- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-27
- Bylos Nr.
- 1A-270-932/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17240-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- R. V.
- Advokatai
- Darius Sosnovskis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaitytas R. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. gegužės 29 d., 13.26 val., iki 2021 m. gegužės 30 d., 12.43 val., t. y. viena diena, prilyginant ją dviejų MGL dydžio baudai, ir R. V. paskirta galutinė 58 MGL (2 900 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 30 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš R. V. konfiskuotino turto – automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 820 Eur į valstybės biudžetą.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės
1. R. V. nuteistas už tai, kad 2021 m. gegužės 29 d., apie 13.15 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,42 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nuosprendį ir jį išteisinti.
2.1. Skunde apeliantas pirmiausia pažymi, kad savo kaltės nepripažino, dar apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog būdamas neblaivus automobilio nevairavo, alkoholį vartojo tik tuomet, kai grįžo iki savo namų, išjungė variklį, po ko, persėdęs į galinę sėdynę, išgėrė 400 g alkoholio (skunde detaliai nurodomi 2021 m. gegužės 29 d. apklausoje duoti parodymai). Tiriant tokio pobūdžio veikas, praktikoje vadovaujamasi tuo, kad asmuo, vairuojantis transporto priemonę neblaivus, yra nedelsiant sustabdomas ir tikrinamas alkotesteriu. Apeliantas gi nebuvo sustabdytas vairuojantis, jis su draugu atvažiavo į savo kiemą ir pradėjo automobilio poliravimo darbus, t. y. niekur toliau nevažiavo.
2.2. Skunde nurodoma, kad skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo yra praėję daug laiko. Nors ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas šiuo atveju užtruko dėl objektyvių priežasčių, tačiau toks ilgas procesas paveikia proceso dalyvius. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis). Kartu pabrėžiama, kad ir pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT), ir pagal nacionalinių teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Atitinkamai BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui.
2.3. Sprendžiant atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
2.4. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nurodo davęs išsamius parodymus, įvertinus šią aplinkybę bei liudytojų parodymus, mano, kad būtų neteisinga jį pripažinti kaltu. Toliau pažymima, jog kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, atitinkančią tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek kaltininko pavojingumą. Bausmė savo tikslus pasiekti gali tik tada, kai yra tinkamai individualizuota. Sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo reikšmingas ir nuteistojo asmenybės vertinimas. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas nevertino, kaip parinkta bausmė paveiks nuteistojo šeimos narius ir jo ryšius, bendravimą su artimaisiais, jo paties resocializaciją bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Byloje nustatyta, kad nuteistasis turi tvirtus socialinius ryšius, t. y. pagyvenusią motiną, gyvenamą vietą, vykdo individualią veiklą, turi sveikatos ir judėjimo problemų, todėl uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones sužlugdys darbą ir gyvenimą.
2.5. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltininko kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti. Kai iš skirtingų duomenų gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti ir atsakyti į klausimą, kuriais duomenimis vadovautis, o kuriuos atmesti. Apelianto įsitikinimu, nagrinėjamu atveju jokių kitų objektyvių duomenų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad nuteistasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo automobilį, nėra, o esant prielaidoms ir nepatikrintiems duomenims baudžiamosios atsakomybės taikyti negalima.
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, visapusiškai išanalizavo įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas dėl R. V. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
5. Iš apeliacinio skundo rezoliucinės dalies matyti, kad nuteistasis prašo jį išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kaip nepadariusio nurodytos nusikalstamos veikos, vis dėlto analizuojant apeliacinio skundo turinį galima matyti, kad jame yra nurodoma tiek tai, kad apeliantas buvo nuteistas nepagrįstai, tiek ir tai, kad jam buvo skirta netinkama bausmė. Pastebėtina, kad skundo argumentai yra pakankamai nenuoseklūs, vienu metu persipina teiginiai tiek dėl, apelianto vertinimu, nepagrįsto nuteisimo, tiek vardijamos aplinkybės, į kurias teismas turi atsižvelgti skirdamas kaltininkui bausmę, lakoniškai nurodant pirmosios instancijos teismą nevertinus, kaip paskirta bausmė paveiks nuteistojo šeimos narius, paties nuteistojo resocializaciją ir galiausiai, kaip galima suprasti, yra išreiškiamas nesutikimas su nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.
6. Kaip nurodyta anksčiau, nuteistasis R. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti jį kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad tokia pozicija grindžiama iš esmės tik paties nuteistojo parodymais, t. y. skunde akcentuojama, kad R. V. nepripažino savo kaltės. Tuo tikslu yra detaliai aptariami jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. birželio apklausa), taip pat pažymima, kad nagrinėjant analogiško pobūdžio veikas asmenys, vairuojantys transporto priemones, būna sustabdomi ir tuomet yra tikrinamas jų blaivumas, tuo tarpu nagrinėjamu atveju R. V. kartu su draugu atvažiavo į kiemą ir tik tada vartojo alkoholį (išgėrė 400 g degtinės), policijos pareigūnai kieme pasirodė tik po 20 min. ir tik tada apeliantas buvo patikrintas alkotesteriu. Kitų argumentų, kuriais remiantis apeliantas turėtų būti išteisintas, nenurodoma, dėl konkrečių teismo išvadų nepasisakoma, tik sakydamas baigiamą kalbą apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas akcentavo liudytojo E. K. parodymus, tvirtindamas, kad jie nepatikimi, neinformatyvūs, liudytojas, kuris neturi medicininio išsilavinimo, nepaaiškino, dėl ko nusprendė, jog R. V. dar prie parduotuvės buvo neblaivus.
7. Nors apeliantas savo kaltę ir neigia, tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė išsamius motyvus, kodėl tokie nuteistojo parodymai vertintini kritiškai ir atitinkamai išdėstė įrodymus, kurių visuma leido konstatuoti R. V. padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nors nuteistasis tikina esą jo pozicija proceso metu buvo nuosekli, tačiau iš byloje esančių vaizdo įrašų, kurie buvo peržiūrėti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, matyti, kad atvykus policijos pareigūnams R. V., kaip, beje, ir pastarojo draugas R. M. tikino, kad niekas iš jų automobilio nevairavo. Įrašuose užfiksuota, kaip apeliantas į pareigūnės pakartotinius klausimus „Kas vairavo automobilį?“ kelis kartus atsako „Aš nevairavau“, liudytojas R. M. nurodo, jog vairavo apskritai kitas asmuo („tai atvarė kitas žmogus mašiną“). Paklaustas dėl alkoholio vartojimo, R. V. nurodo prieš valandą išgėręs alaus, be to, matydamas, kad aplinkybės klostosi nepalankiai, pastarasis prašo pareigūnų susitarti („būkit žmogiškai susitariam“). Taigi, kaip matyti, būdamas įvykio vietoje nuteistasis nė neužsiminė, kad alkoholį jis išgėrė prieš atvykstant pareigūnams, tikino vartojęs prieš valandą, gėręs alų, be to, iš pradžių nė nepripažino vairavęs. Apie tai, kad gėrę degtinę iš karto po to, kai atvažiavo iki pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuteistasis nenurodė ir kitą dieną po įvykio įteikus jam pranešimą apie įtarimą (2021 m. gegužės 30 d. apklausos metu parodymų iš viso nedavė) ir tik apklausiamas dar beveik po mėnesio (2021 m. birželio 28 d.) R. V. parodė, kad atvažiavęs prie namų ir pastatęs automobilį, jis persėdo į galinę automobilio sėdynę ir išgėrė apie 400 g degtinės, po ko išlipo ir pradėjo poliruoti automobilį (1 t., b. l. 95-97), tokios pat pozicijos laikėsi ir teisme. Aptartos aplinkybės, kurios yra svarbios vertinant nuteistojo duotų parodymų patikimumą, pagrįstai buvo analizuojamos skundžiamame nuosprendyje, jos kartu su kitais byloje surinktais įrodymais leido teismui spręsti, jog R. V. nurodomos aplinkybės nebuvo nuoseklios, jos kito, buvo derinamos prie pasirinktos gynybinės pozicijos.
8. Nuteistojo kaltės įrodymais pagrįstai pripažinti nuoseklūs liudytojo E. K. parodymai. Minėtas liudytojas, kuris su nuteistuoju nėra pažįstamas ir neturėjo jokio pagrindo pastarąjį apkalbėti, parodė, kad įtarimas dėl nuteistojo ir kartu su juo buvusio kito vyriškio (kaip nustatyta, R. M.) blaivumo kilo dar prekybos centro „Norfa“ aikštelėje. Apklausiamas teisme E. K. paaiškino, kokie požymiai jam sukėlė nurodytus įtarimus, t. y. automobilio vairuotojas (R. V.) šlitinėjo ir svyravo į šonus, jo judesiai buvo nekoordinuoti, neatrodė, kad tai buvo nulemta fizinės negalios, be to, pažymėjo, kad pats dirbo policijos pareigūnu, tarnybos metu jam dažnai tekdavo susidurti su girtais vairuotojais, t. y. jam buvo pažįstami apsvaigusių asmenų požymiai. Matydamas, kad R. V. sėdo prie automobilio vairo ir pradėjo važiuoti, liudytojas E. K. nedelsdamas paskambino telefonu Nr. 112, po ko, bendraudamas su pareigūnais, visą laiką sekė paskui apelianto vairuojamą automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matė, kaip jis sustojo, kaip nuteistasis ir kartu su juo buvęs vyriškis (R. M.) išlipo iš automobilio ir, išsitraukę maišus, su kuriais prieš tai išėjo ir parduotuvės, ėmė krapštytis prie automobilio. Pabrėžtina, kad liudytojas paneigė nuteistojo parodymus, kad R. V. buvo atsisėdęs į galinę automobilio sėdynę, parodė, kad jis iš karto išlipo iš transporto priemonės, nematė, kad jis būtų kažką gėręs, nors visą laiką nebuvo paleidęs iš akiračio (2 t., b. l. 28-31). Tokie liudytojo E. K. parodymai neabejotinai yra svarbūs, suprantama, kad gynyba stengėsi sukelti abejones dėl jų patikimumo, nors, kaip matyti tiek iš skundo, tiek ir apeliacinės instancijos teisme vykusio posėdžio metu išsakytų pozicijų, konkretesni argumentai taip ir nebuvo nurodyti. Liudytojui iš esmės buvo priekaištaujama tai, kad pastarasis prekybos centro aikštelėje nepriėjo prie nuteistojo, siekdamas įsitikinti, ar tikrai šis yra neblaivus, nors tokia E. K. parodymų dalis nėra esminė. Be pastarųjų aplinkybių liudytojas patvirtino visą laiką sekęs apelianto automobilį, nurodė, kad po to, kai transporto priemonė buvo pastatyta, R. V. išlipo iš jos ir buvo prie automobilio iki kol atvyko policijos pareigūnai, nematė, kad nuteistasis būtų kažką gėręs.
9. Be liudytojo E. K. parodymų reikšmingas ir pranešimo BPC bei policijos pareigūnų atvykimo į vietą laikas. Byloje esantis policijoje registruojamų įvykių registro išrašas (ataskaitų žiūryklė) patvirtina, kad E. K. pranešimas buvo gautas 2021 m. gegužės 29 d., 13.14 val., tuo tarpu pareigūnai į vietą ((duomenys neskelbtini)) atvyko 13.19 val. (1 t., b. l. 4-6), atitinkamai vaizdo įrašuose užfiksuota, kad 13.20 val. pareigūnai yra įvykio vietoje. Vadinasi, nuo pranešimo iki policijos pareigūnų pasirodymo praėjo vos 5-6 min. Per tą laiką R. V. dar turėjo nuvažiuoti iki (duomenys neskelbtini) (liudytojo E. K. parodymais ir atskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, kad į BPC buvo paskambinta iš karto po to, kai apeliantas pradėjo vairuoti), kas truko kelias minutes (liudytojo teigimu, apie 5 min., nuteistojo žodžiais – 3 min.). Nelogiška, jog vos per 2-3 min nuteistasis, kuris, beje, visą laiką akcentavo sveikatos problemas, susijusias su judėjimu, būtų sugebėjęs išlipti iš automobilio, apeiti jį ir atsisėti į galinę dešinės pusės sėdynę (skundžiamame nuosprendyje teisingai pastebėta, jog galinėse sėdynėse buvo sudėti daiktai ir vietos nebuvo daug, juo labiau, asmeniui, kuriam dėl kojų skausmo ankštoje erdvėje atsisėsti yra sudėtingiau), išgerti net 400 g stipraus alkoholio, po to išlipti iš transporto priemonės, padėti butelį į šalia automobilio buvusį maišą ir atsistoti prie automobilio galinės dalies, kur, kaip matyti, R. V. buvo atvykus policijos ekipažui.
10. Taigi ne tik išskirtinai vien tik liudytojo E. K. parodymai, tačiau ir kiti surinkti, ištirti bei įvertinti įrodymai, kurie detaliai aptarti skundžiamame nuosprendyje, sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog R. V., būdamas neblaivus (alkotesteriu jam nustatytas 2,42 prom. girtumas), vairavo transporto priemonę, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Apeliacinio skundo teiginiai, kuriais su apkaltinančiomis išvadomis nesutinkama remiantis išskirtinai nuteistojo parodymais, vertintini kaip aiškiai nepagrįsti, todėl atmestini.
11. Iš apeliaciniame skunde dėstomų nuostatų, turinčių reikšmės skiriant bausmę, bei atskirų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių įvardijimo galima suprasti, kad apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme, taip pat baudžiamojo poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį dėl bausmės skyrimo, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė bei įvertino tinkamai bei paskyrė nuteistajam teisingą bausmę. Įvertinus tai, kad R. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, skundžiamu nuosprendžiu jam pagrįstai buvo paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – piniginė bauda (švelniausia bausmės rūšis), jos dydis nustatytas iš esmės artimas minimaliam baudos dydžiui už nesunkų nusikaltimą (įstatymas numato galimybę už nesunkų nusikaltimą skirti nuo 50 MGK iki 2 000 MGL dydžio baudą). Teismo nustatytas 60 MGL baudos dydis, nesant nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra tinkamas, pagrindų dar labiau mažinti bausmę nenustatyta. Apeliacinio skundo argumentai, jog bausmė paskirta, nevertinant, kaip ji paveiks nuteistojo šeimos narius, bendravimą su artimaisiais, nuteistojo resocializaciją, plačiau neanalizuotini, kadangi R. V. buvo paskirta finansinio pobūdžio bausmė, kuri niekaip neapriboja bendravimo su artimaisiais, nedaro įtakos šeimos narių ryšiams, juo labiau, neaišku, ką apeliantas turi galvoje nurodydamas, neįvertintą paskirtos bausmės (pabrėžtina, šiuo atveju – baudos) poveikį jo resocializacijai. Dar labiau neaišku, kokiu tikslu skunde nurodomos nuostatos dėl galimybės švelninti bausmę tais atvejais, kai nustatomas per ilgo proceso ir teisės į bylos nagrinėjimą per kuo įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas, kadangi nagrinėjamoje byloje procesas neužsitęsė – ikiteisminis tyrimas truko tik kiek daugiau nei mėnesį, teisme byla išnagrinėta per ilgesnį laikotarpį (septynis mėnesius), tačiau keli teisiamieji posėdžiai neįvyko dėl paties kaltinamojo veiksmų (pastarajam laiku nesusiradus gynėjo), vienas posėdis atšauktas dėl teisėjos nedarbingumo, pats teisminio nagrinėjimo procesas iš esmės apėmė tris teisiamuosius posėdžius. Tad teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti procesą buvus nepagrįstai ilgą, ką, beje, pripažįsta ir pats apeliantas, todėl kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti atmestini skundo argumentai dėl bausmės švelninimo anksčiau nurodytu pagrindu.
12. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui pagrįstai paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė. Suprantama, kad teisės vairuoti atėmimas sukelia ir sukels nuteistajam nepatogumus, tačiau kylantys neigiami padariniai ir suvaržymai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pabrėžtina, kad R. V., būdamas neblaivus (girtumo laipsniui ženkliai viršijant įstatymo nustatytą draudžiamą apsvaigimo ribą), vairavo miesto teritorijoje, vidurdienį, kai eismas yra pakankamai intensyvus, tokiais savo veiksmais neabejotinai sukeldamas pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, už nusikalstamus veiksmus kartu su bausme paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytas mažesnis už vidurkį, toks terminas nevertintinas kaip neproporcingas, todėl netrumpintinas.
13. Atsižvelgdama į visas anksčiau išdėstytas ir aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nuteistojo R. V. apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.