Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. L. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarimo, kuriuo D. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² straipsnio 4 dalį 4 000 Eur bauda konfiskuojant 3 000 vnt. cigarečių „Minsk capital“ pakelių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį R. L., ir radijo ryšio įrenginį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2015 m. lapkričio 10 d. D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. spalio 4 d., apie 8.50 val., Šilalės r., Laukuvos sen., Dargių k. teritorijoje, automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje gabeno 3 000 vnt. pakelių cigarečių „Minsk capital“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Bendra sulaikytų cigarečių vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius – 8 610 Eur (daugiau kaip 50 MGL). Tuo D. L. pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, pakeistų 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-759, 3.1.2 punkto reikalavimus. Tokie D. L. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 163² straipsnio 4 dalį.

Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 straipsnio 1 dalis). Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) (ATPK 256 straipsnio 3 dalis).

Teismas administracinę bylą nagrinėjo formaliai, neatliko išsamios administracinio teisės pažeidimo ir teisės aktų analizės, o apsiribojo vien tik administracinio teisės pažeidimo protokolu ir byloje suinteresuotų policijos pareigūnų parodymais, nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių duomenų ir nepagrįstai visus neaiškumus vertino ne administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, o Šilalės rajono policijos komisariato naudai.

Administracinio teisės pažeidimo protokole grafoje „Prie protokolo pridedama“ nėra pridėti jokie įrodymai, patvirtinantys, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, o vien tik administracinio teisės pažeidimo protokolas pats savaime nėra įrodymas, patvirtinantis administracinio teisės pažeidimo faktą.

Pareigūnų, dalyvavusių nustatant administracinį teisės pažeidimą, pranešimai laikytini kitais bylos dokumentais, kuriais remiantis nustatytini faktiniai duomenys, reikalingi administracinio teisės pažeidimo bylai išspręsti. Tačiau pareigūnų pranešimų negalima prilyginti liudytojų parodymams, nes liudytojų parodymai ir kiti bylos dokumentai yra savarankiškos įrodinėjimo priemonės.

ATPK 280 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organas (pareigūnas) išaiškina, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. ATPK nereglamentuoja, kokių veiksmų turi imtis įgaliotas nagrinėti bylą organas, nustatęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai, netinkamai parengta kita pažeidimo medžiaga, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis šias aplinkybes turi aiškintis pasiruošimo bylos nagrinėjimui stadijoje, darytina prielaida, kad nustačius minėtus pažeidimus turi būti grąžinama pažeidimo medžiaga protokolą surašiusiai institucijai papildyti (pataisyti) protokolą ir kitą medžiagą. Kaip minėta, pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), t. y. įrodymų rinkimo administracinio teisės pažeidimo byloje pareiga nustatyta ne tik protokolą surašiusiam pareigūnui, bet ir bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui).

ATPK 286 straipsnio 2 dalis reikalauja, kad nutarime turi būti išdėstomos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės ir pateikiamas motyvuotas jų įvertinimas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė visų aplinkybių, o būtent to, kam iš tikrųjų priklauso automobilyje buvusios cigaretės, ar automobilio savininkė R. L. davė jam, D. L., naudotis jai priklausančiu automobiliu, ar ji žinojo, kad automobilio bagažinėje yra 3 000 vnt. cigarečių pakelių, jei žinojo, tai kam priklausė šios cigaretės. Į šiuos klausimus, kurie buvo keliami viso šios administracinės bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, teismas neatsakė. Nors teismo ne kartą buvo prašoma būtinai iškviesti ir apklausti teisme automobilio savininkę R. L., siekiant išsiaiškinti minėtus klausimus, tačiau pirmosios instancijos teismas nesugebėjo to padaryti. Jeigu paaiškėtų, kad automobilio bagažinėje buvusios cigaretės priklauso R. L., būtent ji turėtų būti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kitu atveju jos statusas šioje byloje būtų liudytoja (ATPK 276 straipsnis) ar nukentėjęs asmuo (ATPK 273 straipsnis). Tačiau teismas ne tik neužtikrino R. L. dalyvavimo bylos procese, bet ir priėmė sprendimą konfiskuoti jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei radijo ryšio įrenginį. R. L. nebuvo informuota apie šios administracinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nežinojo, kad gali būti konfiskuotas jai nuosavybės teise priklausantis automobilis, taip pat ir radijo ryšio įrenginys, ir tokiais veiksmais pirmosios instancijos teismas pažeidė R. L. teises ir teisėtus interesus, numatytus ATPK 272 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. Šiuo atveju teismas sprendimą dėl automobilio ir radijo ryšio įrenginio konfiskavimo priėmė už akių, R. L. nežinant nei apie administracinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nei apie galimas jai nuosavybes teise priklausančių daiktų konfiskavimo pasekmes.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi vien tik policijos pareigūnų parodymais, nors jie iš esmės jokių reikšmingų aplinkybių nenurodė, tik patvirtino faktą, kad jis, D. L., vairavo automobilį, kurio bagažinėje buvo cigaretės. D. L. pažymi, jog policijos pareigūnai nepatvirtino, kad tai jo cigaretės, be to, jis ir pats buvo nustebęs, kai pamatė, kas yra bagažinėje, o teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta policijos pareigūnė K. R. parodė: „<...> D. L. konkrečiai prisipažinimo, kad jo yra cigaretės neišreiškė. Šilalės rajono policijos komisariate D. L. neigė, kad bagažinėje rastos cigaretės yra jo <...>.“

Skundžiamame nutarime nurodoma, kad policijos tyrėja K. A. buvo atvykusi į jo, D. L., namus ir nustatė, kad jai duris atidarė R. L. dukra S. L.. Tačiau jokie tai patvirtinantys įrodymai teismui nebuvo pateikti. D. L. pažymi, kad jo namuose gyvena jo dukra A. L., galbūt ji ir buvo namuose tuo metu, kai buvo atvykusi tyrėja K. A.. Siekiant pašalinti neaiškumus, pirmosios instancijos teisme turėjo būti iškviesta ir apklausta R. L. dukra S. L., tačiau to nebuvo padaryta, o teismas vadovavosi vien tik abejotinais policijos tyrėjos K. A. žodiniais parodymais, kuri surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kuri, D. L. teigimu, yra suinteresuota šios bylos baigtimi. Apelianto nuomone, jeigu policijos tyrėja K. A. buvo sutikusi jo namuose R. L. dukrą S. L., tai ji privalėjo apklausti ją kaip liudytoją, bet to nebuvo padaryta, todėl galima daryti išvadą, kad policijos tyrėja K. A. arba kažką supainiojo, arba sąmoningai sako netiesą. Šias abejones galima pašalinti tik apklausus teisme S. L., o tai galima padaryti tik administracinę bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Teismo šališkumą ir neobjektyvumą, apelianto teigimu, parodo ir tai, jog skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje dalyje teismas nurodo, kad liudytoja R. L. nebuvo rasta, kaimynai nurodė, jog ji pardavė baldus ir 2015 m. liepos 18 d. išvyko gyventi į Angliją. Tačiau ir šiuo atveju teismas vadovavosi nepatikrinta informacija ir kažkokių kaimynų, kurie nebuvo apklausti teismo posėdyje, parodymais. Toks vien tik spėlionėmis ir teismo posėdyje neapklaustų liudytojų parodymais pagrįstas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu, pagrįstu ir teisingu, todėl turi būti panaikintas ir administracinė byla turi būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Skundžiamame nutarime nurodoma, kad administracinė byla išnagrinėta jam, D. L., dalyvaujant. Tačiau apeliantas pažymi, kad teismo posėdžių buvo labai daug, tačiau jis dalyvavo tik keliuose iš jų, o į kitus teismo posėdžius neatvyko dėl pateisinamų priežasčių. Paskutiniuose trijuose posėdžiuose jis nedalyvavo, nes arba buvo gydomas po operacijos, arba jam nebuvo įteikiami šaukimai ir jis nebuvo informuotas apie administracinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Todėl, apelianto nuomone, tuo buvo pažeistos jo procesinės teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje, o tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir administracinę bylą perduoti Šilalės rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Taigi teismas neatliko įstatyme nustatytų veiksmų, o pasielgė formaliai, neištyrė visų faktinių bylos aplinkybių, nenustatė, kam iš tikrųjų priklauso automobilio bagažinėje buvusios cigaretės, ar būtent tam asmeniui yra surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. D. L. teigia nesuprantantis, kaip jam gintis nuo pareikštų kaltinimų, kai byloje nėra jokių įrodymų, kad cigaretės priklauso jam, o tokiu atveju teismas turi imtis priemonių prieštaravimams pašalinti, o jei neįmanoma to padaryti, visi neaiškumai, prieštaravimai turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukimo asmens naudai. Nors teismas nurodė, kad neva jo, D. L., padarytą administracinio teisės pažeidimą patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, bet šie pranešimai nieko nepatvirtina, išskyrus tą aplinkybę, kad automobilio, kurį tuo metu jis vairavo ir kuris jam nepriklauso, bagažinėje buvo rastos cigaretės.

Teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė ATPK, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotos praktikos panašiose bylose, nesilaikė konstitucinių principų ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotos praktikos, tuo buvo padarytas esminis materialiosios teisės pažeidimas, kuris turėjo įtakos neteisėto nutarimo priėmimui, o tai yra pagrindas panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-06-23 nutarimą, kuriuo jam, D. L., pagal ATPK 163² straipsnio 4 dalį paskirta 4 000 Eur bauda konfiskuojant automobilį „Opel Astra“ bei radijo ryšio įrenginį, ir administracinę bylą grąžinti iš naujo nagrinėti, įtraukiant į bylos nagrinėjimą automobilio „Opel Astra“ bei radijo ryšio įrenginio savininkę R. L. kaip nukentėjusiąją arba kaip administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį, kuriam galbūt priklausė automobilio bagažinėje buvusios cigaretės, o tai galima nustatyti tik nagrinėjant šią administracinę bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismas panašiose bylose yra suformavęs praktiką, kad siekiant skirti administracinę baudą, turi būti išsiaiškintos visos esminės bylos aplinkybės ir visi įrodymai ištirti teisme (Šiaulių apygardos teismo 2015-03-17 nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-104- 616/2015). Šioje byloje teismas pažeidė imperatyvias teisės normas, nesilaikė aukštesniosios instancijos teismo suformuotos praktikos panašiose bylose, pažeidė administracinės nuobaudos skyrimo tvarką, todėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-06-23 nutarimas turi būti panaikintas, o administracinė byla perduota iš naujo nagrinėti Šilalės rajono apylinkės teisme.

Apeliacinis ksundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamu nutarimu D. L. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 4 dalyje. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto D. L. apeliacinio skundo matyti, kad pastarasis nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 163² straipsnio 4 dalį, pasak apelianto, byloje nėra jokių jo kaltės įrodymų, teismas visapusiškai ir išsamiai neištyrė byloje esančių įrodymų, nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių duomenų, bylą išnagrinėjo formaliai, neobjektyviai ir neteisingai, be pagrindo neapklausė automobilio savininkės R. L., siekdamas išsiaiškinti, ar pastaroji davė jam naudotis jai priklausančiu automobiliu, ar ji žinojo, kad automobilio bagažinėje yra 3 000 vnt. cigarečių pakelių, jei žinojo, tai kam priklausė šios cigaretės, ir ne tik neužtikrino jos dalyvavimo procese, bet ir priėmė sprendimą konfiskuoti jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei radijo ryšio įrenginį. Be to, D. L. skundžia apylinkės teismo nutarimą ir tuo aspektu, kad byla buvo išnagrinėta pažeidžiant jo procesines teises, numatytas ATPK 272 straipsnyje, nurodydamas, kad jis dalyvavo tik keliuose teismo posėdžių iš daugelio paskirtų, o į kitus posėdžius neatvyko dėl pateisinamų priežasčių arba jam nebuvo įteikti teismo šaukimai. Su tokiais D. L. apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padaryta išvada dėl apelianto D. L. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 4 dalyje. Šilalės rajono apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. D. L. apeliacinio skundo argumentas, neva byloje nėra jokių jo kaltės įrodymų dėl ATPK 163² straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, yra visiškai paneigtas byloje surinkta medžiaga.

Iš bylos duomenų (administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 4–5); policijos pareigūnų I. G. ir K. R. 2015-10-04 tarnybinių pranešimų (b. l. 6, 7) bei šių pareigūnų parodymų teisme (b. l. 108–109) matyti, kad 2015-10-04, apie 8.50 val., Dargių k. teritorijoje, Laukuvos sen., Šilalės r., sustabdžius ir patikrinus D. L. vairuojamą automobilį jo bagažinėje buvo rastos popierinės dėžės, kuriose, kaip vėliau buvo nustatyta, buvo 3 000 vnt. cigarečių „Minsk capital“ pakelių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Minėtų policijos pareigūnų tarybiniuose pranešimuose, be kita ko, nurodyta, kad D. L. pripažino gabenęs akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes. Apklausiami teisme kaip liudytojai policijos pareigūnai I. G. ir K. R. patvirtino savo tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, papildomai I. G. nurodė: „L. pripažino kaltę, kad jo cigaretės neginčijo. Tikrai taip sakė, kad jo yra cigaretės. <...> Kolegė paprašė atidaryti bagažinę, jis ją atidarė ir ten buvo trys dėžės. L. staigiai bagažinę uždarė. <...> L. sakė, kad mano, kad jau papuoliau, patys žinote, kas čia yra dėžėse. Pamatėme, kad dėžėse yra cigaretės su rusiškomis banderolėmis. L. policijoje sakė, kad jokių paaiškinimų neteiks, o viską pasakys teisme. <...> Kai sustabdėme automobilį, L. prisipažino, kad jo yra cigaretės.“ (b. l. 108); papildomai K. R. nurodė: „“<...> 8:00-9:00 val., ryte, pastebėjome automobilį Opel Astra <....>. Jis pradėjo didinti greitį. <...> Nusprendėme minėtą automobilį sustabdyti. Priėjau prie vairuotojo ir pamačiau, kad jis jaudinasi. Patikrinau jo dokumentus, paprašiau atidaryti bagažinę. Vairuotojas išlipo, atidarė bgažinę ir labai greitai ją uždrė. Pamačiau, kad ten yra dėžės. Vairuotojo paklausiau, kas ten yra tose dėžėse, vairuotojas pasakė, kad jos yra tuščios. Aš norėjau į dėžes pažiūrėti, o vairuotojas pasakė, kad gal nereikia. Liepiau jam dar kartą tidaryti bagažinę. Priėjo kolega ir L. atidarė bagažinę, kurioje buvo trys dėžės cigarečių. Vairuotojas sakė, kad gal nereikia, kad neformintume. <...> vairuotoją su transporto priemone nuvežėme į policijos komisariatą<...> L. prašėme duoti paaiškinimą, tačiau jis sakė, kad viską pasakys teise, nieko neprisipažino. Jis prie automobilio prisipažino, sakė, kad dabar čia mane bausit, čia nereikia. Supratau, kad jis prisipažino, jog prašė neforminti įvykio, o kai nuvažiavome į policijos komisatriatą, Lukšas nieko nebesakė, kalbėjo, kad viską pasakys teisme.“ (b. l. 108–109). Iš pacituotų policijos pareigūnų I. G. ir K. R. parodymų akivaizdu, kad sustabdytas patikrinti D. L. prisipažino gabenęs akcizines cigaretes ir tik vėliau, nuvežtas į policijos komisariatą, tai neigė, atsisakė duoti paaiškinimus, nurodydamas, kad parodymus duos teisme. Netikėti minėtų policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis ir jų parodymais teisme nėra pagrindo, nes jie nuoseklūs, sutampa tarpusavyje ir neprieštarauja kitiems byloje suriktiems duomenims, o byloje nenustatytos aplinkybės, kad jie būtų suinteresuoti apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti D. L., kurio pozicija nebuvo nuosekli, nes, kaip nurodė kaip liudytojai teisme apklausti policijos pareigūnai I. G. ir K. R., jis netrukus po patikrinimo pripažino, kad gabena cigaretes, tačiau prašė neforminti pažeidimo, o nuvežtas į policijos komisariatą jis jau neigė, kad automobilio bagažinėje rastos trys dėžės cigarečių yra jo ir atsisakė duoti paaiškinimus, savo 2015-10-04 rašytiniame paaiškinime nurodydamas, kad paaiškinimus duos teisme (b. l. 15). 2015-11-10 surašant D. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą, jis pasirašyti protokole atsisakė, motyvuodamas tuo, kad po operacijos yra nedarbingas (b. l. 4–5). Tai, be kita ko, užfiksuota ir D. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios tyrėjos K. A. bei tyrėjo T. D. 2015-11-10 tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 33, 34). Apklausiamas teisme D. L. savo kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo nepripažino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iškėlė versiją, kad automobilį „Opel Astra“, sugedus jo automobiliui, jis, palikęs 100 Eur užstatą, pasiskolino iš nepažįstamos moters, kurią atsitiktinai sutiko užėjęs į sodybą, nežinojo, kad šio automobilio bagažinėje yra akcizinės prekės – cigaretės su baltarusiškomis banderolėmis, todėl teigė, kad jis niekaip nėra susijęs su jam inkriminuotu pažeidimu (b. l. 107–108). Tačiau tokią versiją paneigia anksčiau minėtų liudytojų policijos pareigūnų I. G. ir K. R. teisme duoti parodymai, jog netrukus po patikrinimo D. L. pripažino gabenęs cigaretes, tačiau prašė neforminti įvykio, nurodydamas, kad „papuolė“, ir tik vėliau, nuvežtas į policijos komisariatą bei supratęs, kad nepavyks išvengti atsakomybės, tai neigė, tačiau jokių paaiškinimų nedavė, nurodydamas, kad parodymus duos teisme. Kita vertus, kaip matyti iš kaip liudytojos teisme apklaustos tyrėjos K. A., surašiusios D. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą, parodymų, 2015 m. spalio mėnesį gavusi pranešimą ir medžiagą, kad Dargių kaime buvo sustabdytas D. L. vairuojamas automobilis „Opel“, kurio bagažinėje buvo rasta 3 000 vnt. cigarečių „Minsk“ pakelių, nepavykus susisiekti su juo telefonu, ji siuntė į Mažeikių policijos komisariatą pavedimą, kad įteiktų jam šaukimą atvykti į Šilalę, tačiau iš Mažeikių gavo pranešimą, kad nuvykus į (duomenys neskelbtini), duris atidaro S. L., kuri, kaip vėliau ji nustatė duomenų bazėje, yra automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės R. L. dukra (b. l. 110). Tada ji pati nuvyko nurodytu adresu, rado D. L. namuose ir surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą bei įteikė jo kopiją, tačiau D. L. pasirašyti protokole atsisakė, nurodydamas, kad serga ir kad paaiškinimus pateiks teisme. Tuo metu namuose buvo ir S. L. (b. l. 110). Kaip matyti iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2015-10-19 tarnybinio pranešimo, 2015-10-16 ir 2015-10-19 ryte nuvykus D. L. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), jis namie nebuvo rastas, 2015-10-16 ryte duris atidariusi mergina, prisistačiusi S. L., informavo, kad D. L. rytais išvyksta į darbą, esantį (duomenys neskelbtini). S. L. atsisakė priimti šaukimą ir perduoti jį D. L. (b. l. 31). Iš byloje esančio Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato 2016-01-27 tarnybinio pranešimo matyti, kad vykdant teismo nutartį dėl liudytojos R. L. atvesdinimo, buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), tačiau namuose nieko nebuvo rasta, bendraujant su kaimynais buvo gauta informacija, kad R. L. 2015-07-18 išvyko gyventi į Angliją (b. l. 85). Šie duomenys paneigia D. L., pažymėtina, teisme iškeltą versiją, jog jis automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasiskolino iš jam nepažįstamos moters, nes, kaip nustatyta, jis bendrauja su automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės R. L. dukra S. L.. Įvertinęs šiuos duomenis skundžiamą nutarimą priėmęs teismas padarė pagrįstą išvadą, kad automobilio „Opel Astra“ savininkė yra R. L., tačiau ji pažeidimo padarymo dieną buvo išvykusi iš Lietuvos ir automobiliu naudojosi D. L..

Priešingai apelianto tvirtinimui, abejoti minėtų policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenims ir jų parodymais teisme nėra pagrindo, nes nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad jie pažinojo D. L., S. L. bei R. L. ir būtų suinteresuoti pateikti neteisingus duomenis. Be to, priešingai apelianto tvirtinimui, netikėti tyrėjos K. A., surašiusios D. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą, parodymais, kad 2015-11-10 nuvykus D. L. gyvenamosios vietos adresu, be jo, namuose buvo ir S. L., nėra pagrindo, nes duomenys apie tai, kad D. L. gyvenamosios vietos adresu gyvena ir S. L., užfiksuoti ir Mažeikių rajono policijos komisariato 2015-10-19 tarnybiniame pranešime, nurodant, kad 2015-10-16 ryte pareigūnams nuvykus D. L. gyvenamosios vietos adresu pastarasis namuose nebuvo rastas, o duris atidariusi mergina, prisistačiusi S. L., informavo, kad D. L. rytais išvyksta į darbą.

Įvertinęs šiuos duomenis skundžiamą nutarimą priėmęs teismas padarė pagrįstą išvadą, kad D. L. protokole nurodytu laiku ir vietoje automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje gabeno 3 000 cigarečių „Minsk capital“ pakelių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė 8 610 Eur (daugiau kaip 50 MGL). Tokia jo veika atitinka ATPK 163² straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad D. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, jog D. L. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 4 dalyje. Apeliacinio skundo argumentai D. L. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas.

Atsakydamas į D. L. apeliacinio skundo argumentą, jog neapklausus teisme automobilio savininkės R. L., ne tik buvo pažeistos jos teisės, priimant sprendimą konfiskuoti jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame rastą radijo ryšio įrenginį, bet ir byloje liko neišsiaiškintos esminę reikšmę šioje byloje turinčios aplinkybės, t. y. ar pastaroji davė jam naudotis jai priklausančiu automobiliu ir ar ji žinojo, kad automobilio bagažinėje yra 3 000 vnt. cigarečių pakelių, jei taip, kam jos priklausė, apygardos teismas visų pirma pažymi, kad teismas ėmėsi visų priemonių apklausti kaip liudytoją R. L., tačiau teismo šaukimų jai įteikti nepavyko, policijos pareigūnams vykdant Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-01-20 nutartį atvesdinti ją į teismą (b. l. 73), buvo nustatyta, kad pastaroji 2015-07-18 išvyko gyventi į Angliją, todėl atvesdinti ją į teismą nebuvo galimybės (b. l. 85). Kita vertus, anksčiau aptartais duomenimis neabejotinai nustatyta, kad automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė R. L. pažeidimo padarymo dieną buvo išvykusi iš Lietuvos ir jos automobiliu naudojosi D. L., todėl nekyla abejonių, kad patikrinimo metu automobilyje rastos cigaretės buvo būtent jo.

Pagal ATPK 163² straipsnio 4 dalį priemonių, skirtų akcizais apmokestinamų prekių gabenimui pažeidžiant nustatytą tvarką, konfiskavimas yra numatytas kaip papildoma, alternatyvi nuobauda, dėl kurios skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, yra pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai, šiuo atveju – apylinkės teismui.

Sprendimą konfiskuoti R. L. vardu registruotą automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudodamasis D. L. padarė jam inkriminuotą pažeidimą, apylinkės teismas motyvavo tuo, kad be automobilio jis nebūtų galėjęs gabenti 3 000 pakelių cigarečių. Apygardos teismo vertinimu, toks teismo sprendimas nagrinėjamu atveju nėra teisingas.

Pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ATPK 26 straipsnio (2015 m. lapkričio 19 d. redakcija) 1 ir 2 dalis dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 163² straipsnio 4 dalyje, padarymo įrankio konfiskavimo yra numatyta papildomų sąlygų, ribojančių kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų konfiskavimą.

Šiuo metu konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ATPK 26 straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. ATPK 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Taigi ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta svetimo daikto konfiskavimo sąlyga susiaurina ATPK 163² straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrankio, kuris priklauso kitam asmeniui (ne pažeidėjui), paėmimo valstybės nuosavybėn galimybes.

Nagrinėjamu atveju aktualūs ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai.

Iš bylos duomenų matyti, kad teismo konfiskuotas automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pažeidimo, numatyto ATPK 163² straipsnio 4 dalyje, padarymo įrankis (akcizais apmokestinamų prekių – 3 000 cigarečių „Minsk capital“ pakelių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis – gabenimo pažeidžiant nustatytą tvarką priemonė. Tai atitinka ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą, kad konfiskuojamas gali būti daiktas, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis. Tačiau šis automobilis yra ne pažeidėjo D. L., o R. L. nuosavybė (b. l. 25).

Kaip minėta, remiantis ATPK 26 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, daiktas, nepriklausantis pažeidėjui, gali būti konfiskuotas tik tada, kai, perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, daikto savininkas žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Tačiau ši sąlyga byloje neįrodyta.

Nors nagrinėjamoje byloje paneigta D. L. versija, kad jis automobilį pasiskolino iš nepažįstamo asmens, priešingai, anksčiau aptartais duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuriuo naudodamasis D. L. padarė jam inkriminuotą pažeidimą, registruotas jo draugės S. L. mamos R. L. vardu, o ši, kaip nurodyta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato 2016-01-27 tarnybiniame pranešime, 2015-07-18 išvyko gyventi į Angliją, ir nors teismas išnaudojo visas galimybes, apklausti ją teisme nepavyko, taigi byloje nebuvo galimybės nustatyti, kokiomis aplinkybėmis D. L. buvo patikėtas R. L. vardu registruotas automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad minėtos transporto priemonės savininkė R. L. žinojo, jog jos vardu registruotas automobilis bus panaudotas pažeidimui daryti. Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, cigaretės buvo vežamos bagažinėje, automobilis neturėjo specialių slėptuvių, tai leidžia daryti išvadą, kad automobilio savininkė neturėjo jokių objektyvių galimybių numatyti ir pastebėti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai įtarti D. L. turint ketinimų gabenti 3 000 cigarečių „Minsk capital“ pakelių su Baltarusijos Respublikos pavyzdžio banderolėmis, juolab kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. L. 2015-07-18 išvyko gyventi į Angliją, o pažeidimas padarytas 2015-11-10.

Minėta ir tai, kad, remiantis ATPK 26 straipsnio 2 dalies 3 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylose gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai, jeigu daiktai jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Tačiau ir ši sąlyga nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta. Nors nagrinėjamu atveju ir nustatyta, kad automobilis nuosavybės teise priklauso pažeidėjo D. L. draugės S. L. motinai R. L., tačiau administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų, kad šis daiktas D. L. buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, negali būti daroma išvada, kad automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudodamasis D. L. padarė jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 4 dalyje, savininkė R. L. žinojo apie jai priklausančios transporto priemonės panaudojimą pažeidimui padaryti. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytų sąlygų, būtinų ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo taikymui. Dėl to neteisingai pritaikius ATPK 26 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl pažeidimo padarymo įrankio – automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo naikintinas.

Dėl apelianto skundo argumento dėl teismo sprendimo konfiskuoti automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinėje daiktadėžėje policijos pareigūnų rastą ir 2015 m. spalio 4 d. daiktų paėmimo protokolu paimtą radijo ryšio įrenginį, kurio savininkė, pasak apelianto, yra R. L., apygardos teismas pažymi, jog, remiantis byloje pateiktu Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 2015-10-26 raštu Nr. (28.3) 1B-3331 (b. l. 27), nustatyta, kad minėtas įrenginys yra radijo ryšio slopintuvas, kuris skleidžia žalinguosius radijo trikdžius GSM, DCS, 3G/UMTS, 4G/LTE GPS radijo dažnių juostose, jis neatitinka Radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninio reglamento 10.3 punkte numatyto radijo ryšio įrenginiams taikomo esminio reikalavimo bei Reglamento 16 punkte nurodytų sąlygų, todėl negali būti tiekiamas nei į rinką, nei naudojamas. Atsižvelgdamas į tai, skundžiamą nutarimą priėmęs teismas pagrįstai konfiskavo 2015 m. spalio 4 d. daiktų paėmimo protokolu iš D. L. paimtą radijo ryšio įrenginį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarimą:

panaikinti šio nutarimo dalį dėl R. L. vardu registruoto automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo ir šį automobilį grąžinti savininkei.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.