Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Juventai Blaževičiūtei, dalyvaujant ieškovės I. P. atstovui advokatui Algirdui Sakalauskui, atsakovo Norvegijos uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Gjesidige“ atstovui advokatui Albinui Miliauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Norvegijos UADB „Gjesidige“ atstovo advokato Albino Miliausko apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui Norvegijos UADB „Gjesidige“, trečiajam asmeniui OU „Pabela auto“, dėl daikto valdymo pažeidimų pašalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad ieškovė pagal 2009-02-18 pirkimo-pardavimo sutartį iš OU „Pabela auto“ įmonės Taline nusipirko automobilį AUDI A8, kurio VIN (duomenys neskelbtini), valst. numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai 2003 m., tačiau automobilis nebuvo įregistruotas ieškovės vardu VĮ „Regitra“ Marijampolės filiale, įtarus automobilio identifikacinio numerio suklastojimą. Marijampolės apskrities VPK atlikto ikiteisminio tyrimo b. b. Nr.64-1-00217-09 metu nustatyta, kad automobilio VIN yra pakeistas, pervirinant dalį dugno kartu su visu identifikacinio numerio numeracijos lauku, originalus VIN (duomenys neskelbtini), kuris paieškomas kaip 2009-01-13 pavogtas Norvegijoje, kurio savininku yra atsakovas. Specialisto išvadoje nurodyta, kad tikėtina, jog automobilis galėjo būti pagamintas 2003 m. ( b. b. l. 21-22). 2009-06-09 Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros nutarimu Nr. 15-217 ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius, jog automobilio identifikavimo numeris suklastotas Lietuvos Respublikoje, kad jį suklastojo LR pilietis ar kitas nuolat Lietuvoje gyvenantis asmuo, ir nutarta automobilį grąžinti jo savininkui Norvegijos UADB „Gjensidige“. Iš prijungtos b. b. medžiagos (b. b. l. 45-46) matyti, kad trečiasis asmuo OU „Pabela auto“ pagal 2008-05-05 pirkimo-pardavimo sutartį apgadintą automobilį AUDI A8, VIN (duomenys neskelbtini), valst. numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai 2003 m. įgijo iš kitos Įmonės AS Hansa Varakindlustus.

Vienas iš pagrindinių apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė Lietuvos Respublikos CK 4.93 str., 4. 36 str. nuostatas, nepilnai ištyrė faktines aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį motyvuodamas tuo, kad atsakovas neįrodė nuosavybės teisių į ginčo automobilį, kad neginčija ieškovės kaip sąžiningos įgijėjos statuso, kad ginčo automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra nesuklastotas.

Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

Iš baudžiamojoje byloje Nr. 64-1-00217-09 esančių rašytinių įrodymų (baudž. b.l. 49-61), nuosavybės deklaracijos (b.l. 51), matyti, kad pavogto automobilio Audi A8, identif. numeriu (duomenys neskelbtini), savininkas yra atsakovas, išmokėjęs draudimo išmoką draudėjui A. G.; 2009-01-19 Norvegijos policijos pranešime nurodoma apie automobilio vagystę 2009-01-13; Norvegijos registracijos liudijime nurodoma, kad automobilis Audi A8, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas Norvegijoje, pirminė automobilio registracija 2003-11-26, todėl akivaizdu, kad automobilio pagaminimo metai yra 2003 m.. Šie dokumentai yra pakankami įrodymai, patvirtinantys atsakovo nuosavybės teises į pavogtą automobilį Audi A8 VIN (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas sprendime įvertindamas baudž. bylos lape 66-67, esantį dokumentą (pateiktą norvegų kalba be vertimo į lietuvių kalbą) kaip draudimo polisą klaidingai. Apeliacinės instancijos teismui atsakovo atstovas pateikė šį dokumentą su vertimu į lietuvių kalbą, iš kurio paaiškėjo, kad tai atsakovui Gjensidige 2009-02-09 data surašyta draudėjo A. G. pretenzija dėl transporto priemonės vagystės, o ne draudimo polisas, šioje pretenzijoje nurodyti visi duomenys dėl drausto automobilio vagystės 2009-01-13, o pretenzijos 6 punkte išvardinti iš transporto priemonės dingę daiktai, o taisymai daryti daiktų pirkimo datose, kurios yra visiškai nereikšmingos šioje nagrinėjamoje byloje. Todėl esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas nėra ieškovės įgyto automobilio savininku nepagrįsta.

Iš byloje esančio automobilio Audi A8, kurio VIN (duomenys neskelbtini) Estijos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) su vertimu į lietuvių kalbą (1 t. b. l. 7-10, baudž. bylos l. 39-43), išduoto 2008-01-18, matyti, jog automobilio savininku Estijos valstybinio automobilių registracijos centre yra AS DNB NORD Liising, registruotas Estijoje 2007-09-07.

Pirkimo–pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą (susitartą) kainą. Pardavėjas privalo parduodamą daiktą perduoti pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti savo turėtą nuosavybės teisę į perduodamą daiktą. Tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę (CK 4.37, 6.317 straipsniai). Taigi daikto pardavimas reiškia nuosavybės teisių į daiktą ir nupirkto daikto realų perdavimą. Tik esant šiai juridinių faktų sudėčiai pirkėjas pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu tampa teisėtu daikto savininku.

Parduotas kilnojamasis daiktas – automobilis, kuriam privaloma teisinė registracija. Nuosavybės teisę į tokios rūšies daiktą patvirtina automobilio įgijimo dokumentai ir registravimo įstaigos duomenys. Ieškovė pagal pirkimo pardavimo sutartį nupirko automobilį Audi A8, kurio VIN (duomenys neskelbtini), kuris trečiojo asmens vardu Estijoje neįregistruotas, ieškovei faktiškai perduotas automobilis, kurio tikrasis VIN (duomenys neskelbtini). Automobilio pardavėjas trečiasis asmuo jokių teisių į automobilį Audi A8, VIN (duomenys neskelbtini) neturėjo, todėl negalėjo jų perduoti ieškovei (CK 4. 48 str. 1 d., 6.317 str. 2 d..). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad automobilis Audi 8A, VIN (duomenys neskelbtini) iš savininko buvo pagrobtas. Baudžiamoje byloje BPK nustatyta tvarka 2009-02-27 pagal transporto priemonės paėmimo protokolą iš I. P. automobilis buvo paimtas, vėliau 2009-06-09 Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros nutarimu nutraukiant ikiteisminį tyrimą, nutarta automobilį Audi 8A, kurio originalus VIN (duomenys neskelbtini) ir jo raktelį gražinti atsakovo Norvegijos UADB „Gjensidige“ įgaliotam atstovui firmos „Scorpio“, šis nutarimas BPK nustatyta tvarka neapskųstas, įsiteisėjęs.

Ieškovės ieškinys yra vindikacinis, tai yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t.y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Atsakovas, išmokėjęs draudimo išmoką už pavogtą automobilį, tapo šio automobilio savininku.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog ieškovė ieškinio reikalavimo pagal CK 4.36 str. neįrodė, todėl jos teisės CK 4.93 str. pagrindu negali būti ginamos (CPK 178 str.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, paties sąžiningumo fakto ieškovei įgijus minėtą automobilį atsakovas neginčija ( LR CPK 187 str. ).

2008-10-30 Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas byloje Nr.16/06-69/06-10/07 dėl daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo pripažino, kad ginčijamas teisinis reguliavimas, kai įstatymas leidžia savininkui išreikalauti jam nuosavybės teise priklausantį daiktą iš sąžiningo įgijėjo tais atvejais, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiame nutarime konstatuota, kad kai turtą savininkas praranda dėl kito asmens padaryto nusikaltimo, tai nereiškia, kad jis praranda nuosavybės teises, ir nereiškia, kad asmuo, įgijęs tokį turtą, tampa jo savininku. Pagal Konstituciją savininkas turi teisę susigrąžinti savo turtą, prarastą dėl kito asmens padaryto nusikaltimo; ši jo teisė yra svarbi konstitucinė nuosavybės teisių apsaugos garantija. Teismas pažymėjo, kad kai asmuo įgyja turtą, nežinodamas ir negalėdamas žinoti, jog savininkas jį prarado dėl kito asmens padaryto nusikaltimo, tokio turto įgijimas negali būti traktuojamas kaip savaime sukuriantis turto įgijėjui nuosavybės teises, turto įgijėjas tokiu atveju laikomas to daikto valdytoju. Kartu Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad turi būti ginamos teisėsi ir tokio asmens, kuris siekė turtą įgyti teisėtai, sąžiningai, bet jį įgijo jį nežinodamas, kad savininkas tą turtą prarado dėl kito asmens padaryto nusikaltimo. Nutarime pažymėta, kad savininko ir sąžiningo įgijėjo teisinis statusas yra nevienodas, jie yra skirtingose padėtyse. Vadinasi, tais atvejais, kai daiktas yra įgyjamas be savininko valios, išskyrus tam tikrus Civiliniame kodekse nurodytus atvejus ( inter alia, kai daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 4 dalis) gali būti išreikalautas iš sąžiningo įgijėjo (CK 4. 96 str. 1 d.). Taigi, šiam ginčo santykiui taikytina teisė leidžia išreikalauti vogtą daiktą ir iš sąžiningo įgijėjo, todėl prioritetiškai ginamos ne ieškovės, o automobilio savininko teisės.

Ieškovės atsiliepimo argumentai, kad atsakovas turėjo pareikšti priešieškinį byloje atmestini, nes ieškovė 2009-06-09 Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros nutarimo neskundė BPK nustatyta tvarka, baudžiamoje byloje nustatyta, kad automobilis Audi 8A, VIN (duomenys neskelbtini) 2009-01-13 buvo pavogtas Norvegijoje, todėl atsakovas turi teisę jį susigrąžinti ar išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo, šiuo atveju iš ieškovės, kuriai automobilis perduotas 2009-06-16 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi ( 1 t. b.l. 52-53), CK 4.96 str. 1 d. tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė savo pažeistas teises gali ginti kitais įstatyme numatytais būdais ( pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo, iš savininko reikalaujant atlyginti dėl daikto turėtas būtinas išlaidas ir pan. ).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, dėl šių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą, kuriuo ieškinys atmestinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str. , 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos grąžinimui nagrinėti iš naujo CPK 327 str., 329 str. pagrindų nėra.

Pirmosios instancijos teismo priteistos iš atsakovės 67, 60 lt pašto išlaidos perskirstytinos. Atmetus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybei (CPK 96 str. 2 d.).

Patenkinus apeliacinį skundą, iš ieškovės priteistinos 18, 86 Lt apeliacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.2 d. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.

Iš I. P. priteisti 86, 46 Lt pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo išlaidas už procesinių dokumentų išsiuntimą, valstybei.