Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2015-03-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-128-834/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-03-17
Bylos Nr.
1-128-834/2015
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-01929-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Kaltinamasis
R. P. B.
Civilinis ieškovas
Indrei D
Advokatai
Eugenija Liutvinskienė, Raimundas Lideika
Kategorijos
  • 1.2.4.8.3.1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr.1-128-834/2015Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01929-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.3.1.1.6.6; 2.3.6.4.2
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 17 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Ingridai Jasiulevič,dalyvaujant prokurorui Kazimierui Poplovuchinui,kaltinamajam R. P. B.,gynėjui advokatui Raimundui Lideikai,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei Indrei D. B.,nukentėjusiosios atstovei advokatei Eugenijai Liutvinskienei,

laiduotojai M. R. B., .

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Robertas P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. N. K. g. 23, (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r., turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R. P. B. 2014 m. lapkričio 15 d., apie 17.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose N. K. g. (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r., šeimyninio konflikto metu - mušdamas ir kitaip smurtaudamas artimoje aplinkoje, prieš savo šeimos narį - sutuoktinę I. D. -Breivienę – rankomis pastūmė ją, ko pasekoje I. D.-B. nugara atsitrenkus į sieną, jis dešinės rankos kumščiu sudavė jai į kairio peties sritį, tuo sukeldamas I. D. – B. fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. P. B. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, buvo šeštadienis, žmona planavo važiuoti į tėvų susirinkimą. Išvažiuodama paprašė jo pasirūpinti vaikais, pamaitinti juos. Jis visą dieną dirbo ūkio darbus, buvo išgėręs konjako, tačiau nesijautė apsvaigęs. Žmona grįžus iš susirinkimo, paklausė kaip susirinkimas. Žmona teigė, jog mokytojai charakterizuoja vyresnįjį sūnų charakterizuoja kaip pažangų vaiką. Tačiau jis teigė, jog žiūrint į jo rezultatus to nesimato ir tai buvo konflikto priežastis. Su žmona įtempti santykiai apie du metus. Kalbėjosi pakeltu tonu, ir viskas baigėsi tuo, kad jis nesusivaldęs pastūmė žmoną. Dėl padaryto labai gailisi. Prisipažįsta , kad pastūmė žmoną Turtinę žalą atlygino. Prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Sutuoktinės atsiprašė. Dalį neturtinės žalos atlygino. Mano, jog tokio dydžio neturtinė žala, kurios prašo sutuoktinė, yra per didelė.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusios I. D. – B., parodė, kad 2014-11-15 buvo tėvų šeštadienio diena mokykloje. Ji grižo iš susirinkimo. Pastebėjo, kad vyras yra neblaivus. Sūnus pasakė, kad tėtis išjungė internetą, norėjo, kad jie mokytųsi. Vyras klausė apie susirinkimą. Ji pasakė, kad apie vaiką gerai atsiliepia, jo mokslo vidurkis geras. Tačiau vyras klausė, o kas su vaiku blogai. Jis elgėsi agresyviai, sakė, jog ji nenorinti sakyti tiesos. Jis pastūmė ją į sieną, nukrito akiniai, stipriai pastūmė, po to pastūmė į petį. Jo akyse ji matė pyktį. Ji nubėgo pas vaikus, jie buvo išsigandę. Paėmė vaikus ir išbėgo iš namų, nes nežinojo ko tikėtis, nubėgo pas kaimynus. Pas ekspertą nevyko, nes nebuvo jokių žymių. Fizinį skausmą juto raktikaulio srityje. Turi gydytojos diplomą, pati nustatė, kad fizinių pėdsakų nėra, todėl nesikreipė pas gydytojus. Be to, pati buvo šoke, buvo emocinis sukrėtimas, norėjo atsigauti. Yra pareiškusi civilinį ieškinį 15 000 Lt neturtinės žalos, nes tai psichologinis smurtas, kuris tęsiasi nuo 2012 metų. Sutuoktinis tapo agresyvus, provokuojantis konfliktus, ji gaudavo priekaištų, kad daug dirba, kad yra bloga šeimininkė. Vyresnysis sūnus gaudavo priekaištų dėl nepažangumo, nors jis gerai mokosi. Patyrė psichologinį smurtą, buvo išjungta šviesa, buvo išsigandusi, prie vaikų konfliktas buvo išprovokuotas, bėgo pas kaimynus, buvo gėda prieš visuomenę. Yra didelis stresas, netektis šeimos kaip struktūros. Prašė civilinį ieškinį tenkinti pilnai.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais, matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta- virtuvė esanti vieno aukšto mūriniame gyvenamajame name N. K. g. 23, Verkšionių k., Dūkštų sen., Vilniaus r. Užėjus į namą patenkame į koridorių, pro kurį patenkame į svetainę, kurios kairėje pusėje yra duris į virtuvę. (5-9 b. l.,);

Iš byloje esančio 2014-11-25 raštų dėl informacijos ir Vilniaus r. savivaldybės administracijos rašto‚ „Dėl smurto I. D.-B.šeimoje“, matyti , jog I. D.-B.šeimoje po įvykio lankėsi socialinė darbuotoja . Nurodoma, jog šeima nėra įtraukta į Vilniaus rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Dėl įvykio nurodoma, jog „ ...po konflikto moteris su vaikais išėjo pas kaimynus. Moters teigimu nei jai, nei vaikams psichologo pagalbos nereikia. Moteris pradėjo skyrybų procesą, nes daugiau netiki, kad vyras gali pasikeisti“ (10 - 12 b. l. );

Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad R. P. B. 2014-11-16 00:09 val. buvo nustatytas 0,54 prom., girtumas (41 b. l. ).

Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, daro išvadą, jog kaltinamojo Roberto P. B. kaltė, kad jis 2014 m. lapkričio 15 d., apie 17.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose N. K. g. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., šeimyninio konflikto metu - mušdamas ir kitaip smurtaudamas artimoje aplinkoje, prieš savo šeimos narį - sutuoktinę I. D. -Breivienę – rankomis pastūmė ją, ko pasekoje I. D.-B. nugara atsitrenkus į sieną, jis dešinės rankos kumščiu sudavė jai į kairio peties sritį, tuo sukeldamas I. D. – B. fizinį skausmą. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR Baudžiamojo kodekso 140 straipsnį 2 dalį. Kaltinamasis R. P. B. kaltu prisipažino visiškai.

L. M. R. B. pateikė prašymą perduoti R. P. B. jos atsakomybėn pagal laidavimą ir paaiškino, jog ji yra R. P. B. motina. Nuo vaikystės jis buvo jautrus, paslaugus, inteligentiškas. Smurto patirties šeimoje neturėjo, jo draugai buvo kaimynai, inteligentiškų žmonių vaikai. Sūnus po konflikto gyvena pas ją. Jie artimai bendrauja, šventes švenčia kartu visa šeima, nėra pastebėjusi jog sūnaus šeimoje būtų konfliktų, tik 2013 m. sūnaus žmona buvo sakiusi, jog nori skirtis, visiems šeimoje tai buvo netikėta. Su anūkais bendrauja artimai, vaikai nėra sakę, kad tėvai pykstasi ar tėtis šeimoje smurtauja. Ji nori būti R. P. B. laiduotoja ir prašo jos prašymą tenkinti. Mano, jog jos asmeninės savybės, patirtis ir šilti santykiai su sūnumi padės užtikrinti, kad jis ateityje nedarytų teisės pažeidimų.

Prokuroras teismo posėdžio metu prašė R. P. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 140 straipsnio 2 d. pagal laidavimą ir bylą nutraukti. Prokuroras nurodė, jog šiuo metu yra visos sąlygos taikyti kaltinamojo atžvilgiu LR baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatas.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. D.-B. ir jos atstovė advokatė Eugenija Liutvinskienė neprieštaravo, jog kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Nustatyta, jog kaltinamasis R. P. B. teisiamas pirmą kartą, padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), jo atsakomybę lengvina tai, jog jis visiškai prisipažįsta nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Galiojančių nuobaudų neturi, yra gydytojas, drausminių nuobaudų neturėjo, jo darbovietės VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos charakterizuojamas teigiamai, stengėsi atlyginti nukentėjusiai padarytą žalą.

LR baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip nustatyta kaltinamasis R. P. B. padarė nusikaltimą įstatymo leidėjų priskirtą prie nesunkių. Byloje yra pateiktas laiduotojos M. R. B. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn. Prašymas atitinka įstatymo reikalavimus. Jį patvirtino teismo posėdžio metu ir pati M. R. B.. Ji su visa atsakomybę prisiima laiduoti už R. P. B.. M. R. B. nėra nei teista, nei baustas administracine tvarka, charakterizuojamas labai gerai, yra buvusi gydytoja, todėl laikytina teismo pasitikėjimo vertu asmeniu.

Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką , ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog yra visos BK 40 straipsnyje 2 dalyje numatytos sąlygos ir pagrindai kaltinamąjį R. P. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl pirmos sąlygos. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis nėra teistas. Dėl antrosios būtinosios sąlygos - kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai iš nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio. Jis nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes ir neieškojo būdų kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jis savikritiškai vertina savo poelgį. Trečia atleidimo sąlyga yra susijusi su žalos atlyginimu. Kaltinamasis atlygino turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos. Ketvirta sąlyga, tai pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš visos bylos medžiagos, kaltinamojo elgesio proceso metu, jo paaiškinimų, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamasis R. P. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį pagal laidavimą M. R. B. atsakomybėn be užstato vienerių metų laikui ir baudžiamoji byla nutrauktina.

LR BK 67 straipsnis nustato, jog pilnamečiui asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog smurtas buvo pavartotas kilusio konflikto metu artimoje aplinkoje šeimoje-prieš sutuoktinę bei siekiant užtikrinti, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant įpareigojimo įvykdymo terminą (BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str. pagrindu).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Indrė D. B. byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 300 Lt turtinės žalos ir 15 000 Lt neturtinės žalos. Dėl neturtinės žalos nurodo, jog buvo sudaužyti akiniai, kuriuos vertina 300 Lt. O neturtinę žalą vertina 15 000 Lt. Nurodo, jog neturtinė žala vertinama ne tik fizinio skausmo sukėlimu, bet tai ir didelis dvasinis išgyvenimas, didelė baimė, gėda prieš kaimynus, nes pas juos nubėgo basi, apsirengę lengvais rūbais, R.P. B. pastoviai ieško priekabių, namuose dėl jo išgėrimų ir neprognozuojamo elgesio tvyro įtampa ( b.l. 30-31). Turtinė žala atlyginta ( b.l. 63) ir dalis neturtinės žalos atlyginta 1550 eurų ( b.l.101-102) . Posėdžio metu nukentėjusioji ir jos atstovė ieškinį dėl neturtinės žalos palaikė, nurodė, jog turtinė žala yra atlyginta, taip pat atlyginta dalis neturtinės žalos, tačiau prašė ieškinį tenkinti pilnai ir dėl likusios neturtinės žalos. Nurodė, jog buvo fizinis skausmas, dvasiniais išgyvenimai, netektis šeimos kaip struktūros, gėda prieš visuomenę, psichologinis smurtas tęsiasi nuo 2012 m. Taip pat prašė priteisti iš kaltinamojo nukentėjusios proceso išlaidas.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Šioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Kaip nustatyta, kad nukentėjusioji Indrė D. B. dėl įvykio patyrė dvasinį sukrėtimą, turėjo pagrindo jausti nerimą, kaip pati nurodė, išbėgo su vaikais pas kaimynus. Juto fizinį skausmą. Jautė gėdą prieš visuomenė. Ji patyrė dvasinius išgyvenimus. Todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau sprendžiant padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgtina ir į kaltinamojo elgesį po įvykio, tai yra, kad kaltinamasis siekė susitaikyti. Turtinė žala sudaro 300 Lt, kurią kaltinamasis atlygino. Taip pat yra atlyginęs dalį 1550 Eurų ( 5351 Lt) neturtinės žalos. Įvykio metu nustatyta, jog nukentėjusiajai buvo sukeltas tik fizinis skausmas, sveikatos sutrikdymas nenustatytas. Nukentėjusioji nurodė, jog į teismo medicinos ekspertus nesikreipė, nes pati įvertino. Neturtinę žalos dydį grindžia iš dalies ir dėl psichologinio smurto, kuris kaip nurodo pati nukentėjusioji tęsiasi nuo 2012 metu, ir tuo , jog yra didelis stresas dėl netekties šeimos kaip struktūros. Tačiau šiuo atveju teismas spręsdamas neturtinės žalos dydį vertina pasekmes atsiradusias dėl smurto panaudoto artimoje aplinkoje 2014-11-25. Todėl šiuo atveju pasekmės neturi būti siejamos nukentėjusiosios savijauta nuo 2012 metų. Nors nukentėjusioji teigia, kad patyrė dvasinius išgyvenimus dėl šeimos netekties kaip struktūros, tačiau sprendžiant iš byloje apklaustų paaiškinimų skyrybų klausimas šioje šeimoje buvo keliamas anksčiau, nors posėdžio metu teigė, kad į teismą dėl skyrybų kreipėsi tik sekantį mėnesį po įvykio. Tačiau iš pačių nukentėjusiosios , kaltinamojo, jo motinos paaiškinimų galima daryti išvadą, jog apie skyrybas buvo užsiminta ankščiau. Todėl šiuo atveju, teismo manymu, nukentėjusios teiginys, dvasinis išgyvenimas dėl netekties šeimos kaip struktūros , negali būti siejamas vien su įvykiu 2014-11-15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nukentėjusiajai teko kreiptis pas kaimynus, jautė gėdą prieš visuomenė, juto fizinį skausmą, tačiau sveikatos sutrikdymo ar sužalojimų nenustatyta. Be to, ir pati nukentėjusioji, turėdama gydytojos diplomą, po įvykio įvertino, jog sužalojimų nenustatyta. Padaryta turtinė žala žymiai mažesnė, negu prašoma priteisti neturtinė žala. Todėl teismas įvertinęs pasekmės, mano, kad prašoma priteisti 15000,00 litų ( 4344 Eurų) suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl teismas mano, jog kaltinamojo atlyginta 1550 Eurų ( 5351 Lt ) suma yra pakankama ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Todėl nukentėjusios ir civilinės ieškovės I.D. B. ieškinys dėl likusios neturtinės žalos atmestinas. Atsižvelgiant į tai , jog turtinė žala atlyginta ir dalis neturtinės žalos atlyginta, šioje dalyje procesas dėl civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos ir dėl dalies neturtinės žalos nutrauktinas.

Iš kaltinamojo R.P. B. priteistinos nukentėjusiosios I.D. B. turėtos proceso išlaidos-atstovavimo išlaidos 500 eurų ( b.l.91)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini)305str., 307str,

nusprendžia:

A. R. P. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį perduodant kaltinamąjį R. P. B. pagal laidavimą M. R. B. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą .

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu R. P. B. paskirtį įpareigojimą- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

I. R. P. B., kad jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu (per vienerius metus ) padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu (per vienerius metus ) padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nukentėjusios ir civilinės ieškovės I.D. B. procesą dėl civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos ir dėl dalies neturtinės žalos nutraukti, o likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo Roberto P. B. nukentėjusiajai Indrei D. B. atstovavimo išlaidas 500 ( penkis šimtus) eurų.

Nuosprendis per 20 d. gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vaida Sinkevičienė