Utenos apylinkės teismo sprendimas

2023-06-08 · Civilinė byla Nr. e2YT-4077-1005/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-06-08
Bylos Nr.
e2YT-4077-1005/2023
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00904-2023-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimundas Rakauskas
Pareiškėjas
G. R.
Suinteresuotas asmuo
L. P., V. V., VĮ „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4077-1005/2023Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00904-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1. 3.2.6.5. 3.4.5.1. 3.4.5.2. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 8 d.Utena

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Raimundas Rakauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo G. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje L. P., V. V., ir VĮ „Turto bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo motinos V. R. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjo tėvas V. R. mirė (duomenys neskelbtini). Tėvo palikimą pareiškėjas priėmė paveldėdamas pagal įstatymą. Pareiškėjo motina V. R. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko ½ gyvenamojo namo ir ūkinių statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bei traktorius. Dėl palikimo priėmimo pareiškėjas įstatyme nustatytais terminais į notarą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktiniu valdymu. Pareiškime aiškinama, kad pareiškėjas su savo seserimis L. P. ir V. V. susitarė, kad jų motinai priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), paveldės jisai, kadangi iki mirties rūpinosi jų motina ir ją prižiūrėjo. Dėl šios priežasties pareiškėjas toliau liko gyventi sodyboje ir naudojosi pastatais, juos remontavo, mokėjo komunalinius mokesčius, eksploatavo paveldėtą traktorių ūkio darbams.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys L. P. ir V. V. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo pareiškėjo G. R. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. R. mirė (duomenys neskelbtini). G. R., L. P. ir V. V. yra jos vaikai. V. R. nuosavybės teise turėjo ½ gyvenamojo namo ir ūkinių statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bei traktorių MTZ-50. Iš notaro 2023-04-28 rašto matyti, kad po V. R. mirties (duomenys neskelbtini) į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta, Testamentų registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų.

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos V. R. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-382/2010, Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi, teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Byloje nustatyta, kad po motinos mirties pareiškėjas G. R. per Lietuvos Respublikos CK nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau užvaldė motinai priklausiusį nekilnojamąjį turtą – sodybos dalį, kadangi toliau liko gyventi sodyboje, naudojosi tenai esančiais statiniais bei mokėjo komunalinius mokesčius.

Atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėjas G. R. priėmė savo mirusios motinos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl pareiškėjo pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. R., a. k. (duomenys neskelbtini), po motinos V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, per trijų mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po V. R. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėjas Raimundas Rakauskas