Kauno apygardos teismo nutartis

2013-06-19 · Civilinė byla Nr. 2A-1284-601/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-19
Bylos Nr.
2A-1284-601/2013
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00111-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Atsakovas
Š. J.
Ieškovas
J. J.
Trečiasis asmuo
T. J., R. J., J. J.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1284-601/2013Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00111-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 99.5; 121.18; 121.21 (S)
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Jonas ČirvinskasKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Š. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui Š. J., su trečiaisiais asmenimis T. J., R. J. ir J. J., išvadą teikiančia institucija Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi, dėl priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio padidinimo.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama – priteisti iš Š. J. nepilnamečio sūnaus T. J. ir dukros R. J. išlaikymui po 500 Lt kiekvienam, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir pavedant uzufrukto teise išmokas tvarkyti vaikų motinai J. J. Prašė priteisti iš Š. J. ieškovės turėtas 1 250 Lt bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 1-2, 108-109).

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, santuokoje gimė sūnus T. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir dukra R. J. (gim. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) nutraukus J. J. ir Š. J. santuoką, teismas nepilnamečiam vaikam priteisė iš atsakovo po 150 Lt periodinių mėnesinių išmokų kiekvienam vaikui iki jie sulauks pilnametystės. Teismo priteista suma neatitinka vaikų poreikių, iš gaunamų periodinių išmokų ieškovė nepajėgi išlaikyti vaikų bei tenkinti jų minimalius poreikius. Nurodė, kad dirba puse etato ir gauna 420 Lt. Vaikai serga nuolatinėmis ligomis, t. y. dukra – epilepsija, o sūnus – astma. Vieno vaiko išlaikymas į mėnesį sudaro apie 320 Lt. Atsakovas geranoriškai atsisako padidinti išlaikymą.

Atsakovas su ieškiniu iš dalies nesutinka. Nurodė, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo (atsakovo turtinė padėtis yra pablogėjusi), po skyrybų jai liko visas turtas, ieškovė nesistengia susirasti geriau apmokamo darbo ir elgiasi nesąžiningai. Nurodė, kad atsakovas turi išlaikyti keturis išlaikytinius ir negali teikti vaikams didesnio nei 200 Lt išlaikymo (t. 1, b. l. 113-115, 145-146).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai (t. 1, b. l. 159-161):

Pakeitė 2005-02-08 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, padidinant nustatytą išlaikymą, priteisiant iš Š. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio Jungtinėje Karalystėje, adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini), Alytaus miesto savivaldybėje, nepilnamečiams vaikams: T. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tvirtą pinigų sumą kiekvienam vaikui po 400 Lt kas mėnesį periodinių išmokų, iki sūnaus T. ir dukters R. pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja paskyrė vaikų motiną J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) Padidintą išieškojimą skaičiuoti nuo 2012-03-19.Priteisė iš Š. J. J. J. 1 250 Lt turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir valstybei 288 Lt žyminio mokesčio bei 24 Lt turėtų pašto išlaidų. Priteistas išlaidas valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimo patvirtinančius dokumentus būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad priteistas išlaikymas neatitinka galiojančio įstatymo normos reikalavimų. Teismas sprendė, kad dviejų vaikų išlaikymo išlaidos ženkliai padidėjo. Vaikams dėl jų susirgimų reikalingos papildomos išlaidos vaistams, maisto papildams. Šalių dukrai R. nustatytas lengvas neįgalumo lygis dėl epilepsijos. Vaikams nuolat reikalinga imuninę sistemą stiprinančių vitaminų, vaistų, išlaidų maistui, drabužiams, ugdymo priemonėms įsigyti, nugabenimui į įvairias gydymo įstaigas ir kt. Teismas sprendė, kad išlaikymo, kuris ankstesniu teismo sprendimu nustatytas teikti vaikams T. ir R. J., nepakanka, jis yra akivaizdžiai per mažas, neatitinka vaiko būtinų poreikių. Kad atsakovas teikia per mažą savo vaikams išlaikymą, šias aplinkybes patvirtino apklausti byloje šalių nepilnamečiai vaikai T. J. ir R. J.. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra darbingas vyras, gyvena ir dirba užsienyje, gauna stabilias 4 857,60 Lt darbines pajamas. Nurodė, kad atsakovas turi tris išlaikytinius vaikus, su mažamete U., su kuria kartu gyvena šeimoje ir teikia ne mažesnį kaip 400 Lt išlaikymą. Išieškotina suma vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis. Teismas darė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia iš dalies padidinti vaikams priteisto išlaikymo dydį iki minimumo, kiekvienam vaikui priteistas išlaikymo dydis didintinas nustatant tvirta 400 Lt pinigų suma.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Šalies argumentai

Atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, priteisiant iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200 Lt kiekvienam atskirai nuo sprendimo priėmimo dienos (t. 2, b. l. 2-8).

Motyvuose nurodė:

Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes teisėjas (dėl kurio buvo reiškiamas nušalinimas), priimdamas sprendimą buvo šališkas ir neobjektyvus. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nustatančias išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindus t. y. CK 3.201 straipsnį, nepagrįstai padarė išvadą dėl pagerėjusios išlaikymą teikiančio asmens turtinės padėties. Teismas rėmėsi ieškovės nurodyta atsakovo darbinių pajamų suma 4 857,60 Lt, nepasisakė dėl liekančios atsakovui pragyventi 240 eurų sumos ir nevertino aplinkybės, kad atsakovas gyvena ne Lietuvoje ir už paslaugas moka šalies, kurioje gyvena valiuta. Atsakovas neturi nuosavybės teise nekilnojamojo, brangaus kilnojamojo turto ar lėšų banko sąskaitose. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas kas mėnesį mažametės dukros išlaikymui skiria po 400 Lt, nesigilino į byloje pateiktus duomenis, ieškovės atstovo nurodyta aplinkybe vadovavosi kaip neginčijamu faktu. Teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 400 Lt kiekvienam atskirai kas mėnesį mokamą periodinę išmoką, pažeidė CK 3.192-3.194 straipsnių reikalavimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos šios kategorijos bylose bei nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.Nepagrįsti teismo motyvai dėl ieškovės turtinės padėties ir jos pajamų sumažėjimo. Nėra aišku, kokios jos pajamos buvo išlaikymo priteisimo metu. Ieškovė nelinkusi dirbti. Vaikai nėra tokie ligoniai, kaip nurodyta ieškinyje, jiems papildomų išlaidų neatsirado (nepateikė ieškovė įrodymų). Teismo motyvas dėl atsakovo darbingumo tinka ir ieškovei. Atsakovas dirba sunkų darbą pilną darbo dieną. CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nurodytas tik orientacinis išlaikymo dydžio kriterijus. Konkrečioje byloje tikslinga vertinti visas aplinkybes, susijusias su turtine padėtimi. Vaikų nuomonė dėl lėšų trūkumo ir didesnio išlaikymo nėra tvirta, ieškovė nuteikinėja vaikus prieš atsakovą. Neteisėtas sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo. Priteisdamas 1 250 Lt ieškovės naudai teismas neatsižvelgė, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nebuvo visiškai patenkintas. Nesutiktina su priteistomis išlaidomis valstybei, kadangi jos susidarė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, dėl ieškovės kaltės.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš Š. J. turėtas 600 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese (t. 2, b. l. 27-30).

Motyvuose nurodė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimas yra pagrįstas, nors ieškovės ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies. Teismas objektyviai išnagrinėjo bylą ir priėmė byloje pagrįstą teismo sprendimą.Nesutiktina su atsakovo motyvu, kad ieškovė neturi teisės reikalauti didesnio išlaikymo vaikams, kadangi jo pajamos padidėjo. Tėvai privalo materialiai remti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas turi tenkinti būtinus vaikų poreikius, atitikti materialinei padėčiai ir skiriamas ne mažiau nei 1 MMA (1 000 Lt). Atsakovas materialiai pajėgus teikti prašomą išlaikymo dydį, ieškovės materialinė padėtis sunki ir be tėvų materialinės pagalbos neišsiverčia. Ieškovas visą laiką stengėsi kuo mažiau prisidėti prie šeimos ir vaikų išlaikymo. Atsakovas klaidina teismą teigdamas, kad ieškovė vengia dirbti. Šiuo metu dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ valytoja ir gauna minimalias pajamas. Su įsidarbinimu Alytaus mieste didelės problemos, geriau apmokamą darbą trukdo susirasti vaikų ligos. Atsakovas yra pasiėmęs banko kreditą ir tokiu būdu savo gerbūvį kuria nepilnamečių vaikų, kurių poreikiai išaugo, sąskaita. Nepagrįsta, kad savo sutuoktinę atsakovas išlaiko vienas. Teismui nepateikta jokių įrodymų apie jos (atsakovo sutuoktinės) turėtą atlyginimą, apie dukrai U. iš Didžiosios Britanijos socialinės apsaugos struktūrų gaunamas išmokas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas iš esmės atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl teisėjo šališkumo. 2013 m. vasario 18 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pirmininko nutartimi buvo atmestas apelianto pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo. Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo tas pačias aplinkybes dėl teisėjo šališkumo, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodomas aplinkybes, nepateikia. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, kad ieškovės advokatas yra dirbęs viename teisme su teisėju, yra pažįstami, nesudaro pagrindo abejoti teisėjo nešališkumu. Be to, kaip matyti iš bylos dokumentų, yra priimtas analogiškas teismo sprendimas (priteista po 400 Lt išlaikymo), kaip tai buvo padaryta pirmesniu teismo sprendimu kito teisėjo (teisėja D. Kvedaravičienė; t. 1, b. l. 51-52), tačiau sprendimas buvo panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios keltų abejonių teisėjo nešališkumu.

Bylos esmė – ar pagrįstai 2005 m. vasario 8 d. teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydis (po 150 Lt) nepilnamečiams vaikams padidintas iki 400 Lt.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2005 m. vasario 8 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu, patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, atsakovas įsipareigojo mokėti išlaikymą po 150 Lt kiekvienam vaikui (T. ir R.) per mėnesį iki jų pilnametystės. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu vaikų poreikiai pasikeitė (poreikiai padidėjo), jų išlaikymui reikalinga minimaliai po 800 Lt per mėnesį, vaikai serga neišgydomomis ligomis: R. nustatyta lengvas neįgalumas dėl epilepsijos, T. serga astma. Ieškovės turtinė padėtis: turi nuosavybės teise vieno kambario butą, kuriame su vaikais gyvena bei 6 arų žemės sklypą sodų bendrijoje, transporto priemonių neturi, darbo užmokestis 420 Lt. Atsakovo turtinė padėtis: nekilnojamojo turto ir transporto priemonių Lietuvoje neturi, dirba Jungtinėje Karalystėje, gaunamas darbo užmokestis apie 1 160 svarų (apie 4 640 Lt). Atsakovas kitoje santuokoje turi mažametę dukrą.

Atsakovas (apeliantas) nesutinka su pirmosios instancijos teismas sprendimu – padidinti priteistą išlaikymą iki 400 Lt, nes jo turtinė padėtis yra pablogėjusi, visus pinigus išleidžia pragyvenimui bei banko kreditui dengti, jam tenka išlaikyti ir žmoną, ir mažametę dukrą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė savo ieškinį grindžia ne dėl jos, ar apelianto turtinės padėties pasikeitimo, o dėl iš esmės pasikeitusių vaikų poreikių (t. 1, b. l. 1-2, 108-109, 155-158), todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su šalių turtinės padėties pasikeitimu, nagrinėjamu atveju, nėra reikšmingi, dėl ko jie nėra vertinami. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo sprendime konstatavo pablogėjusią ieškovės turtinę padėtį, nes tokių duomenų byloje nėra nustatyta, tačiau, kaip jau minėta, ši aplinkybė neturi įtakos ginčo esmei. Taigi, šiuo atveju svarbu nustatyti, ar nepilnamečių vaikų poreikiai iš esmės padidėjo, ar priteistas išlaikymas šiuos poreikius patenkina (užtikrina būtinas vaikams vystytis sąlygas), ar apelianto turtinė padėtis leidžia padidinti priteistą išlaikymą iki 400 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tokias nustatytas aplinkybes kaip: 1) išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistas 2005 m. vasario 8 d., t. y. prieš 8 metus, kai vaikai buvo labai maži, 2) vaikams augant jų poreikiai neabejotinai didėja, 3) priteistas labai mažas išlaikymas (150 Lt), kuris, akivaizdu, jog negali užtikrinti būtinų minimalių vaikui vystytis sąlygų, 4) šiai dienai ekonominė situacija šalyje pasikeitusi, t. y. išlaidos pragyvenimui padidėjo, 4) vaikai serga iš esmės nepagydomomis ligomis, reikalaujančiomis pastovaus gydymo ir lėšų - sprendžia, kad 2005 m. vasario 8 d. teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydis pagrįstai padidintas iki 400 Lt. Toks išlaikymo dydžio padidinimas, atsižvelgiant ir į tai, kad apeliantas turi išlaikyti 3 nepilnamečius vaikus, yra proporcingas apelianto turtinei padėčiai, nes apelianto gaunamos pajamos (darbo užmokestis) yra apie 4 640 Lt. Apelianto argumentas, jog didžiąją dalį gaunamo darbo užmokesčio (920 svarų = 3 680 Lt) išleidžia kreditų padengimui, nėra pagrindas nepriteisti reikiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams, nes kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Nagrinėjimo dienai minimali mėnesinė alga yra 1 000 Lt, tačiau išlaikymas yra padidintas tik iki 400 Lt kiekvienam vaikui, kas, apeliacinės instancijos teismo manymu, gali užtikrinti tik minimalius būtinus vaikų poreikius.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.), priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylinėjimosi išlaidos.

Apeliantas prašo sumažinti priteistas iš jo bylinėjimosi išlaidas: 1) išlaidas už advokato teisines paslaugas sumažinti iki 250 Lt, 2) nepriteisti 288 Lt žyminio mokesčio ir 24 Lt pašto išlaidų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas bylinėjimosi išlaidų dalyje tikslintinas.

Nagrinėjamu atveju, ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies (prašė padidinti išlaikymo dydį kiekvienam vaikui iki 500 Lt, teismas padidino – iki 400 Lt), todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškinys patenkintas 71 procento dalyje, todėl tokia dalimi ieškovei iš atsakovo ir turi būti priteistos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė nurodo, jog turėjo 1 250 Lt (250 Lt už adv. V. P. teisinę pagalbą ir 1 000 Lt už adv. A. V. P. teisinę pagalbą) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias teismas ir priteisė. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į bylos sudėtingumą (byla nesudėtinga), advokato A. V. P. darbo ir laiko sąnaudas (advokatas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo iš esmės tik padidino prašomą išlaikymo sumą, padidintoje dalyje ieškinys atmestas, dalyvavo dviejuose trumpuose teismo posėdžiuose) sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos už advokato A. V. P. teisinę pagalbą mažintinos iki 500 Lt. Tokiu būdu ieškovei iš apelianto galėtų būti priteista 750 Lt išlaidų už advokatų teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, tačiau, kaip jau minėta ieškinys patenkintas 71 procento dalyje, todėl ieškovei priteistina 533 Lt šių išlaidų. Taip pat ieškovei iš apelianto, kurio apeliacinis skundas iš esmės atmestas, priteistina 600 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas), nes šios išlaidos yra pagrįstos ir nėra per didelės (t. 2. b. l. 49-50). Taigi, viso ieškovei iš apelianto priteistina 1 133 Lt išlaidų už advokatų teisines paslaugas.

Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš apelianto valstybei priteistinas žyminis mokestis proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.), kuris yra 180 Lt (pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 288 Lt). Taip pat iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei (pašto išlaidos), kurios pirmosios instancijos teisme buvo 24 Lt, tačiau proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 17 Lt. Taigi, viso valstybei iš apelianto priteistina 197 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje, šią sprendimo dalį išdėstant taip:

- priteisti iš atsakovo Š. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 133 Lt (vieną tūkstantį šimtą trisdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 197 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teisėjas Evaldas Burzdikas