Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-11-29 · Civilinė byla Nr. 2S-1927-567/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-29
Bylos Nr.
2S-1927-567/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Pareiškėjas
T. R.
Suinteresuotas asmuo
V. T.
Procesinio sprendimo kategorija:110. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 29 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-34553-440/2013 pagal pareiškėjos T. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys V. T., antstolė I. K..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Pareiškėja T. R. kreipėsi į teismą su prašymu sustabdyti vykdomąją bylą Nr.0139/12/00910 bei išieškojimą vykdymo procese (varžytynes) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje. Nurodė, kad antstolė atsisako parduoti turtą pareiškėjos pasiūlytam pirkėjui, todėl yra reali grėsmė, kad garažas bus parduotas iš varžytynių bei išnyks galimybė skundo tenkinimo atveju įgyvendinti pareiškėjai naudingą sprendimą. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (LR CPK 144 str., 145 str., 510 str. 2 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-08-26 nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjos T. R. prašymo sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0139/12/00910 bei išieškojimą vykdymo procese (varžytynes) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje. Teismas nurodė, kad pagal įstatymą reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje bylos stadijoje, jeigu nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (LR CPK 144 str.). Teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, ir jeigu tai būtina, siekiant apginti viešąjį interesą (LR CPK 144 str. 1 d., 2 d.). Teismas konstatavo, jog pareiškėja nepateikė teismui pagrįstų argumentų ir motyvų, kad, nesustabdžius vykdymo proceso vykdomojoje byloje, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas bei nukentės pareiškėjos turtiniai interesai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas sustabdyti vykdomąją bylą bei išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje netenkintinas (CPK 145 str. 1 d. 10 p.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja T. R. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-26 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0136/12/00910 ir išieškojimą vykdymo procese iki sprendimo įsitesėjimo šioje byloje. Nurodė, kad, vadovaujantis LR CPK 704 str., pareiškėja 2013-06-25 pasiūlė antstolei savo turto pirkėją, kuris tą pačią dieną pervedė 3100 Lt į antstolės nurodytą sąskaitą ir pateikė prašymą surašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. Praėjus varžytynių laikotarpiui, išieškotojas V. T. pateikė skundą, reikalaudamas panaikinti 2013-06-25 antstolės patvarkymą ir atnaujinti varžytynes. Atsižvelgiant į išieškotojo skundą, antstolė priėmė skundžiamą patvarkymą. Apeliantė teigia, jog aplinkybė, kad skolininkas pats pasiūlo turto pirkėją, nepaneigia fakto, jog turtas yra realizuojamas priverstinai. Skundo nagrinėjimo laikotarpiu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, antstolė turės realią galimybę įvykdyti varžytynes ir perleisti pareiškėjos turtą už mažesnę kainą nei nurodyta turto vertinimo akte. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino bylos aplinkybių, skunde dėl antstolio veiksmų nurodytų argumentų ir teisinio reguliavimo (LR CPK 145 str. 2 d., 715 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas. Vadovaudamasis LR CPK 144 str. 1 d. nuostatomis, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja T. R. kreipėsi į teismą, prašydama sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0139/12/00910 bei išieškojimą vykdymo procese (varžytynes) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis LR CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad vykdymo procesas reglamentuotas imperatyviai ir antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą.

Tai, kad įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nereiškia besąlygiško laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Asmuo, prašantis taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, turi pagrįsti jų būtinumą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja nepateikė teismui pagrįstų argumentų ir motyvų, kad, nesustabdžius vykdymo proceso vykdomojoje byloje, galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas bei nukentės pareiškėjos turtiniai interesai.

Įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas principas, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, kurie sudarytų teisinį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atmestinas apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino bylos aplinkybių, skunde dėl antstolio veiksmų nurodytų argumentų ir teisinio reguliavimo, nes, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl bylos esmės.

Apeliacinės instancijos teismas nevertina atskirojo skundo argumentų, susijusių su antstolės I. K. 2013-07-19 patvarkymo Nr. 0139/12/00910 teisėtumu, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Minėto patvarkymo teisėtumo klausimas sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-34232-608/2013, kurioje teismas 2013-10-07 nutartimi išnagrinėjo pareiškėjos T. R. skundą dėl antstolės veiksmų, patenkindamas pareiškėjos T. R. skundą dėl antstolės veiksmų, panaikindamas antstolės I. K. 2013-07-19 patvarkymą tenkinti skundą Nr. S-138-16391, priimtą vykdomoje byloje Nr. 0139/12/00910, įpareigodamas antstolę I. K. surašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. Minėta nutartis neįsiteisėjusi, nes yra apskųsta apeliacine tvarka.

Atmestinas apeliantės argumentas, jog skundo nagrinėjimo laikotarpiu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, antstolė turės realią galimybę įvykdyti varžytynes ir perleisti pareiškėjos turtą už mažesnę kainą nei nurodyta turto vertinimo akte. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka civilinėje byloje bus nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-07 nutarties, kuria panaikintas antstolės I. K. 2013-07-19 patvarkymas Nr. 0139/12/00910, teisėtumo klausimas. Pažymėtina, kad prie atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-07 nutarties yra pridėta vykdomoji byla Nr. 0139/12/00910, kuri yra pateikta teismui. Tai reiškia, kad antstolė, neturėdama vykdomosios bylos Nr. 0139/12/00910, negali atlikti vykdymo veiksmų.

Tai, kad apeliantei nepatinka nutarties surašymo stilius, nereiškia, kad nutartis yra be motyvų. Teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės atitinka CPK 291 str. reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamoje nutartyje yra tinkamai įvertintos aplinkybės, teisiškai reikšmingos, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-26 nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 144 str. –148 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Neringa Švedienė