- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-07
- Bylos Nr.
- 1-1065-476/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14618-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Kaltinamasis
- T. M.
- Advokatai
- Stanislovas Jankauskas, Lionė Užubalienė
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė, sekretoriaujant Linai Indilienei, dalyvaujant prokurorei Vaidai Andriulaitienei,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, našlys, bedarbis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, teistas:
1) 2004-01-19 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
2) 2004-10-25 Šiaulių apygardos teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, subendrinus su 2004-01-19 nuosprendžiu, laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
3) 2018-01-04 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams;
4) 2020-01-27 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 8, 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmę neatlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. M. 2020-04-14 apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( 1,42 promilės ), tyčia savo šeimos nariui- nepilnamečiui sūnui A. M., gim. (duomenys neskelbtini) sudavė du kartus į veidą, vieną kartą kumščiu sudavė į pakaušį, vieną kartą delnu sudavė į nugarą, ko pasekoje nuo smūgių nukentėjusysis A. M. pargriuvo ant grindų ir nusibrozdino dešinės kojos kelį, padarė dešinio kelio sąnario sumušimą, poodinę kraujosruvą, odos nubrozdinimą, nugaros sumušimą, taip sukėlė nukentėjusiajam A. M. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamuoju T. M. dėl padaryto nusikaltimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad visa tai įvyko 2020 m. balandžio mėnesį, dienos tiksliai neprisiminė, apie 20 val. jis buvo namuose ir kalbėjo su savo sūnumi A. Sūnus primygtinai prašė jam nupirkti keturratį, telefone rodė nuotraukas. Jis jam buvo nupirkęs moto priemonę, bet sūnus ja domėjosi tol kol ji važiavo, o paskui jis turėjo ją remontuoti. Žinodamas tokią patirtį, jis sūnaus norams nepritarė. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Sūnus susierzino ir iš namų išėjo. Jokio smurto jo atžvilgiu nenaudojo. Nubrozdinimas ant kelio buvo iš anksčiau, nes sūnus buvo nukritęs nuo dviračio. Kur nuėjo ir ką veikė sūnus, jis nežino. Po to atvyko policijos pareigūnai. Šiuo metu su sūnumi bendrauja telefonu, senų nuoskaudų neturi.
Teisiamojo posėdžio liudytoja V. R. parodė, kad paties konflikto nematė ir aplinkybių nežino. Pas ją nuo balandžio mėnesio gyvena anūkas A. M.. Jis dabar tokio amžiaus, kad jį auklėti pakankamai sunku. Kelis kartus pagavo jį meluojant. Pervertinusi balandžio įvykius mano, kad A. galėjo kai kurias aplinkybes papasakoti kitaip. 2020 m. balandžio mėn. ji pati nuvedė A. pas gydytoją ir jokių rimtų sveikatos sužalojimų nebuvo nustatyta.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja T. M. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Vakare jai paskambino brolis A. ir pasakė, kad jį iš namų išvijo tėvas. Iš balso suprato, kad brolis išsigandęs. Ji pasakė, kad tuoj atvažiuos. Kol atvažiavo iki tėvo namų, užtruko apie 30-40 minučių. Brolis sakė, kad tėvas jo atžvilgiu smurtavo. Tada ji su A. nuvažiavo iki tėvo namų, paėmė visus A. daiktus ir parsivežė į savo namus (duomenys neskelbtini). Po to A. persikraustė gyventi pas močiutę V. R..
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. R. parodė, kad vykdė darbines funkcijas ir pagal budėtojo nurodymą vyko į (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje rado nukentėjusį nepilnametį A. M. ir T. M.. Nukentėjęs skundėsi, kad prieš jį smurtavo tėvas T. M. Ant nukentėjusiojo kūno matėsi smurto žymių, todėl jis pradėjo ikiteisminį tyrimą
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. P. parodė, kad ji yra šeimos gydytoja. Į ją kreipėsi Raseinių VTAS su prašymu apžiūrėti nepilnametį A. M.. Apžiūros metu nepilnametis A. pasakė, kad jį sumušė tėvas. Ant kojos matėsi sužalojimai, o apžiūrint kūną ant nugaros matė paraudimą. Ant kojos nebuvo ryškių nubrozdinimų, todėl jie nebuvo būdingi dviračiu patirtai traumai.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. M. parodė, kad tą dieną su sugyventiniu T. M. vartojo alkoholinius gėrimus. Jokio smurto T. M. savo sūnaus atžvilgiu nenaudojo. A. paauglys, pradėjo maištauti, atsikalbinėti. Prieš ją T. M. nesmurtauja, o vienas anksčiau buvęs įvykis susijęs su kilusiu pavydu.
Iš 2020-04-15 įvykio vietos apžiūros protokolo, foto lentelės matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje apžiūrimas gyvenamasis namas, kuris netvarkingas, matosi girtavimo pėdsakai (I tomas, b. l. 21-30).
Iš 2020-04-15 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota nukentėjusiajam A. M. paraudimas ant kelio, akivaizdžiai bijo. T. M. nustatyta 1,42 promilės (I tomas, b. l. 38-43).
Iš specialisto išvados Nr. G 182/2020 (10) matyti, kad A. M. nustatyta dešinio kelio sąnario sumušimas, poodinė kraujosruva, odos nubrozdinimas, nugaros sumušimas. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. Sužalojimas kelio sąnaryje padarytas kietu buku daiktu, kuo galėjo būti koks tai pagrindas, aplinkos daiktas, galimai ir batu apauta koja, o nugaros sumušimas galėjo būti padarytas ranka, kumščiu, kokiu tai aplinkos daiktu ir pan. Sužalojimai padaryti mažiausia dviejų smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų padarymo metu įtariamasis ir nukentėjusysis galėjo būti įvairiose padėtyse-stovėti, sėdėti, būti judesyje ir pan. Sužalojimai kelio sąnaryje galėjo gautis tiek smūgiuojant, tiek ir griuvimo pasėkoje, o nugaros sumušimas-būdingesnis smūgio sudavimui. (I tomas, b. l. 52).
Iš 2020-05-25 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pateiktas BPC centro garso įrašas, kuriame nukentėjusysis A. M. praneša apie smurtą, kad prieš jį smurtavo tėvas (I tomas, b. l. 66-69).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo T. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To paties straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, ši veika objektyviai gali pasireikšti alternatyviais kaltininko veiksmais mušimu, ar kitokiu smurtavimu. Kitas objektyvusis šios veikos požymis – padariniai, minimo straipsnio dispozicijoje taip pat išdėstyti kaip alternatyvūs, t. y. padariniai gali pasireikšti fiziniu skausmu arba nežymiu sužalojimu, ar susargdinimu trumpam. Be to, būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių. Subjektyvioji šio nusikaltimo pusė pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia.
Šioje byloje T. M. kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nežymiu A. sūnaus sveikatos sutrikdymu (pagal straipsnio dispoziciją nežymiu sužalojimu), kurį jis padarė smurtaudamas (kaltinime nurodytais veiksmais). Būtent šie objektyvieji BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai turi būti neginčijamai įrodyti pripažįstant kaltinamąjį T. M. kaltu.
Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neprisipažino tyčia smurtavęs prieš nukentėjusįjį A. M., tačiau tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo gynybinę taktiką, siekimą išvengti atsakomybės. Kaltinamasis teigia, kad konfliktas įvyko, bet jis nesmurtavo, bet nesutiko su sūnaus nepagrįstais reikalavimais. Šiuos kaltinamojo parodymus paneigia baudžiamosios bylos medžiaga. Nukentėjęs A. M. vaizdo įraše aiškiai nurodė, kad prieš jį smurtavo tėvas T. M.. Tėvas jam sudavė ranka per veidą, galvą, trenkė į nugarą, o kai nugriuvo susižalojo kelį. Su dviračiu jis buvo susižalojęs tik pėdos mažą pirštą ir tai įvyko daug anksčiau. A. M. taip pat patvirtino, kad tėvas smurtavo prieš savo sugyventinę G. M.. Nors ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš G. M. nutrauktas, bet bylos medžiagoje esančios nuotraukos smurto faktą patvirtina. Liudytoja T. M. parodė, kad jai telefonu skambinęs brolis atrodė išsigandęs, papasakojo apie patirtą smurtą. Jai atvykus į tėvo namus, A. nurodytos aplinkybės pasitvirtino. Liudytoja A. P. nepilnametį A. M. apžiūrėjo prašant VTAS specialistams. Ant kojos matėsi sužalojimai, o apžiūrint kūną ant nugaros matė paraudimą. Ant kojos nebuvo ryškių nubrozdinimų, todėl jie nebuvo būdingi dviračiu patirtai traumai. Šiuos liudytojų parodymus patvirtino specialisto išvada Nr. G 182/2020 (10).
Teismo vertinimu, susiejus pirmiau aptartus kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus bei kitus byloje esančius įrodymus į vieningą visumą matyti, kad būtent T. M. smurtaudamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. M. sveikatą. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku nukentėjusiojo A. M. patirtą smurtą, trauminius poveikius, jų skaičių bei sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina ir detalizuoja specialisto išvada Nr. G182/2020 (10), kurioje nustatyta, kad A. M. padarytas nusibrozdinimas ant dešinės kojos, sumuštas dešinio kelio sąnarys, padaryta poodinė kraujosruva, odos nubrozdinimas, nugaros sumušimas. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Taigi, aptartų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad T. M. veika – panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį A. M., tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais – nežymiu nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymu.
Ištirtų įrodymų visetu, nukentėjusiojo, liudytojų duotais parodymais, teismui nekyla abejonių, kad T. M. 2020-04-14 apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( 1,42 promilės ), tyčia savo šeimos nariui- nepilnamečiui sūnui A. M., gim. (duomenys neskelbtini) sudavė du kartus į veidą, vieną kartą kumščiu sudavė į pakaušį, vieną kartą delnu sudavė į nugarą, dėl ko nuo smūgių nukentėjusysis A. M. pargriuvo ant grindų ir nusibrozdino dešinės kojos kelį, padarė dešinio kelio sąnario sumušimą, poodinę kraujosruvą, odos nubrozdinimą, nugaros sumušimą, taip sukėlė nukentėjusiajam A. M. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl T. M. skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes (BK 54 str.).
Teismas skirdamas bausmę T. M. atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), bei į tai, kad padarytas nusikaltimas yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. T. M. teistas (I tomas, b. l. 171-176, 178-180) administracine tvarka baustas (I tomas, b. l. 190), nedirbantis (I tomas, b. l. 191), registruotas Užimtumo tarnyboje (I tomas, b. l. 192),. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis. Yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl paskirtai bausmei taikytinas LR BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, nustatytini įpareigojimai.
Kaltinamajam T. M. ir nukentėjusiam A. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paskyrė advokatus. LR BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas būtinas, nes teisiamas ketvirtą kartą, neturi teisinių žinių ir negali apsiginti. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, užtikrinančiam kaltinamojo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu jo galimybę pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamą teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Analogiška situacija ir su nukentėjusiam teiktos teisinės pagalbos atlyginimu. Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303, 304, 305, 307, 308 str. teismas
nusprendžia:
T. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2020-01-27 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7,8,10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 dalimis paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3(trejiems) metams palikti galioti.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2020-04-14 23 val. 47 minučių iki 2020-04-15 14 val. 46 minutės.
Iki bausmės probacijos tarnyboje pradžios palikti galioti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.