Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2019-04-01 · Civilinė byla Nr. e2-3251-1032/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-01
Bylos Nr.
e2-3251-1032/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01273-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Zubrickaitė
Atsakovas
T. R.
Išvadą teikia
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3251-1032/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01273-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.20; 2.6.38; 3.2.7.1; 3.1.17; (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 1 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė,

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal R. S. ieškinį atsakovui T. R., institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išnagrinėjo šalių prašymą patvirtinti taikos sutartį ir bylą nutraukti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu padidinti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui 2015 m. vasario 25 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-317-824/2015 priteistą išlaikymo dydį iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2019 m. kovo 25 d. šalys pateikė teismui prašymą patvirtinti 2019 m. kovo 22 d. šalių pasirašytą taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. e2-3251-1032/2019 nutraukti. Nurodė, kad šalims yra žinomos ir išaiškintos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Iš teismui pateiktos tvirtinti taikos sutarties matyti, jog šalys abipusių nuolaidų būdu išsprendė kilusį ginčą. Aplinkybių, kad taikos sutarties sąlygos ir jos sudarymo aplinkybės prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, pažeidžia šalių, kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, nenustatyta. Šalims CPK 42 straipsnyje, 140 straipsnio 3 dalyje, 293 straipsnio 5 punkte, 294 straipsnyje numatytos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo bei civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės yra žinomos ir suprantamos. Todėl šalių prašymas tenkintinas, taikos sutartis tvirtintina, byla nutrauktina (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).

Pažymėtina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo nuo 116 iki 200 Eur per mėnesį, šalys sutarė dėl 175 Eur kas mėnesį mokamo išlaikymo. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista. Sudarius taikos sutartį į valstybės biudžetą mokėtini 25 procentai mokėtino žyminio mokesčio valstybei, t. y. 4 Eur žyminio mokesčio ((175-116) x 12 = 708 Eur; 708 Eur x 3% x 75% = 16 Eur; 16 Eur - 75 % (grąžinamas sudarant taikos sutartį)) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 87 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys geranoriškai vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais sudarė taikos sutartį. Todėl darytina išvada, kad atsakovas nevengė ir sutiko su savo įsipareigojimais ir bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl jo kaltės ar netinkamų veiksmų. Įvertinus šalių elgesį, atsižvelgiant į tai, kad šalys baigė ginčą taikos sutartimi net nepradėjus bylos nagrinėjimo iš esmės, taip pat į tai, kad ieškovė buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) iš atsakovo valstybei nepriteistinas (CPK 87 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 140, 290, 291, 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

šalių prašymą tenkinti.

Patvirtinti ieškovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį, joje nurodytomis sąlygomis:

Šalys susitaria, kad T. R. nuo R. S. kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2019 m. vasario 18 d., moka kas mėnesį nepilnametės dukters K. R., gimusios 2012 m. balandžio 16 d., išlaikymui iki jos pilnametystės po 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) periodines išmokas, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymas nepilnametei dukrai pervedamas į R. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“.

T. R. per savaitę nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinama ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, sumoka 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) R. S. patirtų bylinėjimosi išlaidų).

T. R. pasilieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė civilinėje byloje Nr. e2-3251-1032/2019.

Civilinėje byloje Nr. e2-3251-1032/2019 procesinių dokumentų siuntimo išlaidas apmoka T. R..

Taikos sutarties šalys pareiškia, kad ši taikos sutartis sudaryta nenaudojant apgaulės, spaudimo, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, taikos sutarties sąlygos šalims yra aiškios ir atitinka kiekvienos iš šalių valią.

Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos ir suprantamos LR CPK 140 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, kad teismas nutraukia bylą, jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačių pagrindu neleidžiama.

Civilinę bylą Nr. e2-3251-1032/2019 nutraukti.

Išaiškinti šalims, kad nevykdant taikos sutarties sąlygų, jos bus įvykdytos priverstinai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, pateikus antstoliui vykdomąjį dokumentą, išieškant vykdymo išlaidas.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rūta Zubrickaitė