- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-16
- Bylos Nr.
- 2A-1132-230/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-13817-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- L. L.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Žaidas“
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-588-775/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Žaidas“ ieškinį atsakovei L. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovės 3 296,59 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovei priskaičiuotų mokesčių įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. susidarė už bendrosios dalinės nuosavybės (duomenys neskelbtini) administravimą, eksploatavimą ir šilumos ūkio priežiūrą. Skolos sumą 3 296,59 Lt sudaro per 2008-07-01 – 2011-09-30 laikotarpį suteiktos administravimo paslaugos - 301,18 Lt, techninės priežiūros paslaugos - 954,47 Lt, delspinigiai - 28,80 Lt, atlikti remonto darbai - 761,68 Lt. Atsakovė nuo 2008 m. rugsėjo mėn. nesumoka už suteiktas paslaugas, skolos nesumokėjo ir po jai siųstų pranešimų prievolę įvykdyti gera valia.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės ieškovei 3 296,59 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-09-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 458 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei 21 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2006 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-787 paskirta namo, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Iš ieškovės skolų valdymo ataskaitos matyti, kad atsakovei už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. paskaičiuotas 3 296,59 Lt įsiskolinimas, kurį sudaro administravimo mokestis, delspinigiai, išlaidos už pastatų techninę priežiūrą, remonto darbus ir šilumos sistemų priežiūrą. Teismas nurodė, kad namo administravimo pareigų vykdymą patvirtinta byloje esantys įrodymai, t. y. ieškovo išrašytos sąskaitos, raštai, skelbimai, balsavimo biuleteniai, šilumos objekto tikrinimo aktai ir kita. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog ieškovė nereaguoja į jos pranešimus apie tai, kad stogas, lietaus latakai bei lietvamzdžiai yra avarinės būklės, todėl lietui lyjant vanduo nuo namo stogo per sienas bėga į jai priklausantį butą, nešalina avarijos padarinių, administratoriaus darbai neefektyvūs, stogvamzdžiai nekokybiški. Šiuos atsakovės teiginius paneigia ieškovės pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad gavus pranešimą apie iš viršutinio buto balkono tekantį vandenį ir kitame bute per lubas bėgančias sienas bei atvykus atlikti darbų, atsakovė į butą neįleido, bei duomenys apie tai, kad ieškovės administruojamame name buvo taisomi ir valomi latakai, kasamas sniegas, nudaužomi ledai. Ieškovės pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad atsakovė 2012-03-15 nedalyvavo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkime, kuriame buvo numatyta spręsti namo stogo remonto klausimus, atsakovė raštišku balsavimo biuleteniu nepritarė, kad būtų renkamos kaupiamosios lėšos bei kad pagal parengtą ir patvirtintą projektinę dokumentaciją būtų atlikti namo stogo remonto darbai. Nors atsakovė teigia, jog nesutinka, kad darbus atliktų ieškovo pasiūlytas rangovas, tačiau nepateikė teismui įrodymų, jog būtų pateikusi ieškovei pasiūlymą dėl jai tinkamo rangovo.
Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, jog ieškovė nevykdo pareigos organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą bei organizuoti tam konkursus. Teismas, remdamasis šalių pateiktais įrodymais, padarė išvadą, kad ieškovė organizuoja objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, pirkdama šiuos darbus iš rangovo AB „City service“. Kadangi nekeliamas ginčas dėl sutarties, sudarytos tarp UAB „Žaidas“ ir AB “City service“, todėl teismas nenagrinėjo klausimo, ar ieškovė pagrįstai perka paslaugas būtent iš šios įmonės.
Atsakovės argumentus, kad ieškovė neteikia patalpų savininkams savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, praėjusių metų ataskaitos, atmetė kaip nepagrįstus. Ieškovė pateikė teismui tokią ataskaitą už 2008 m., skirtą namo, esančio (duomenys neskelbtini), namo gyventojams, o liudytojas P. L. patvirtino, kad atskaita buvo skelbimų lentoje, be to, informacija gyventojams nuo 2010 m. teikiama internetiniame tinklalapyje, kas atitinka Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 7.1 punkto reikalavimus. Ieškovė taip pat ne kartą informavo atsakovę apie atliktus darbus ir administratoriaus renkamų lėšų panaudojimą, ką patvirtino ir liudytojas P. L..
Sprendime nurodoma, kad ieškovė, vadovaudamasi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 patvirtintų Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 5.5. punktu, parengė pasiūlymą dėl lėšų kaupimo namo bendrojo naudojimo objektui – stogui atnaujinti ir teikė juos tvirtinti patalpų savininkams susirinkime ir balsuojant raštu. Tačiau namo gyventojai, tame tarpe ir atsakovė, to padaryti nesutiko, todėl teismas vertino, kad ieškovė savo, kaip administratoriaus funkcijas, atliko.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės skolos ieškovei pagrįstumo klausimą, nurodė, kad apmokėjimo tarifus nustato ne objektus administruojanti įmonė, bet Kauno miesto savivaldybė, visi mokesčiai skaičiuojami pagal Kauno miesto savivaldybės patvirtintas metodikas – savivaldybės nustatytas tarifas yra dauginamas iš konkrečiam savininkui priklausančio buto ploto ir iš PVM. Administravimo mokesčio dydis nustatytas 2006 m. kovo 10 d. Kauno miesto centro seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartyje, sudarytoje tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Žaido“, pagal kurią administravimo mokestis apskaičiuojamas tarifą (0,055) dauginant iš PVM ir gautą sumą dauginant iš buto ploto. Kadangi ieškovė vykdo administratorės funkcijas, todėl ji turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės 301,18 Lt administravimo mokesčio. Pastato techninės priežiūros mokestis yra apskaičiuojamas pagal Kauno miesto savivaldybės patvirtintas metodikas, t. y. metodikose nurodytą tarifą (0,152, vėliau 0,183) dauginant iš PVM ir gautą sumą dauginant iš buto ploto. Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog yra abejonių, ar administratorius atlieka namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus ne rečiau kaip kartą per mėnesį, kadangi tai patvirtino ieškovės pateiktas Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalas. Iš jo teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2006-08-17 atlieka ginčo namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus kas mėnesį (o kartais ir dažniau), pildo Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo antrąjį skyrių – „Statinio būklės nuolatinis stebėjimas“, numato priemones iškilusioms problemoms šalinti bei atlieka numatytus darbus. Be to, ieškovė vykdo ir kasmetines namo apžiūras bei neeilines apžiūras. Kadangi ieškovė vykdo pastato techninę priežiūrą, todėl paskaičiuotas pastato techninės priežiūros mokestis - 954,47 Lt yra pagrįstas ir priteistinas iš atsakovės. Šilumos sistemų priežiūros mokestis apskaičiuojamas pagal Kauno miesto savivaldybės patvirtintas metodikas, t. y. metodikose nurodytą tarifą (0,228) dauginant iš PVM ir iš buto ploto (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. T-181 patvirtinta Administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų bendrosios nuosavybės nuolatinės techninės priežiūros tarifų apskaičiavimo metodika). Aplinkybę, kad ieškovė vykdo šilumos sistemos priežiūrą, patvirtina pateiktas Šilumos punkto operatyvinių veiksmų žurnalas, kuriame yra fiksuojami duomenys apie atliktus šilumos sistemų priežiūros darbus ir jų periodiškumą. Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas padarė išvadą, kad paskaičiuotas mokestis už šilumos sistemų priežiūrą - 1 250,46 Lt yra pagrįstas ir priteistinas iš atsakovės. Teismas nustatė, kad papildomo remonto darbų 761,68 Lt sumą sudaro: 2008-06 latakų remontas (viso bendra darbų kaina 2 250,02 Lt, atsakovei tenkanti dalis - 253,21 Lt), 2009-02 elektros skydinės remontas (viso bendra darbų kaina 3 042,18 Lt, atsakovei tenkanti dalis - 342,35 Lt), 2009-09 šildymo sistemos nudrenavimas ir užpildymas atsakovės prašymu (atsakovei tenkanti dalis - 137,25 Lt), 2010-02 nupirkta valstybinė vėliava (viso bendra vėliavos su kotu kaina 74,91 Lt, atsakovei tenkanti dalis - 8,45 Lt), 2010-10 šildymo sistemos nudrenavimas atsakovės ir kitų savininkų prašymu (viso bendra darbų kaina 38,74 Lt, atsakovei tenkanti dalis - 20,42 Lt). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, liudytojo P. L. parodymais, ieškovės atstovės paaiškinimais, padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog atliko namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo, pastato techninės priežiūros, šilumos sistemos priežiūros ir papildomus remonto darbus, todėl pagrįstai reikalauja iš atsakovės apmokėjimo už suteiktas paslaugas proporcingai jos turimai namo bendrojo naudojimo daliai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti. Nurodo, kad sprendimas priimtas pilnai neištyrus visų įrodymų, juos įvertinus paviršutiniškai, teismas rėmėsi išimtinai ieškovės pateiktais paaiškinimais ir neatsižvelgė į atsakovės pateiktus paaiškinimus. Nurodo šiuos skundo argumentus:
1) Teismas nepagrįstai laikė įrodyta aplinkybę, jog ieškovė tinkamai teikė administravimo paslaugas. Teismas vadovavosi ieškovės pateiktu Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalu, 2008-03, 2008-06, 2009-01, 2009-09, 2009-10, 2011-01 pateiktomis rangovo AB ,,City service“ sąmatomis, 2011-05-31 butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolu, vidiniais ieškovės darbuotojų dokumentais – paskyromis ir užduotimis įvykdyti tam tikrus veiksmus, kurie neatitiko atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktams keliamų reikalavimų, taip pat rėmėsi ieškovės pateiktais dokumentais, nesusijusiais su ginčo laikotarpiu 2008-08-01 – 2011-09-30.
2) Ieškovė savo pareigų dėl stogo remonto vykdymo ir šių paslaugų teikimą grindžia vieninteliu 2012-03-15 buto savininkų susirinkimu dėl tolimesnių stogo remonto darbų. Namo gyventojams nesutikus su administratoriaus pasiūlymo kaina, namo gyventojai sudarė statybos rangos sutartį su kitu rangovu, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad nebuvo ieškoma kita rangovo kandidatūra. Be to, šis įrodymas nesusijęs su skolos laikotarpiu.
3) Pirmosios instancijos teismas suteikė prioritetinę reikšmę ieškovės atstovo paaiškinimams, kad atvykus atlikti darbų dėl patalpų užliejimo, atsakovė į butą neįsileido, nors atsakovė dirba Vilniuje ir bute būna apie 18 val., o atvykta buvo darbo dienos metu ir tik vieną kartą, kai buto užliejimai kartojosi daug kartų.
4) Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad ieškovė organizuoja objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą, pirkdama iš rangovo AB ,,City servise“ remonto darbus, grindė ieškovės pateiktomis darbų sąmatomis, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktais, kurie nepatenka į laikotarpį, už kurį ieškovė reikalauja priteisti skolą. Teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad susidaręs likutis už latakų remontą, kurie buvo atlikti 2008 m. birželio mėn., patenka į reikalavimo apimtį, be to, nebuvo pašalinti šių darbų trūkumai.
5) Ieškovė pateikė 2009 m. sausio mėnesio atliktų darbų priėmimo aktą 3 042,18 Lt sumai elektros remonto darbams, kurie nebuvo derinami su namo gyventojais ir dėl jų atlikimo nėra priimtas sprendimas CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka. Ieškovės pateikta 2009 m. rugsėjo mėnesio sąmata šildymo sistemos nudrenavimo darbams, užpildymo ir nuorinimo sąmata 137,25 Lt sumai taip pat nebuvo derinama su atsakove, nėra pasirašyti atliktų darbų aktai, atitinkantys sąmatose nurodytus įkainius ir kiekius, nepateikti atsiskaitymo su rangovu dokumentai. Buto savininkų prašymu buvo atlikti šildymo sistemos nudrenavimo darbai už 38,74 Lt, todėl ieškovė nepagrįstai paskaičiavo atsakovei tenkančią pagal buto plotą darbų kainą 20,42 Lt, kadangi darbai buvo atlikti 6 butų savininkų prašymu. Apeliantė teigia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti ieškovės skaičiuojamų mokesčių įkainių dydžiais bei skaidrumu, kadangi ieškovė nėra gavusi ataskaitos apie atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, duomenų apie jų skaičiavimo metodikas, principus, įkainius, kiekį, ieškovė šiuos duomenis pateikė tik teismo posėdžio metu.
3) Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnale įrašai buvo pildomi kiekvieną mėnesį, tačiau realiai pastato stogo, išorinių sienų tinko, avarinės būsenos lietvamzdžių, latakų problemos nebuvo pašalintos, nebuvo imtasi priemonių užkirsti kelią žalai atsirasti. Administratorius žurnalo duomenis pildė fiktyviai, nesusipažinęs su realia namo būkle, nors registruota daug nusiskundimų dėl užliejimų ir avarijų. Apeliantė teigia, kad ne kartą buvo kreiptasi į ieškovę dėl to, kad ieškovė nevykdo savo pareigų: neteikia paslaugų, darbai pradedami nesavalaikiai, o atliekami - nekokybiški ir neefektyvūs ar visai neužbaigiami. Ieškovė pasibaigus kalendoriniams metams neteikia gyventojams savo veiklos ataskaitos apie lėšų naudojimo tikslus, duomenų apie sąskaitoje sukauptas lėšas ir jų panaudojimą. Ieškovė faktiškai jokių administravimo, eksploatavimo paslaugų tinkamai ir kokybiškai neteikia, ieškovė taip pat neįrodė reikalaujamo administravimo mokesčių dydžio pagrįstumo.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai ir argumentuotai įvertino kiekvieną bylai reikšmingą aplinkybę, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, todėl nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Nepagrįsti skundo argumentai, kad ieškovė nevykdė pastato techninės priežiūros bei pareigos suremontuoti stogą ir lietaus nuvedimo sistemą. Ginčo namui buvo skirtas ypatingas dėmesys, ne kartą tiesiogiai buvo bendrauta su atsakove ir kitais patalpų savininkais, kurie buvo raginami priimti sprendimą dėl stogo remonto darbų užsakymo, tačiau dėl visų bendrasavininkų pasyvumo ir priešiškumo stogo remontas dar nėra pradėtas. Patalpų savininkai prieštarauja ir tokiu būdu trukdo administratoriui atlikti remonto darbus, patys tvarkyti stogo taip pat nesiima, o atsakovės teiginiai apie gyventojų pasirašytą rangos sutartį su statybine įmone neatitinka tikrovės. Ieškovė laiko nepagrįstais skundo argumentus, jog nėra vykdoma pastato techninė priežiūra, neteikiamos administravimo ir šilumos sistemos priežiūros paslaugos, kadangi šios aplinkybės įrodytos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, liudytojo P. L. paaiškinimais. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė apeliaciniu skundu neginčija paties teismo sprendimo, nenurodo teismo padarytų procesinės ir materialiosios teisė normų pažeidimų, o pakartotinai nurodo savo atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Ieškovė vykdė visas jai imperatyviai priskirtas administravimo funkcijas, o atsakovė nepateikė nė vieno įrodymo, kad ieškovė šias pareigas atliko aplaidžiai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos.
Byloje kilo ginčas dėl daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administratoriaus reikalavimo administruojamo namo buto savininkei sumokėti mokesčių įsiskolinimą.
Dėl teismo išvadų ir teismo sprendimo pagrįstumo
Atsakovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė pati nesutinkanti remontuoti namo stogo ir tam kaupti būtinas lėšas, nurodydama, kad buto savininkų susirinkimas vyko 2012-03-15, todėl ieškovės pateikti šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai nesusiję su reikalavimu priteisti skolą už laikotarpį nuo 2008-08-01 iki 2011-09-30. Tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus įvertino ir padarė nurodytą išvadą, ne pagrįsdamas atsakovės įsiskolinimą ir jo dydį, bet atmesdamas atsakovės pretenzijas administratoriui dėl neatliktų darbų. Teismas šiuo atveju pagrįstai konstatavo, kad namo bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, kas atitinka CK 4.82 straipsnio 3 dalies, 4.83 straipsnio (ginčo santykių metu galiojusios redakcijos) reikalavimus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką šiuo klausimu. Įstatyme numatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos turi būti vykdomos, ir namo bendraturtis nėra atleidžiamas nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrą turtą, o tai, kad yra paskirtas administratorius, bendraturčių taip pat nuo šios pareigos neatleidžia. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad administratorius, vykdydamas jam pavestas pareigas ir įgyvendindamas teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendro naudojimo objektų priežiūra, bei parengdamas pasiūlymą dėl lėšų kaupimo stogo remontui, tokiu būdu faktiškai vykdė administratoriaus funkcijas.
Apeliantė taip pat teigia, kad ieškovė nevykdė pareigų šalinant avarines situacijas pastate, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vieninteliu faktu, kad atsakovė, atvykus atlikti darbų dėl įvykusio užliejimo, į butą neįsileido, nors ji tuo metu buvo darbe ir negalėjo būti namuose. Tačiau pirmosios instancijos teismas ne vien šio fakto pagrindu, bet remdamasis byloje pateiktų įrodymų visuma sprendė, kad ieškovė vykdė pareigas organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir bei likvidavimą, pirkdamas darbus iš rangovo AB „City service“. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju tinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis) ir nepažeidė teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių, todėl jo padaryta nurodyta išvada yra pagrįsta. Apeliantės argumentas, kad ieškovės pateiktoje 2008 m. birželio mėnesio darbų sąmatoje nurodyti darbai (latakų remonto darbai) nepatenka į ginčo skolos laikotarpį, atmestinas. Nors darbai buvo atlikti 2008 m. birželio mėnesio laikotarpiu (t. 1, b. l. 126-128), tačiau AB „City service“ PVM sąskaita-faktūra išrašyta 2008 m. liepos 25 d. (t. 2, b. l. 32), o joje numatytas sumokėjimo terminas - 2008-08-08. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės pareiga apmokėti už nurodytus darbus proporcingai turimai nuosavybės daliai patenka į reikalaujamos iš jos priteisti skolos laikotarpį.
Atmestinas ir apeliantės argumentas, kad negali būti pripažinta jos skola, atsiradusi už 2009 m. sausio mėnesį name atliktus elektros skydinės remonto darbus (t. 1, b. l. 102-104), kadangi šiems darbams atlikti nebuvo priimtas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas CK 4.85 straipsnio tvarka. Pažymėtina, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme šios skolos sumos iš esmės neginčijo (t. 2, b. l. 64), tačiau nepaisant to, atsakovės nurodytas argumentas nėra pagrįstas. CPK 4.83 straipsnio (redakcijos galiojusios nurodytu laikotarpiu) 4 dalis numatė, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad ne visais atvejais yra reikalingas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, nes jei išlaidos yra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, toks sutikimas nereikalaujamas. Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti LR aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“. Šis reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 punktas) ir yra privalomas gyvenamųjų namų naudotojams, techniniams prižiūrėtojams, savivaldybių administracijoms, vykdančioms statinių naudojimo priežiūrą (2 punktas). LR Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų“ 6.1 punktas numato, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei būtinybę vykdyti gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus, administratorius tokį sprendimą galėjo priimti pats, kadangi jo pareiga vykdyti privalomuosius reikalavimus numatyta teisės aktuose. Tai atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis 2009 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009). Todėl atlikti elektros skydinės remonto darbus nebuvo reikalingas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas, ir atsakovė privalo šias išlaidas atlyginti proporcingai savo daliai.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl šildymo sistemos nudrenavimo išlaidų atlyginimo, todėl jų nekartoja. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas pagrindė byloje pateiktais įrodymais, o apeliantė kitų įrodymų, nei buvo ištirti teismo, nenurodė.
Apeliantės abejonės dėl skaičiuojamų mokesčių pagrįstumo, jų skaidrumo reiškiamos abstrakčiai, nenurodant konkrečių aplinkybių ir įrodymų, todėl negali būti patikrintos ir dėl šios priežasties atmestinos. Dėl tos pačios priežasties laikytini nepagrįstais ir apeliantės argumentai, kad ieškovė tik formaliai pildo gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalą, kadangi problemos nebuvo pašalintos ir nebuvo imtasi priemonių užkirsti kelią nustatytiems pastatą žalojantiems veiksniams. Pagrindinės atsakovės pretenzijos dėl neatliktų darbų reiškiamos dėl avarinės būklės stogo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė organizavo defektų šalinimą (pvz. atliko latakų remontą), kaip pati apeliantė nurodo skunde, stogą uždengė tentu, tačiau šiuo atveju būtina atlikti esminius stogo remonto darbus - pakeisti stogo dangą (tą pripažįsta ir atsakovė), kuriems atlikti butų ir patalpų savininkai turi sukaupti lėšas, tačiau pastarieji tai padaryti atsisakė, nors ir turi įstatyminę pareigą rūpintis bendru turtu. Esant tokioms aplinkybėms, negalima daryti išvados, kad ieškovė nevykdo savo pareigų, nes šiuo atveju stogo remontas galimas tik bendraturčių valia ir lėšomis, o organizacinius veiksmus šiems darbams suprojektuoti, juos atlikti administratorius yra atlikęs. Apeliantės nurodomi gyventojų skundų registracijos ir gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalų duomenų (t. 1, b. l. 153-180) skirtumai nepaneigia pirmosios instancijos nustatytų aplinkybių, kad administratorius savo pareigas vykdė ir turi teisę reikalauti iš atsakovės nustatytų mokesčių. Be to, pripažintina, kad nurodyti žurnalai savo duomenimis papildo vienas kitą, todėl jų duomenys negali būti pripažinti prieštaraujančiais.
Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, nurodė, kad administratorius vykdo pareigą teikti metinę ataskaitą, taip pat atsakovę ne kartą informavo apie atliktus darbus ir renkamų lėšų panaudojimą (t. 1, b. l. 73, 120-121, 122)
Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, t. y. CPK 185 straipsnio reikalavimų nepažeidė, todėl pagrįstai nustatė, kad ieškovė atliko daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų administravimo, techninės priežiūros, šilumos sistemos priežiūros ir papildomus remonto darbus priežiūros ir pagrįstai reikalauja iš atsakovės apmokėti už suteiktas paslaugas proporcingai jos turimai nuosavybės daliai. Atsakovė apeliaciniu skundu faktiškai nenurodė jokių esminių argumentų, dėl kurių būtų galima suabejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, apeliacinį skundą iš esmės grindė tik abstrakčiais motyvais, kad ieškovė nevykdė savo, kaip administratoriaus pareigų, ir šie motyvai faktiškai yra tapatūs jos atsiliepimo į ieškinį argumentams. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.