos brolis gyvena Šiauliuose ir turi kitą šeimą. Sūnėnas su tėvu sutardavo, bendraudavo, lankydavosi pas tėvą ir pagyvendavo ten ir padėdavo jam. Prieš žūtį sūnėnas gyveno pas motiną. Ji su sūnėnu nelabai bendraudavo, nes dideli atstumai. Apie jo vidinį pasaulį nelabai ką žinojo. Jis ruošėsi į armiją, pasišnekėdavo, kad tarnaus, vėliau kokią profesiją galės įsigyti. Pas juos sūnėnas retai atvažiuodavo. Tąkart jis atvažiavo blaivus ir išvažiavo blaivus. Sūnėnas buvo nekonfliktiškas. Pas ją jis buvo ramus. Liudytoja pažymėjo, kad brolis po nelaimės labai pergyveno, jam buvo depresija. Ryšys tarp brolio ir vaikų nebuvo nutrukęs. Vaikai pas tėvą į Šiaulius atvažiuodavo. Ir dabar V. pas tėvą atvažiuoja, pabūna.

Liudytoja R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žuvusysis yra jos pusbrolis. Žino, kad jis važiavo su taksi ir važiavimo metu kita mašina atsitrenkė į jo pusę ir jis žuvo. Tą dieną, kada jis žuvo, ji bendravo su juo, jie visą dieną buvo kartu. Jie buvo pas jos draugą, kepė šašlykus, o vakare įsodino į taksi degalinėje prie Velžio. Būnant pas draugą, jie vartojo alkoholį, gurkšnojo vyną, alų. Kiek jis išgėrė alkoholio, nestebėjo. Ji matė, kaip jis įsėdo į taksi. Kol pusbrolį vežė iki degalinės, kol jį įsodino, jis elgėsi tvarkingai, ramiai, ruošėsi važiuoti ilsėtis. Išlipant iš jų automobilio ir persėdant į taksi automobilį, pusbrolis tikrai nesvirduliavo, negriuvinėjo. Įsodin į taksi ir jis išvažiavo, o jie irgi grįžo ilsėtis. Su pusbroliu bendraudavo retai. Jis ruošėsi tarnauti, todėl atvažiavo pabendrauti su giminėmis. Parodė, kad pobūvio metu ji jo labai girto nėra mačiusi, jis visada ramiai elgdavosi. Į taksi įsodino nelabai girtą. Nebuvo to, kad jis nepaeitų. Į automobilį įsodino apie 7 val. vakaro. Jis nekalbėjo, kad dar kažką planavo aplankyti. Žino, kad į viešbutį “Perveža” jis nuvažiavo. Bet neliko nakvoti, nes viešbutis jo nepriėmė. Viešbutis iškvietė taksi ir jis važiavo pas jo tėvus į Upytę. Su savimi jis pinigų turėjo. Jokių nuogąstavimų, nusiskundimų, nepatenkinimo dėl savo gyvenimo ar dėl artimųjų nebuvo. Jie labai smagiai tą dieną praleido ir išsiskyrė su gerom emocijom. Jo nuotaika buvo gera. Jie juokavo, planavo kitą dieną susitikti, ji turėjo nuvežti jį į traukinių stotį, kad jis išvažiuotų namo.

Liudytojas J. M. teisme paaiškino, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius, kaltinamasis dirba jų įmonėje vairuotoju. 2013 m. sausio 12 d. apie 20 val. vairuotojas R. S. jam paskambino po įvykio ir jis tuoj atvažiavo. R. S. pasakė telefonu, kad įvyko įvykis ant Upytės kelio. Apie įvykį telefonu nepasakojo. Jis buvo šoke. Iš miesto centro į įvykio vietą jis nuvyko per 20 min. Policijos pareigūnų dar nebuvo, jis juos aplenkė važiuodamas. Nuvykus į įvykio vietą, greitoji medicinos pagalba buvo išvežus nukentėjusįjį, buvo atvažiavusi gaisrinė. Atvažiavus į įvykio vietą, R. S. pasakė, kad jis norėjo praleisti automobilį, o neblaivus keleivis jam sugriebė už vairo ir pasuko automobilį į kairę pusę. Liudytojas nurodė nepamenantis, ar šią aplinkybę jam R. S. nurodė telefonu, ar atvykus į įvykio vietą. Atvykus, R. S. buvo su megztiniu. Lauke buvo sniego, šalta. Vairuotojas jam viską papasakojo. Pats R. S. buvo sužalotas, jam buvo šonkauliai sulaužyti, pūslė perdurta. Liudytojas nurodė, kad su kitos transporto priemonės vairuoju persimetė keletą žodžių, paklausė, kaip jo sveikata, klausė: “kaip čia įvyko, juk pats iš priekio važiavai”. Jis atsakė: “mačiau, mane praleidinėjo ir greitai užsuko”.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas J. M. patviritno, kad šie parodymai yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2013-01-12, po 20.00 val., tiksliai valandos nepamena, jam paskambino R. S. ir pasakė, kad pakliuvo į eismo įvykį Panevėžio r., prie Upytės kaimo. R. S. dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ vairuotoju, o jis yra bendrovės direktorius. R. S. pasakė, kad neblaivus keleivis griebė už vairo. Jis nuvažiavo į eismo įvykio vietą kelyje Kėdainiai-Krekenava-Panevėžys, ties įsukimu į Upytės kaimą. Į eismo įvykio vietą nuvyko po telefoninio skambučio maždaug per 20-30 minučių. Nuvykęs į eismo įvykio vietą, pamatė nuo važiuojamosios dalies į salelę nuvažiavusius automobilius “SKODA OCTAVIA”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir “VW Sharan”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ką kalbėjo su R. S. įvykio vietoje, neatsimena. Ar jam pirmam po įvykio R. S. paskambino, nežino. Mano, kad R. S. informavo jį apie eismo įvykį, kadangi jis įmonės direktorius (b. l. t. 1, 39-40).

Teisme liudytojas ir civilinio atsakovo UAB “(duomenys neskelbtini)” atstovas J. M. papildomai parodė, kad nesutinka su civiliniu ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Jo vairuotojas yra nukentėjęs. Jei R. S. būtų pripažintas kaltas, tai ieškinys yra labai didelis. Tokiu atveju jo įmonė bankrutuotų. Jų įmonės mėnesinė apyvarta yra 3000 Lt. Šiai dienai įmonė nuostolinga, įmonė nebevykdo veiklos. Įmonės turtas yra sudaužytas automobilis, kiti automobiliai yra nuomojami. Pažymėjo, kad vairuotojas R. S. turi 20 metų vairavimo patirtį ir nemano, kad jis, sukdamas mašinos vairą, neįsitikino, kad nieko nėra.

Liudytoja N. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena kartu su R. S. jau 14 metų, pažįstami yra 20 metų. 2013 m. sausio 12 d. paskambino R. ir pranešė apie autoįvykį prie Upytės. Ji paklausė, kaip tai įvyko, jis pasakė, kad keleivis jam griebė už vairo, pasakė labai skauda dešinį šoną ir petį. Jai bevažiuojant į ligoninės priėmimą, jai paskambino, kad jis jau ligoninės priėmime. Kalbėjosi apie įvykį. Jis sakė, kad buvo iškvietimas į Liepų alėją. Įsėdo pagėręs jaunuolis dar nešėsi 2 butelius alaus ir, kad važiuoti reikėjo į Upytės kaimą. Prieš Upytę jis nusirengė striukę, numetė ant užpakalinės sėdynės. Jis paklausė: “kam nusirengi, nes tuoj lipsi”. Jis tylėjo, nieko nesakė. Paskui pradėjo kabinėtis, apsikabino. Paskui savo ranką ant jo rankos dėjo. Liepė baigti, bet jaunuolis vėl nieko nesakė. Paskui pradėjo ploti rankom, per “fanelę” daužyti ir niūniuoja žodžius „žemaičiai, žemaičiai“. Paskui jau prieš pat į Upytės įvažiavimą, sako pamatė mašiną atvažiuojant. Jis sulėtino greitį, kad praleistų ir netikėtai jis griebė už vairo, ar už rankos. Sakė, kad daugiau nieko neatsimena. R. S. pasakojo, kad paspaudė pedalą, sakė, gal spės pravažiuoti, bet nespėjo. Ligoninės priimamajame be jos ir jos vyro buvo nepažįstami vyrai. Įmonės vadovas atvažiavo vėliau, gal po pusantros valandos. Pokalbį tarp vyro ir įmonės vadovo girdėjau. Vadovas klausė, kaip sveikata. Direktorius sakė, kad jam paskambino R. ir pasakė, kad keleivis griebė už vairo. Liudytoja paaiškino, kad R. S. taksi vairuotoju dirba apie 15 metų, „(duomenys neskelbtini) “ gal apie 5 metus.

Liudytojas R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2013 m. sausio 12 d. apie 8 val. vakaro važiavo nuo Krekenavos link Panevėžio ir ties Upytės, jam užstatė kelią mašina ir jis trenkėsi. Jis važiavo automobiliu “VW Sharan”, tai buvo sausio 12 d. apie 8 val. vakaro. Važiavo 80-90 km/h greičiu. Jam priešais užsuko mašiną ir trenkėsi. Apvažiuoti nebebuvo kada, nes labai viskas staigiai įvyko. Parodė, kad draudimas jam žalos dar neatlygino, gavo atsakymą, kol nėra nustatyti kalti asmenys, tol neatlygins žalos. Nurodė, kad jis pats nenukentėjo. Paskaudėjo šonas ir praėjo.

Liudytojas taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurių metu paaiškino, kad 2013-01-12, apie 20.20 val., automobiliu “VW Sharan”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (švediški), važiavo nuo Krekenavos link Panevėžio miesto. Važiavo apie 85-90 km/h greičiu, važiuojamoji dalis buvo slidi, padengta sniegu. Eismas nebuvo intensyvus. Nebuvo transporto priemonių nei priekyje jo ta pačia kryptimi, nei už jo. Priešpriešine eismo juosta, nuo Panevėžio, link jo važiavo vienas automobilis, kurį pastebėjo maždaug prieš 300 metrų. Tas automobilis važiavo tolygiai, nesimėtydamas važiuojamojoje dalyje. Iki to automobilio likus gal 100 metrų, priešpriešine eismo juosta važiavęs automobilis sulėtino greitį, o kai iki įvažiavimo į Upytės kaimą liko apie 50 metrų atstumas, tas automobilis sulėtino greitį maždaug iki 20 km/h, bet visiškai nesustojo. Tuo metu jis pats iki įvažiavimo į Upytės kaimą buvo apie 40 metrų atstumu. Kai liko maždaug 15 metrų atstumas iki įvažiavimo į Upytės kaimą, pamatė, kad automobilis “SKODA OCTAVIA” staiga suka į kairę pusę, į Upytės kaimą. Kokiu kampu automobilis pasuko į kairę pusę, ar manevras buvo staigus, nežino, nes matė tai tik akimirką. Prieš manevrą “SKODA OCTAVIA” automobilio greitis nepasikeitė. Ar “SKODA OCTAVIA” vairuotojas rodė kairės pusės posūkio signalą, nepastebėjo, nes visą dėmesį buvo sutelkęs į važiavimą. Kadangi viskas įvyko labai staigiai ir netikėtai, nepastebėjo, koks buvo automobilio “SKODA OCTAVIA” sukimosi kampas smūgio metu, kas vyko automobilio salone, kokioje padėtyje buvo keleivis, ir nepastebėjo, ką automobilis darė prieš pat susidūrimą, t. y. ar stabdė, ar keitė važiavimo greitį. R. K. savo automobilį bandė stabdyti, įsijungė ABS stabdymo sistema. Kadangi atstumas buvo labai mažas, net nebuvo galimybės pasukti vairo, kad išvengtų susidūrimo. Automobilio priekine dalimi trenkėsi į automobilio “SKODA OCTAVIA” dešinę pusę. Nuo smūgio abu automobiliai nuvažiavo į salelę, kuri buvo jo važiavimo atžvilgiu dešinėje pusėje. Išlipęs iš automobilio, pirmiausia nuėjo prie automobilio “SKODA OCTAVIA” vairuotojo, pamatė, kad šis sėdi vairuotojo sėdynėje, o priekinėje keleivio vietoje pusiau gulomis buvo keleivis. Kokioje padėtyje buvo keleivio sėdynė, nepastebėjo. Keleivio galva buvo netoli dešinės pusės galinių durelių stiklo, kojos buvo ant priekinės keleivio sėdynės sėdimos dalies, jos buvo ištiestos. R. K. pradėjo šaukti ant vairuotojo, kodėl šis prieš pat jo automobilį suko į Upytės kaimą, o vairuotojas tylėjo ir nieko nesakė. R. K., paėjęs truputį į šoną nuo “SKODA OCTAVIA” automobilio, paskambino pagalbos telefonu 112, informavo apie eismo įvykį. Matė, kad kol jis kalbėjo su pagalbos telefono operatore, automobilio SKODA OCTAVIA vairuotojas, pasiėmęs mobilaus ryšio telefoną, kažkam skambina. Su kuo tas vairuotojas kalbėjo, nežino, negirdėjo pokalbio. Kai baigęs pokalbį su operatore, vėl priėjo prie vairuotojo ir vėl klausė, kodėl šis nepraleido R. K., “SKODA OCTAVIA” vairuotojas pasakė, kad keleivis jam sugriebė už vairo. Automobilio “SKODA OCTAVIA” vairuotojas tik po pokalbio su kažkuo pasakė, kad keleivis jam griebė už vairo. Daugiau vairuotojas nieko nesakė. Vairuotojas apie tai, kad keleivis sugriebė už vairo, pasakė eismo įvykio vietoje, maždaug trečią minutę po susidūrimo. Eismo įvykio metu jis nenukentėjo, apgadintas tik jam priklausantis automobilis. Susidūrimas įvyko jo važiavimo juostoje (b. l. t. 1, 36-37, 111-112).

Liudytojas V. G. teisme parodė, kad dirba Panevėžio rajono greitosios pagalbos skyriuje – vairuotoju. Buvo lapkričio mėnuo, gavo iškvietimą į autoįvykį sankryžoje ties į Upytės įvažiavimą. Nuvyko į tą įvykį. Stovėjo automobilis “Passat “ ir automobilyje sėdėjo keleivis. Tuo metu atvyko gelbėtojai, nupjovė diržą, padėjo ant neštuvų keleivį įkelti į mašiną. Jie atvežė jį į ligoninę, keleivis dar buvo gyvas. Aplinkui kažkoks žmogus vaikščiojo, jis klausė, ar yra daugiau nukentėjusiųjų, kad nepaliktų, nes tik vienas greitosios pagalbos automobilis tebuvo.

Liudytojas taip pat patvirtino ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, kurių metu paaiškino, kad dirba VšĮ ,,Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos“ Greitosios medicininės pagalbos skyriuje vairuotoju. 2013 m. sausio 12 d., apie 20.25 val., buvo gautas pranešimas iš bendrojo pagalbos centro, kad Panevėžio r., kelyje Kėdainiai-Krekenava-Panevėžys, ties įvažiavimu į Upytės kaimą, yra eismo įvykis ir reikalinga suteikti pagalbą, nes automobilyje “SKODA OCTAVIA” yra prispaustas žmogus. Į įvykio vietą išvyko su slaugytoja J. G.. Nuvykę į eismo įvykio vietą, rado nuo važiuojamosios dalies į salelę nuvažiavusius du automobilius- VW Sharan ir “SKODA OCTAVIA”. Į eismo įvykio vietą jie atvyko patys pirmieji. Automobilio “SKODA OCTAVIA” buvo stipriai deformuota dešinė pusė- priekinės dešinės pusės durys ir statramstis, vairuotojo sėdynėje sėdėjo vyriškis ir priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo vyriškis. Po kelių sekundžių į eismo įvykio vietą atvyko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gelbėtojai. Kai gelbėtojai atidarė duris ir iškėlė keleivį, jis kartu su gelbėtojais nunešė sužeistąjį į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Vyriškis buvo be sąmonės. Kol buvo eismo įvykio vietoje, matė, kad “SKODA OCTAVIA” vairuotojas vaikštinėjo eismo įvykio vietoje, buvo labai išsigandęs, šoko būsenoje. Jis negirdėjo, kad automobilio “SKODA OCTAVIA” vairuotojas būtų sakęs, kad jam už vairo griebė keleivis (b. l. t. 1, 125-126).

Liudytoja J. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas iškvietimas, nurodant, kad iškvietimas yra autoįvykis ir, kad vienas žmogus nukentėjęs ir jis yra be sąmonės. Kai nuvyko, ten stovėjo dvi transporto priemonės, vienas žmogus buvo išlipęs iš automobilio. Paklausė jo, ar jis nenukentėjo, ar niekuo nesiskundžia. Jis dėl sveikatos nusiskundimų neišsakė, todėl ji nuėjau apžiūrėti keleivio pusėje sėdinčio nukentėjusiojo. Nukentėjusysis iš pradžių pasirodė, kad yra be gyvybės ženklų, todėl vertino jo gyvybines funkcijas. Mediciniškai tai yra pulsas, kvėpavimas ir visi kito rodikliai patvirtinantys, ar žmogus yra gyvas, ar negyvas, kokia jo būklė, ar sudėtinga, ar patenkinama. Dar jie laukė, kol ugniagesiai atlaisvino duris, nupjovė diržą, tuomet jie patys iškėlė ant neštuvų nukentėjusįjį, padėjo nunešti į greitosios medicinos pagalbos automobilį ir jie transportavo nukentėjusįjį į ligoninę. Ligonio būklė buvo labai sunki. Jis buvo komos būsenoje, visiškai be sąmonės, spaudimas buvo nepamatuojamas, pulsas neapčiuopiamas. Ką galėjo, tą darė. Liudytoja teisme patvirtino, kad salėje yra tas vairuotojas, kuris sakė, kad jam su sveikata nieko blogo nėra (parodė į R. S.). Ji girdėjo, kaip vairuotojas sakė, kad keleivis čiupo už vairo. Jis buvo pasimetęs, šoko būsenoje. Kodėl jis taip sakė, nežino, gal jai, nes nematė, ar buvo aplinkui žmonių. Liudytoja parodė, kad nukentėjęs sėdėjo sukniubęs, kadangi buvo be sąmonės, galva pasukta į keleivio dešinės pusės stiklą, kūno padėties tiksliai nagli pasakyti, gal kiek pasviręs į keleivio pusės dureles.

Liudytoja taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurių metu liudytoja nurodė analogiškas aplinkybes kaip liudytojas V. G. bei papildomai paaiškino, kad kai priėjo su V. G. prie automobilio “SKODA OCTAVIA”, ji vyriškio, sėdėjusio vairuotojo sėdynėje, klausė, kokia jo sveikatos būklė, į ką vyriškis atsakęs, kad jam viskas gerai, ir dar pasakęs, kad jam keleivis griebė už vairo (b. l. t. 1, 127-128).

Liudytojas D. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Panevėžio apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, 1 komandoje – yra ugniagesys gelbėtojas. Nuvykę į įvykio vietą, rado nuo kelio nuslydusią mašiną, ji buvo suknežinta iš dešinės pusės. Ruošė hidraulinę įrangą išvaduoti žmogų. Hidraulinės įrangos neprireikė, nes pamainos vadas, pajudinęs dureles, jas ištraukė. Nukentėjusiojo galva buvo į lango pusę, pasvirusi į dešinę pusę. Kokia buvo keleivio kūno padėtis, neprisimena, kažko neįprasto jo kūno padėtyje nepastebėjo. Pamainos vadas nupjovė diržą ir jie medikams padėjo įkelti žmogų į mašiną.

Liudytojas taip pat patvirtino ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, kurių metu pažymėjo, kad 2013 m. sausio 12 d., apie 20.25 val. buvo gautas pranešimas iš bendrojo pagalbos centro, kad Panevėžio r., kelyje Kėdainiai – Krekenava – Panevėžys, ties įvažiavimu į Upytės kaimą, įvyko eismo įvykis, kad reikalinga suteikti pagalbą, nes automobilyje “SKODA OCTAVIA” yra prispaustas žmogus. Kartu su juo į eismo įvykio vietą nuvyko V. S., L. T., E. B., D. M., L. K.. Nuvykę į eismo įvykio vietą, rado nuo važiuojamosios dalies į salelę nuvažiavusius du automobilius – “VW Sharan” ir “SKODA OCTAVIA”. Automobilio “SKODA OCTAVIA” buvo stipriai deformuota dešinė pusė – priekinės dešinės pusės durys ir statramstis, priekinėje keleivio sėdynėje buvo vyriškis, jo galva buvo pasvirusi į automobilio durų stiklo pusę. Pamainos vadas L. K., stipriai patraukęs dureles, jas atidarė, nupjovė keleivio saugos diržą. Pirmiausia keleiviui uždėjo kaklo įtvarą, iškėlę vyriškį iš automobilio ir padėję ant neštuvų, kartu su medikais jį nunešė į greitosios pagalbos automobilį. Būdamas eismo įvykio vietoje ir atlikdamas gelbėjimo darbus, negirdėjo žmonių, kalbančių apie eismo įvykio aplinkybes (b. l. t. 1, 119-120).

Liudytojas V. S. teisme paaiškino, kad buvo atvykę su autocisterna, su gaisrininku automobiliu, jis asmeniškai nurodė savo skyriaus darbuotojams ruošti hidraulinę įrangą, o pamainos vadas nukentėjusiajam nupjovė saugos diržą. Bet hidraulinės įrangos panaudoti neteko, nes duris atidarė rankom. Nukentėjusiojo galva buvo pasvirusi į lango pusę, link stiklo pusės. Jo sėdėsena normali kaip ir automobilyje. Nepamena, ar tas žmogus sakė, kad keleivis griebė už jo mašinos vairo. Vairuotojas sakė kitam vairuotojui, kad keleivis griebė už vairo.

Liudytojas parodė, kad jo ikiteisminiame tyrime duoti parodymai yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu jis paaiškino, kad dirba Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-oje komandoje skyrininku, apie pranešimą dėl eismo įvykio ir gelbėjimo darbus parodė analogiškai kaip liudytojas D. J., tik dar parodė, kad, būdamas eismo įvykio vietoje girdėjo, kaip vyriškis, kaip suprato “SKODA OCTAVIA” vairuotojas, aiškino kitam vyriškiui, kaip suprato, savo darbdaviui, kad keleivis griebęs už vairo. Dar girdėjo, kad automobilio “VW Sharan” vairuotojas sakė, jog ties įvažiavimu į Upytės kaimą prieš pat jo automobilį staiga manevrą į kairę pusę darė automobilis “SKODA OCTAVIA” (b. l. t. 1, 121-122).

Liudytojas L. K. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, kad ant Upytės kelio sankryžos yra įvykis ir yra prispaustų žmonių. Buvo žiema, buvo sniego. Atvykus į vietą medikai nurodė, kuriame automobilyje ir rado vieną automobilyje nukentėjusįjį žmogų. Jį ištraukė ir perdavė medikams.

Liudytojas patvirtino, kad jo ikiteisminiame tyrime duoti parodymai yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas paaiškino, kad dirba Panevėžio apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-osios komandos pamainos vadu. 2013 m. sausio 12 d., apie 20.25 val. buvo gautas pranešimas iš bendrojo pagalbos centro, kad Panevėžio r., kelyje Kėdainiai-Krekenava-Panevėžys, ties įvažiavimu į Upytės kaimą, yra eismo įvykis, reikalinga suteikti pagalbą, nes automobilyje “SKODA OCTAVIA” yra prispaustas žmogus. Nuvykę į eismo įvykio vietą, rado nuo važiuojamosios dalies į salelę nuvažiavusius du automobilius – “VW Sharan” ir “SKODA OCTAVIA”. Pirmiausia nuėjo prie automobilio “SKODA OCTAVIA”, kurio buvo stipriai apgadinta dešinė pusė. Eismo įvykio vietoje buvę medikai paaiškino, kad reikalinga atidaryti priekines dešinės pusės dureles, nes negali suteikti pagalbos automobilio “SKODA OCTAVIA” keleiviui. Jis stipriai rankomis patraukė automobilio dureles ir jas atidarė. Priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo vyriškis, kuris buvo prisisegęs saugos diržu. Kokioje pozoje jis buvo, pasakyti negali. Pamena, kad galva buvo pasvirusi į dešinės pusės durelių stiklą. Peiliu nupjovė saugos diržą prie statramsčio viršutinės ir apatinės dalies. Vyriškį padėjo iškelti iš automobilio ir perdavė medikams. Vyriškis buvo nesąmoningas, nekalbėjo, nejudėjo, buvo be gyvybės ženklų. Kur buvo automobilio “SKODA OCTAVIA” vairuotojas, pasakyti negali, nes neatkreipė dėmesio (b. l. t. 1, 190-191).

K. R. S. kaltę, padarius LR BK 281 str. 5 d. numatytą nusikaltimą taip pat pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai:

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 771/13(01) nurodyta, kad R. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. t. 1, 76).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir plane nurodyta, kad kelio Kėdainiai- Krekenava- Panevėžys važiuojamosios dalies plotis 9,1 m, kelio link Upytės plotis 5,2 m. Automobiliai “SKODA OCTAVIA”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir “VW Sharan”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rasti nuvažiavę nuo kelio į kairę pusę, žiūrint link Krekenavos; automobilio “SKODA OCTAVIA” galinis kairysis ratas yra 9,80 m atstumu nuo kelio- įvažiavimo į Upytės kaimą. Ties keliu-įvažiavimu į Upytės kaimą, 1,50 m atstumu nuo įvažiavimo pradžios, ant kelio Kėdainiai-Krekenava- Panevėžys rasta detalių ir šukių koncentracijos vieta (b. l. t. 1, 4-5, 6).

Transporto priemonės apžiūros protokole nurodyta, kad automobilio “VW Sharan”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės sparnas, abu priekiniai žibintai, suskaldytas priekinis stiklas (b. l. t. 1, 10-11).

Transporto priemonės apžiūros protokole nurodyta, kad automobilio “SKODA OCTAVIA”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įlenktas stogas, sulankstytos dešinės pusės abejos durelės, išdužę dešinės pusės abiejų durelių stiklai, sulankstytas priekinis dešinės pusės sparnas, sulankstytas variklio dangtis, suveikusios priekinės oro pagalvės ir dešinės pusės oro pagalvės, sulankstytas dešinės pusės slenkstis (b. l. t. 1, 12-13).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 772/13(01) nurodyta, kad V. M. kraujyje, paimtame 2013-01-12, 21.00 val., rasta 3,36 promilės etilo alkoholio (b. l. t. 1, 77).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 2313 (05) nurodyta, kad V. M. buvo nustatyti šie sužalojimai: muštinė žaizda kaktoje, odos nubrozdijimai kaktoje, nosies nugarėlėje, smakre ir kairiame klube, poodinės kraujosruvos juosmens dešinėje pusėje, kirkšnių srityse ir dešinėje šlaunyje, kraujosruvos pilvo minkštuosiuose audiniuose, storosios žarnos bei žarnų pasaitų plyšimai, šlapimo pūslės plyšimas, kraujosruva apie dešinį inkstą, dešinio gaktikaulio ir dešinio šlaunikaulio bei dešinio blauzdikaulio lūžiai, tai komplikavosi hemoraginiu šoku, koma, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, ir 2013-01-12, 22.20 val., VšĮ ,,Respublikinė Panevėžio ligoninė“ V. M. mirė nuo eismo įvykio metu patirtų kūno sužalojimų visumos. Automobilių susidūrimo metu V. M. galėjo sėdėti tiesiai ar kiek pasisukęs dešiniu šonu į priekį. V. M. lavone sužalojimų, būdingų grumtynėms, nerasta. Sužalojimų, kurie galėjo gautis nuo užsegto saugos diržo, V. M. lavone nerasta (b. l. t. 1, 80-81).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus darbuotoja E. Š. pateikė tyrėjai V. M. lavono tyrimo metu paimtus abiejų plaštakų nagus su panagių turiniu (b. l. t. 1, 68).

Apžiūros protokole nurodyta, kad papildomos automobilio “SKODA OCTAVIA”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimti nuograndų nuo automobilio vairo pavyzdžiai (b. l. t.1, 70-71).

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio hidrometeorologijos stoties „Pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas“ nurodyta, kad 2013 m. sausio 12 d., 20.00 val. meteorologinio matomumo nuotolis 10 km, 17.00-21.00 val. silpna šarma, 20.10-21.00 val. silpna rūkana (matomumo nuotolis 6-7 km) (b. l. t. 1, 83).

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio tyrėjos V. K. tarnybiniame pranešime dėl skambučių išklotinių apžiūros nurodyta, kad iš telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi R. S., 2013 m. sausio 12 d., 20:23:29 val. buvo išeinantis skambutis į numerį (duomenys neskelbtini), priklausantį J. M.; 20:29:15 val. buvo išeinantis skambutis į numerį (duomenys neskelbtini), priklausantį N. N. (b. l. t. 2, 23).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1710(13) nurodyta, kad automobilio “VW Sharan”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimas su automobiliu “SKODA OCTAVIA”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvyko ties kelio Krekenava-Panevėžys ir kelio link Upytės važiuojamų dalių sankirtos tolimesniuoju dešiniuoju kampu, žiūrint automobilio “VW Sharan”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo važiavimo kryptimi prieš eismo įvykį. Šio eismo įvykio eiga, tikėtina, buvo tokia: automobilis “VW Sharan”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėdamas apie 78 km/h greičiu, ties kelio Krekenava-Panevėžys ir kelio link Upytės važiuojamų dalių sankirtos tolimesniuoju dešiniuoju kampu, priekine dalimi trenkė į kairiojo posūkio kreive apie 16 km/h greičiu judančio automobilio “SKODA OCTAVIA”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinį šoną. Smūgio pasėkoje automobilis “SCODA OCTAVIA” buvo bloškiamas automobilio “VW Sharan” judėjimo kryptimi ir nuslinko į šalikelę, į padėtį, kurioje buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Atsitrenkimo į iš kairės į dešinę judėjusio automobilio “SKODA” šoną, automobilis “VW” sukosi pagal laikrodžio rodyklę ir atbulas įslydo į šalikelę. Automobilio VW Sharan vairuotojas R. K., važiavimo greitį nuo jo nurodyto 85-90 km/h iki nustatyto susidūrimo metu apie 78 km/h greičio galėjo sumažinti reaguodamas eismo saugumo grėsmei ir pradėdamas efektyviai stabdyti, kada automobilis nuo susidūrimo vietos buvo apie 42-51 m atstumu. Jei šalia sėdėjęs keleivis V. M. griebė už lėtai judančio automobilio “SKODA OCTAVIA”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo, vairuotojo R. S. veiksmai,- spausdamas greičio pedalą suko į kairę, esant apie 42-51 m atstumu artėjusiam priešpriešiais automobiliui “VW Sharan”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko užtvėrė jam kelią,- techniniu požiūriu buvo nepriimtini. Susidariusioje kelio eismo situacijoje nurodytomis aplinkybėmis automobilio “SKODA OCTAVIA”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. S. privalėjo nekeisdamas judėjimo krypties, efektyviai stabdyti automobilį. Techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilio “SKODA OCTAVIA”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. S. sankryžoje sukdamas į kairę, nedavė kelio priešpriešiais tiesiai per sankryžą važiavusiam R. K. vairuojamam automobiliui “VW Sharan”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. t. 2, 35-40).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1711(13) nurodyta, kad sprendžiant pagal automobilio “SKODA OCTAVIA”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimų požymių pobūdį ir išsidėstymą, bei nukentėjusiojo V. M. kūno sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją galima teigti, kad eismo įvykio metu nukentėjusysis buvo sužalotas besideformuojančių durelių vidiniu paviršiumi, jam sėdint priekinėje dešinėje automobilio “SKODA” sėdynėje, normalioje padėtyje, krūtine atsisukus automobilio priekio kryptimi. Automobilio “SKODA OCTAVIA”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo R. S. nurodomos aplinkybės apie tai, kad V. M. betarpiškai prieš susidūrimą su automobiliu “VW Sharan”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – „staiga palinko į mano pusę ir ranka griebė už vairo, jį sukdamas į kairę pusę“ – prieštarauja nustatytam V. M. kūno sužalojimų padarymo eismo įvykio metu mechanizmui (b. l. t. 2, 41-44).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro identifikavimo valdybos viršininko rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad lytėjimo pėdsakų tyrimo efektyvumas, t. y. tikimybė nustatyti lytėjimo pėdsakų DNR analitę, yra 3%. Atkreiptinas dėmesys į nedidelę lytėjimo pėdsakų įrodomąją vertę: ant objekto (šiuo atveju vairo) gali būti rasti ir identifikuoti nebūtinai to asmens lytėjimo pėdsakai, kuris paskutinis lietė objektą. Lytėjimo pėdsakų DNR tyrimas užtruktų 12-18 mėn. Manytina, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 76-1-00021-13 paimtų nuoplovų nuo vairo DNR tyrimas nepadėtų nustatyti bylai reikšmingų faktų, kadangi: 1) nuoplovose neradus žuvusiojo V. M. DNR pėdsakų, negalima daryti kategoriškos išvados, jog V. M. negriebė vairo, kadangi, ant objekto gali būti rasti ir identifikuoti nebūtinai to asmens lytėjimo pėdsakai, kuris paskutinis lietė objektą. Tai reiškia, kad V. M. galėjo liesti vairą, tačiau palikti per mažai savo lytėjimo pėdsakų; 2) nuoplovose radus V. M. DNR pėdsakų, nebūtų galimybės identifikuoti, ar rasti lytėjimo pėdsakai (likę pagriebus vairą), ar nuoplovose buvo mikroskopiniai, plika akimi nematomi, kraujo pėdsakai, kurie ant įvairių automobilio paviršių gali atsirasti dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, taip pat iš karto po įvykio (asmeniui judant ar jį traukiant iš automobilio) (b. l. t. 2, 46).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1875(13) nurodyta, kad ant tirti pateiktų V. M. kairės ir dešinės plaštakų nagų nuokarpų su panagių turiniu nėra automobilio “SKODA OCTAVIA”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo paviršiaus plastiko mikrodalelių (b. l. t. 2, 50-51).

UAB „(duomenys neskelbtini) “ rašte nurodyta, kad R. S. 2013 m. sausio 12 d., vairuodamas automobilį eismo įvykio metu, vykdė su darbu susijusias funkcijas (b. l. t. 1, 141).

Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime LT/AMA 9414223, išduotame Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filiale, nurodyta, kad automobilio “SKODA OCTAVIA”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta, draudimas galioja iki 2013-04-01 (b. l. t. 1, 23).

LR BK 281 straipsnio 5 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Įstatymo saugoma vertybė – transporto eismo saugumas. Papildomos vertybės – žmogaus gyvybė, sveikata, nuosavybė. Veika pasireiškia kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimu. Pasekmės – eismo įvykis, dėl kurio žuvo kitas žmogus. Taip pat būtinas priežastinis ryšys tarp pažeidimo ir atsiradusios žalos. Kaltė pasireiškia neatsargumu. Šios teisės normos dispozicija blanketinė. Jos turinį atskleidžia Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklės.

Teismas nustatė, kad eismo įvykis kilo dėl to, kad vairuotojas R. S. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimų. Kelių eismo taisyklių 161 punkte įtvirtinta taisyklė įpareigoja vairuotoją, t.y. nurodo, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti ir lenkiančioms transporto priemonėms.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. S., vairuodamas automobilį, darė manevrą – posūkį į kairę pusę, neužtikrindamas savo ir keleivio saugumo. Pats kaltinamasis, nors ir nurodydamas, kad žuvusysis įvykio metu griebė už vairo, darė manevrą į kairę, tikėdamasis, kad suspės pravažiuoti. Akivaizdu, jog būtent šis manevras ir sukėlė autoįvykio pasekmes – vietoj to, kad, kaip reikalauja Kelių eismo taisyklės, stabdęs automobilį, kaltinamasis R. S. darė posūkį į kairę ir neišvengė nuo susidūrimo su priešpriešiais tiesiai važiuojančiu automobiliu. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, laiko R. S. kaltę pagal pareikštą kaltinimą visiškai įrodyta. Veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 5 d.

Skirdamas bausmę R. S. už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę (LR BK 54 str. 1, 2 d.).

K. R. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad R. S. padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkiam nusikaltimui (LR BK 11 str. 5 d.); nusikalstama veika padaryta transporto eismo saugumui bei žmogaus gyvybei, į kaltės formą – padaryta neatsargi nusikalstama veika dėl nusikalstamo pasitikėjimo; į kaltinamojo asmenybę: R. S. neteistas, R. S. administracine tvarka už KET pažeidimus baustas 5 kartus, nusikaltimo padarymo metu nuobaudos jau buvo negaliojančios (b. l. t. 2, 93-95), R. S. į priklausomybės ligų ir psichoneurologinio kabineto įskaitas neįrašytas (b. l. t. 1, 157), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. M. R. S. charakterizuojamas teigiamai (b. l. t. 1, 151). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, vadovaujantis bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 41 str., 56 str. 1 d., 61 str.), kaltinamajam skirtina vienintelė įstatyme numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurio terminas nustatomas artimas įstatyme numatytam vidutiniam dydžiui.

R. S. laikomas teisiamu pirmą kartą, nusikaltimas yra neatsargus, jis dirba, turi stiprius socialinius ryšius, charakterizuojamas tik teigiamai, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir jam realiai neatliekant laisvės atėmimo bausmės. Vadovaudovaujantis LR BK 75 str. 1 d. 2 d. 5 p. ir 8 p., 67 str. 1 d. 2 d. 6 p., bausmės vykdymas R. S. atidėtinas 2 metams, skiriant jam įstatyme numatytus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę, kurie padėtų pasiekti bausmės paskirtį.

Nukentėjusysis V. M. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 5012,63 turtinės žalos atlyginimo (1 t. b.l. 163-173). Teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad turtinę žalą jam atlygino draudimo bendrovė, todėl civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo jis nebereiškia.

Nukentėjusysis V. M. baudžiamojoje byloje pareiškė 80000 Lt neturtinės žalos civilinį ieškinį, motyvuodamas tuo, kad dėl sūnaus netekties jis patyrė moralinius išgyvenimus. Negalėjo vairuoti automobilio, buvo stresinė būklė. Ėjo pas gydytojus, gėrė vaistus. Sūnaus netektis padarė įtaką jo šeimai.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus. Minėto Įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad išmoka šio Įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims, valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Tai, kad byloje esant kaltinamojo R. S. kaltei yra nustatyta kaltinamojo civilinė atsakomybė, nėra abejonių. Nustatyta, jog R. S. nusikalstamą veiką padarė, vairuodamas automobilį „Skoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo draustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu „Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filiale“ (1 t. b.l. 23). Esant tokioms aplinkybėms, pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą draudimo bendrovei kyla pareiga materialiai atsakyti už kaltinamojo R. S. nusikalstama veika padarytą žalą. „Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialas“ buvo pripažintas civiliniu atsakovu šioje byloje. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų yra – nuo 2012 m. birželio 11 d. – 5000000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000000 eurų dėl žalos turtui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalą. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, t.y. šiuo atveju civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Civilinio atsakovo „Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Civilinis atsakovas „Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialas“ 2014-08-05 rašte nurodė, kad „Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialas“ sutinka mokėti įstatyme nuamtyta neturtinės žalos dydį – 17264 Lt (3 t. b.l. 55).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (LR BPK 44 straipsnio 10 dalis). Pagal Lietuvos teismų formuojamą praktiką, atsižvelgiant į santykius, į giminystės ryšius, pripažįstama, kad kad neturtinė žala buvo padaryta ir tokiems asmenims, todėl nagrinėjamu atveju neturtinė žala priteisiama nukentėjusiajam V. M.. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t.y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusiojo parodymai akivaizdžiai patvirtina ir teismas tą pripažįsta, jog dėl kaltinamojo R. S. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam netekus sūnaus, jis patyrė didelį sielvartą ir gilius dvasinius išgyvenimus. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į nurodytas aplinkybes, į nukentėjusiojo materialinę padėtį, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais. Esant nurodytiems pagrindams, vadovaujantis LR CK 6.282 str. 1 d., neturtinės žalos dydis mažintinas ir pripažįstama, kad nukentėjusiojo V. M. neturtinės žalos dydis pagrįstas 60000 litų sumai, kuri priteistina subsidiariai iš civilinių atsakovų „Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 ir 105 straipsniais, iš kaltinamojo R. S. priteistina 84,50 Lt proceso (pašto) išlaidų, 179,52 Lt V. M. kelionės išlaidų valstybei ir 2500 Lt atstovavimo išlaidų (advokato pagalbai apmokėti) – nukentėjusiajam V. M. (1 t., b.l. 167, 3 t. b.l. 43, 44).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirti bausmę – laisvės atėmimą 4 metams.

Vadovaudovaujantis LR BK 75 str. 1 d. 2 d. 5 p. ir 8 p., 67 str. 1 d. 2 d. 6 p., bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant R. S. be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų, tęsti darbą ir paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę - 7 MGL (910 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemones įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. M. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jam 60000 Lt dydžio neturtinę žalą: iš „Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo“ priteisti 17264 Lt ir iš UAB „Bingo Taksi“ – 42736 Lt turtinės žalos atlyginimo V. M..

Priteisti iš R. S. V. M. 2500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Išieškoti iš R. S. valstybei 84,50 Lt proceso (pašto) išlaidų ir 179,52 Lt V. M. kelionės išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.