- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-07
- Bylos Nr.
- 2A-482-513/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-302587-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- R. Z.
- Atsakovas
- GNSB „Kuliškių sodybos“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Z. ieškinį atsakovui GNSB „Kuliškių sodybos“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui GNSB „Kuliškių sodybos“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Nurodė, kad 2011-02-15 pakartotiniame visuotinio narių susirinkime buvo priimtas nutarimas atleisti asociacijos pirmininkę ir buhalterę R. Z. iš pareigų. Ieškovei iki šiol nėra sudarytos sąlygos pasirašytinai susipažinti su atleidimo iš darbo dokumentais – įsakymu bei sutartimi, kurioje būtų nurodyta data bei teisinis darbo sutarties nutraukimo pagrindas. Neteisėtai atleidžiant iš darbo buvo grubiai pažeistos ieškovės kaip dirbančios pagal sudarytą darbo sutartį darbuotojo teisės. Apie atleidimą iš darbo ieškovė turėjo būti įspėta raštu ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius. Iš atsakovo raštiško įspėjimo apie atleidimą iš darbo, kuris turi būti įteiktas ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius, ieškovė nėra gavusi. Remiantis DK 141 straipsnio 2 dalimi jai turėjo būti išmokėti visos jai priklausančios pinigų sumos. Atleidžiant ieškovę nebuvo atsiskaityta, neišmokta už septynis mėnesius vidutinio dydžio išmoka, nepanaudotų atostogų kompensacija už visą darbo dieną bei deponuotas atlyginimas. Ieškovė prašo pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu ir taikyti DK 297 straipsnio 3 dalies nuostatas, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-25 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-83-613/2012 nustatyta, kad ieškovė kreipėsi su ieškiniu 2011-03-14 į Klaipėdos miesto apylinkės teismą ir ginčijo jos atleidimą iš darbo. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovė apie atleidimą iš darbo GNSB “Kuliškių sodybos” žinojo dar 2011-03-14 kreipiantis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, ką patvirtina byloje esantys duomenys: ieškinys bei pridedami įrodymai, bei remdamasis DK 297 straipsnio 1 dalimi ir esant atsakovo GNSB “Kuliškių sodybos” pateiktam prašymui taikyti ieškinio senatį, ieškovės pareikštam reikalavimui dėl atleidimo iš darbo GNSB „Kuliškių sodybos“ pripažinimo neteisėtu taikė ieškinio senatį ir ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė R. Z. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-15 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pareiga tinkamai informuoti darbuotoją apie jo atleidimą iš darbo priklauso darbdaviui. Apie atleidimą iš darbo darbuotojas sužino tada, kada jam įteikiamas įsakymas dėl jo atleidimo iš darbo. Ieškovė iki šiol nėra gavusi darbdavio GNSB „Kuliškių sodybos“ pirmininko surašyto įsakymo dėl jos atleidimo iš darbo, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino neva ieškovei buvo žinoma apie 2011-02-15 GNSB „Kuliškių sodybos“ narių susirinkime priimtus sprendimus. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad ieškovė nebuvo pakviesta ir nedalyvavo susirinkimuose, todėl negalėjo žinoti apie numatomą jos atleidimą iš darbo. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka nagrinėdama bylą. Apeliantė teigia, kad atleidžiant iš darbo buvo pažeistos jos teisės. Ji augina du vaikus iki 14 metų ir yra vienintelė šeimos maitintoja. DK 141 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas. Atleidžiant ieškovę nebuvo su ja atsiskaityta – neišmokėta už septynis mėnesius vidutinio dydžio išmoka, nepanaudotų atostogų kompensacija už visą darbo dieną bei deponuotas atlyginimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas GNSB „Kuliškių sodybos“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-15 sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad negalima sutikti su ieškovės argumentais ir nurodoma teismų praktika, jog senatis galėjo būti taikoma tik tuo atveju, jei ieškovė būtų gavusi įsakymą dėl jos atleidimo iš darbo. Atsakovo nuomone, negalima tokia teisinė situacija, kai vienoje byloje nustatytas faktas neturėtų įtakos teismo sprendimui kitoje, tarp tų pačių šalių nagrinėjamoje byloje. Atsakovas pažymi, kad asociacijos narių 2011-02-15 sprendimas atleisti iš darbo ieškovę jai buvo žinomas nagrinėjant jos pačios ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-83-613/2012. Tai yra prejudicinis faktas, kurio nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Ieškovė apeliaciniame skunde nepateikia jokių įrodymų, kurie leistų pateisinti ieškinio senaties praleidimo priežastis ir pripažinti, kad jos yra svarbios, tam kad praleistą ieškinio senaties terminą teismas turėtų atstatyti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimas panaikintinas, civilinė byla nutrauktina (CPK 279 straipsnio 4 dalimi, CPK 293 straipsnio 3 punktas, CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad 2011-02-15 pakartotiniame asociacijos GNSB „Kuliškių sodybos“ narių susirinkime dalyvavo 5 asociacijos nariai, kurie vienbalsiai nutarė atšaukti iš pareigų asociacijos pirmininkę ir buhalterę R. Z., taip pat kitu svarstomu klausimu asociacijos nariai vienbalsiai nauju asociacijos pirmininku išrinko A. K. ir nustatė, kad už šias pareigas pirmininkui nebus mokamas atlyginimas. Ieškovė ginčija atleidimą iš darbo GNSB „Kuliškių sodybos“ buhalterės pareigų, prašo taikyti DK 297 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Pirmosios instancijos skundžiamame sprendime pažymėjo, kad iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-83-613/2012 nustatyta, jog ieškovė R. Z. kreipėsi su ieškiniu 2011-03-14 į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašė pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo „Kuliškių sodybos“ pirmininkės pareigų neteisėtu ir taikyti DK 297 straipsnio 3 dalies nuostatas (civilinė byla Nr. 2-83-613/2012, t. 1, b. l. 3-6). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2011-02-23 sužinojo, jog GNSB „Kuliškių sodybos“ pateikė 2011-02-17 VĮ Registrų centrui prašymą įregistruoti duomenų pasikeitimus Juridinių asmenų registre, byloje pateiktas 2011-02-15 GNSB „Kuliškių sodybos” asociacijos narių visuotinio pakartotinio susirinkimo protokolas, 2011-02-15 pakartotinis susirinkimo protokolas, kurių metu buvo priimtas sprendimas atleisti ieškovę iš GNSB „Kuliškių sodybos“ pirmininkės ir buhalterės pareigų. Ieškovė nagrinėjamu atveju remiasi jau išnagrinėtoje byloje Nr. 2-83-613/2012 pateiktais įrodymais – 2011-02-15 pakartotinio asociacijos GNSB „Kuliškių sodybos“ narių susirinkimo protokolu, darbo sutartimi.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovei dar kreipiantis su ieškiniu 2011-03-14 į Klaipėdos miesto apylinkės teismą ir ginčijant jos atleidimą iš darbo GNSB „Kuliškių sodybos“ pirmininkės pareigų, buvo žinoma apie GNSB „Kuliškių sodybos“ 2011-02-15 asociacijos narių susirinkimo priimtą sprendimą atleisti ieškovę iš bendrijos pirmininkės ir buhalterės pareigų.
Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį darbo teisiniuose santykiuose. Ieškinio senaties darbo teisiniuose santykiuose samprata ir teisinis reglamentavimas įtvirtintas DK 27 straipsnio nuostatose. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (teisme). Bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (DK 27 straipsnio 2 dalis). Pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – ieškinio senačiai taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu DK ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties terminų taikymo, turi būti kompleksiškai įvertintos DK įtvirtintos nuostatos, nustatoma, ar konkrečiu atveju turi būti taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas, nustatytas darbo teisiniams santykiams, ar įstatyme yra įtvirtintas trumpesnis ieškinio senaties terminas konkretiems atvejams bei kompleksiškai atsižvelgiama į CK bei CPK teisės normas, kurios taikomos tais atvejais, kai tam tikriems su ieškinio senatimi susijusiems klausimams spręsti nėra įtvirtinto teisinio reglamentavimo pagal specialiąsias darbo teisės normas. DK 297 straipsnio 1 dalyje, kuria skundžiamame sprendime vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nustatytas sutrumpintas – vieno mėnesio – senaties terminas darbo sutartyje nustatytų darbo sąlygų pakeitimo, nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva ir atleidimo iš darbo teisėtumo reikalavimams. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė apie atleidimą iš darbo žinojo dar 2011-02-23, kaip pati nurodė anksčiau išnagrinėtoje byloje dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Antras ieškinys, kuriame buvo reiškiamas reikalavimas taikyti DK 297 straipsnio 3 dalies nuostatas ir grąžinti ją į darbą, pareikštas teisme tik 2012-02-29. Taigi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškinys dėl atleidimo iš darbo GNSB „Kuliškių sodybos“ buhalterės pareigų pripažinimo neteisėtu paduotas praleidus vieno mėnesio terminą, įtvirtintą DK 297 straipsnio 1 dalyje ir nėra pagrindo sutikti su apeliantės motyvu, kad terminas skaičiuotinas nuo įsakymo apie atleidimą iš darbo įteikimo dienos ir vertinti, kad terminas nėra praleistas, nes įsakymas jai neįteiktas. Apeliantė nenurodė kitų svarbių priežasčių, dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujintas. Pažymėtina ir tai, kad ankstesnėje byloje Nr. 2-83-613/2012 jau buvo nagrinėjamas 2011-02-15 GNSB „Kuliškių sodybos“ susirinkimo, kuriame nutarta atleisti apeliantę iš visų pareigų (CPK 293 str. 3 p.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė ieškovės ieškinio reikalavimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu senaties termino pradžią bei padarė išvadą, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.
Įstatymas suteikia teisę dalyvaujantiems byloje asmenims nustatyta tvarka pareikšti nušalinimą teisėjams, jeigu jų dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi dalyvaujantiems byloje asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą (CPK 65, 66, 68, 71 straipsniai). Apeliantė šia teise pasinaudojo (b. l. 51–54, 56–57). Visais atvejais teisėjai gali būti nušalinami ne esant dalyvaujančių asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jų šališkumo, t. y. tik esant konkrečioms aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančių teisėjų nešališkumu. Ieškovė nenurodo nei vieno CPK 65–66 straipsniuose numatytų pagrindų teisėjui nušalinti pagrindų, jos nurodoma aplinkybė dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo nepagrįsta konkrečiais įrodymais, kitų teisėjo nušalinimo pagrindų nenustatyta (CPK 66 straipsnis), todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentas dėl teismo šališkumo yra nepagrįstas.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-15 sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą