Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, o pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. atsako tas, kas necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiamai kibo prie žmonių ar atliko kitokius panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi aptariamu atveju administracinis teisės pažeidimas ir nusikaltimas atribojami iš esmės pagal padarytos veikos (veiksmų) pobūdį.
Veikos, aprašytos Lietuvos Respublikos BK 284 ir Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnių dispozicijose, yra iš esmės panašios savo pavojingumo pobūdžiu, nes kėsinamasi į vieną ir tą pačią vertybę – viešąją tvarką. Nusikaltimai atribojami nuo baudžiamųjų nusižengimų ir nuo administracinių teisės pažeidimų pagal vieną iš nusikaltimo požymių – veikos pavojingumą (BK 11 straipsnio 1 dalis). Pavojingumas yra objektyvi nusikaltimo savybė, kurią apibūdina pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Nusikaltimo pavojingumo pobūdį lemia baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, žalingi padariniai ir kaltės forma, o pavojingumo laipsnį – kėsinimosi dalyko vertingumas, nusikaltimo padarymo būdas, vieta ir laikas, panaudoti įrankiai ar priemonės, padarytos žalos dydis, nusikaltimo tikslai bei motyvai.
Įstatymų leidėjas, aprašydamas viešosios tvarkos pažeidimo ir nedidelio chuliganizmo požymius, neišskyrė griežtai apibrėžtų kiekybinių ar kokybinių kriterijų, leidžiančių atriboti šias dvi veikų rūšis bei įvertinti kiekvienos jų pavojingumą. Tokiomis sąlygomis atsakomybės atribojimo klausimas spręstinas vadovaujantis ne vien BK ir ATPK atitinkamų straipsnių teksto aiškinimu, bet ir ATPK 9 straipsnio 2 dalies nuostata, iš kurios išplaukia reikalavimas sprendžiant veikos nusikalstamumo klausimą atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, viešosios vietos specifiką (pvz., dėl susiklosčiusių tradicijų rimties ir tvarkos laikymosi reikalavimai būna griežtesni oficialių iškilmių, ceremonijų, kulto apeigų ir pan. vietose, tuo tarpu sporto renginiuose, buitinio bendravimo vietose, neformaliuose susibūrimuose elgesio normos nėra tokios griežtos) ir kt.
Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, sustabdytas eismas ir pan. Tai vertinamieji požymiai ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K–513/2010, 2K-429/2012 kt.).
Iš nagrinėjamoje byloje esančio vaizdo įrašo, kuris buvo patalpintas interneto portale www.delfi.lt, matyti, kad automobilis sustoja važiuojamojoje kelio dalyje, du asmenys išlipę iš automobilio šlapinasi, po to sėda į automobilį ir nuvažiuoja (b. l. 15).
Iš vaizdo įrašo matyti, kad neteisėti E. G. veiksmai truko trumpai, šio pažeidimo liudytojų, nukentėjusiųjų nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų, jog dėl E. G. veiksmų buvo sustabdytas eismas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad E. G. neteisėti veiksmai neatitinka BK 284 str. nustatytiems nusikalstamos veikos požymiams pagal savo pavojingumo laipsnį (neteisėti veiksmai truko trumpai ir nesukėlė BK 284 straipsnyje numatytų padarinių - visuomenės rimties ar viešosios tvarkos sutrikdymo) ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
E. G. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str., įrodo byloje esanti medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2), E. G. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad su pažeidimu sutinka. Važiuojant automobiliu su draugu R. susilažino, kad abu nusišlapins gatvėje. Sustabdžius automobilį abu išlipo ir Karaliaus Mindaugo pr. nusišlapino. Dėl savo elgesio gailisi (b. l. 3), delfi.lt straipsnis (b. l. 5), tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad priimtomis priemonėmis pagal interneto portale www.delfi.lt patalpintą straipsnį bei vaizdo įrašą buvo nustatyta, jog automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. G., susisiekus su V. G., ji nurodė, kad automobilį vairuoja jos sūnus E. G., kuris skambučio metu buvo šalia motinos, todėl pakalbėjus su V. G., jis buvo iškviestas į policijos komisariatą, suprato dėl kokio pažeidimo kviečiamas, jam nurodyta kartu atsivesti ir draugą (b. l. 6, 7), VĮ „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. G. (b. l. 8), pažyma apie asmens baustumą, iš kurios matyti, kad E. G. baustas administracine tvarka (b. l. 10-14), kita bylos medžiaga.
Šių įrodymų visuma nustatyta, kad E. G. padarė nedidelį chuliganizmą, t. y. administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., todėl yra baustinas.
Dėl nuobaudos skyrimo.
Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnis, reglamentuojantis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo taisykles, nurodo, kad teismas, skirdamas nuobaudą, įvertina pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę ir atsakomybę sunkinančias bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
E. G., susilažinęs iš pinigų su draugu, kurio tikslių anketinių duomenų nenurodė, padarė pažeidimą judrioje Kauno gatvėje, piko metu, nusišlapino sustabdęs ir palikęs automobilį Karaliaus Mindaugo prospekto viduryje, antroje eismo juostoje, atsisukęs į gyvenamųjų namų pusę, kas rodo jo veiksmų įžūlumą ir itin didelę nepagarbą visuomenei. E. G. turi administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis gailisi padaręs pažeidimą (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam jau yra paskirta nuobauda, pažeidimą padarė grupėje asmenų (Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 1, 5 p.).
E. G. administracinius teisės pažeidimus daro sistemingai, jam paskirtų piniginių baudų nemoka, laikytina, kad tokios rūšies nuobaudos neefektyvios ir nepasiekia Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. keliamų tikslų, t. y. nubausti bei auklėti administracinius teisės pažeidimus darantį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad jis nedarytų naujų teisės pažeidimų, todėl už dabar padarytą pažeidimą E. G. baustinas administraciniu areštu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 29 str., 30 str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., teismas
nutarė:
E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., ir skirti 20 (dvidešimties) parų administracinį areštą.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Larisa TamulionienėBaudžiamasis įstatymas nenubrėžia aiškios ribos tarp baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už viešosios tvarkos pažeidimą, dėl to iškyla šių dviejų teisinės atsakomybės rūšių atribojimo problema.Nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, –užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. ir ATPK 174 str. dispozicijose numatytos veikos apibudintos panaudojant panašius vertinamuosius požymius, todėl griežtai apibrėžtų baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijų šiuo metu nėra. Sankcijos už atitinkamų veikų padarymą taip pat panašios. Tokiomis sąlygomis atsakomybės atribojimo klausimas spręstinas ne vien BK ir ATPK atitinkamų straipsnių tekstu, bet ir ATPK 9 str. 2 d. nuostata, reikalaujančia atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį, t.y. atsižvelgiant į kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybes, viešosios vietos specifiką.Dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už viešosios tvarkos pažeidimą atribojimo kriterijųBK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką...“.Dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Teismo nuosprendyje turi būti nurodoma, kokie konkretūs veiksmai pripažįstami įžūlūs, kokie – grasinimais, kokie – patyčiomis ar vandališkais veiksmais.Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais (garsus rėkimas, šaudymas, pavojų keliančių daiktų demonstravimas (mojavimas peiliu, lazda, grasinimas ginklu) ir pan.).Patyčios – tai demonstratyvus ciniškas žmonių orumo ir garbės žeminimas įvairiais žodžiais ir veiksmais (vadinant žmogų žeidžiančiais žodžiais, atliekant žeidžiančius veiksmus ar rodant atitinkamus gestus, apipilant skysčiu ar apspjaudant, juokiantis iš neįgalaus, ligonio ar nusenusio žmogaus ir pan.).Vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas. Pažymėtina, kad atsakomybė už turto gadinimą bei naikinimą yra numatyta ir kitose baudžiamojo įstatymo normose. (kasacinė nutartis Nr. 2K-513/2010).Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, sustabdytas eismas ir pan. Tai vertinamieji požymiai ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K–513/2010, 2K-429/2012 kt.).Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suvokti, kad įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, taip pat numatyti, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė, kad įvykio metu viešoje vietoje – UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose R. R. įžūliu elgesiu – šaukdama ir žodžiais grasindama demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistosios skundą patikrinęs nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad jis pagrįstas ir teisėtas.Tačiau žemesnės instancijos teismai apskritai nemotyvavo, kuo pasireiškė visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas, nors tai, kaip minėta, esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis.Teismų praktika atskleidžia, kad baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinama padarius BK 284 straipsnyje „Viešosios tvarkos pažeidimas“ numatytas nusikalstamas veikas, dažnai kyla veikų atribojimo problemų. Teismams tenka spręsti atribojimo klausimus tarp BK 284 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų veikų, tarp BK 284 straipsnyje ir BK 138, 140, 155 bei kituose straipsniuose numatytų veikų, taip pat tarp BK 284 straipsnyje ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje numatytų veikų. Teismas privalo nurodyti išsamius motyvus, labai aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškinančius teismo išvadą dėl veikos, kurios padarymu kaltinamasis pripažįstamas kaltu, atitikties BK nustatytiems nusikalstamos veikos požymiams.Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp R. R., kuri yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrijos pirmininkė, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyksta teisminiai ginčai dėl centrinio šildymo atsijungimo bei priskaičiuotų mokesčių už šilumą. Įvykio metu ji atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas norėdama užregistruoti pareiškimą, kad atsiskaitė už šilumą, nuo centrinio šildymo atsijungė, dėl to neturėtų būti siunčiamos sąskaitos už šildymą. Šilumos tinklų darbuotojai teigė, kad atsijungimas neteisėtas, dėl to sąskaitos bus siunčiamos. Šio konflikto metu, R. R. ėmė šaukti ir žodžiu pagrasino susprogdinti katilinę, nušauti žmones, tačiau policija nebuvo iškviesta, į policiją D. R. skundu kreipėsi tik po 6 dienų.Teismai, įvertinę surinktus duomenis, teisingai nustatė, kad įvykio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose R. R. šaukė ir žodžiu grasino susprogdinti katilinę bei nušauti žmones, tačiau neįvertino R. R. tyčios turinio susidariusioje situacijoje ir tokį R. R. elgesį nepagrįstai pripažino įžūliu, sutrikdžiusiu visuomenės rimtį ar tvarką.Taigi, kaip matyti iš bylos aplinkybių, neteisėtas R. R. elgesys truko trumpai, tai kad dėl jos elgesio žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis, kilo sumaištis ir buvo nutrauktas žmonių darbas ar tuo sutrikdyta normali įmonės veikla bei kitų aplinkybių, kurios leistų konstatuoti realų viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymą, nenustatyta, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų išvada, jog R. R. įžūliu elgesiu sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį, yra neteisinga.Baudžiamasis įstatymas nenubrėžia aiškios ribos tarp baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už viešosios tvarkos pažeidimą, dėl to iškyla šių dviejų teisinės atsakomybės rūšių atribojimo problema. Veikos, aprašytos BK 284 ir ATPK 174 straipsnių dispozicijose, yra iš esmės panašios savo pavojingumo pobūdžiu, nes kėsinamasi į vieną ir tą pačią vertybę – viešąją tvarką. Nusikaltimai atribojami nuo baudžiamųjų nusižengimų ir nuo administracinių teisės pažeidimų pagal vieną iš nusikaltimo požymių – veikos pavojingumą (BK 11 straipsnio 1 dalis). Pavojingumas yra objektyvi nusikaltimo savybė, kurią apibūdina pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Nusikaltimo pavojingumo pobūdį lemia baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, žalingi padariniai ir kaltės forma, o pavojingumo laipsnį – kėsinimosi dalyko vertingumas, nusikaltimo padarymo būdas, vieta ir laikas, panaudoti įrankiai ar priemonės, padarytos žalos dydis, nusikaltimo tikslai bei motyvai.Įstatymų leidėjas, aprašydamas viešosios tvarkos pažeidimo ir nedidelio chuliganizmo požymius, neišskyrė griežtai apibrėžtų kiekybinių ar kokybinių kriterijų, leidžiančių atriboti šias dvi veikų rūšis bei įvertinti kiekvienos jų pavojingumą. Tokiomis sąlygomis atsakomybės atribojimo klausimas spręstinas vadovaujantis ne vien BK ir ATPK atitinkamų straipsnių teksto aiškinimu, bet ir ATPK 9 straipsnio 2 dalies nuostata, iš kurios išplaukia reikalavimas sprendžiant veikos nusikalstamumo klausimą atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, viešosios vietos specifiką (pvz., dėl susiklosčiusių tradicijų rimties ir tvarkos laikymosi reikalavimai būna griežtesni oficialių iškilmių, ceremonijų, kulto apeigų ir pan. vietose, tuo tarpu sporto renginiuose, buitinio bendravimo vietose, neformaliuose susibūrimuose elgesio normos nėra tokios griežtos) ir kt.Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad R. R. neteisėtas elgesys – šauksmai ir grasinimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose pagal savo pavojingumo laipsnį (tai truko trumpai ir jie nesukėlė BK 284 straipsnyje numatytų padarinių) neužtraukia baudžiamosios atsakomybės./////////////////OlandasLietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. ir ATPK 174 str. dispozicijose numatytos veikos apibudintos panaudojant panašius vertinamuosius požymius, todėl griežtai apibrėžtų baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijų šiuo metu nėra. Sankcijos už atitinkamų veikų padarymą taip pat panašios. Pažymi, kad tokiomis sąlygomis atsakomybės atribojimo klausimas spręstinas ne vien BK ir ATPK atitinkamų straipsnių tekstu, bet ir ATPK 9 str. 2 d. nuostata, reikalaujančia atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį, t.y. atsižvelgiant į kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybes, viešosios vietos specifiką.Apeliantas pažymi, kad pažeidėjas yra Olandijos pilietis, nemokantis ir nesuprantantis lietuvių kalbos, taip elgdamasis sąmoningai klydo. Nurodo, kad elgdamasis spontaniškai M. B. H. galėjo nepastebėti nei monsinjoro A. S. (neabejotina, kad jis net nežinojo, kas tai per žmogus), nei mažo paveikslėlio su Marijos atvaizdu, nei suprasti už ką meldžiasi sustoję žmonės ar perskaityti, kas parašyta ant laikomo plakato. Pažymi, kad olandas iš karto nutraukė savo veiksmus, kai to pareikalavo žmonės.Apelianto nuomone, nepagrįsti ir keliantys abejonių teiginiai, kad M. B. H. savo elgesiu siekė išniekinti valstybės simbolį – vėliavą, ar trukdė atlikti religines apeigas. Nurodo, kad objektyviai šis nusikaltimas daromas aktyviais veiksmais – viešai nuplėšiant, sudraskant, sulaužant, sunaikinant, subjaurojant ar kitaip išniekinant Lietuvos valstybės vėliavą arba herbą. Pažymi, kad aptariamu atveju Olandijos pilietis jokių aktyvių veiksmų vėliavos atžvilgiu neatliko. Taip pat kelia klausimą ar aptariamu atveju žmonių grupelės kalbėti poteriai apskritai laikytini pamaldomis, religinėmis apeigomis ar religinėmis iškilmėmis. Apelianto nuomone, šiuo konkrečiu atveju pasekmių nekilo, meldimasis tęsėsi.Apelianto teigimu, visuomenės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta turtinė žala, sutrikdyta normali įstaigų, ar įmonių veikla ir pan.Apeliantas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad M. B. H. dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, atsiprašė, paskirtą nuobaudą įvykdė, todėl uždaviniai numatyti ATPK 1 str. bei 284 str. buvo pasiekti. Taip pat pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl M. B. H. atsakomybės pagal baudžiamuosius įstatymus būtų pažeistas konstitucinis principas non bis inidem, kuris reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas.Apeliacinis skundas netenkintinas.M. B. H. buvo kaltinamas tuo, kad padarė nedidelį chuliganizmą, o būtent: jis 2013 m. liepos 27 d. apie 13.30 val. viešoje vietoje, Vilniuje, Katedros aikštėje, kitų žmonių akivaizdoje nusimovė kelnes ir parodė sėdmenis, tokiu būdu pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 174 str.Pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., teiseną nutraukė, nustatęs Lietuvos Respublikos BK 127 str., 171 str., 284 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų požymių.Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog jame iš esmės keliamas medžiagos perdavimo tirti prokuratūrai pagrįstumo klausimas – apeliantas nurodo, kad byloje esančių duomenų nepakanka įsitikinimui, kad padarytos veikos atitinka BK 127 str., 171 str., 284 str. 1 d. nusikalstamų veikų požymius.ATPK 9 str. 2 d. nustatyta, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Taigi pažeidimai, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nėra ATPK reguliavimo dalykas, todėl tais atvejais, kai paaiškėja, kad padarytas pažeidimas atitinka nusikalstamos veikos sudėtį, turi būti atliekami Lietuvos Respublikos ATPK 251 str. 258 str. nustatyti veiksmai.ATPK 258 str. nustatyta, kad jeigu nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) įsitikina, kad pažeidimas turi nusikaltimo požymių, jis perduoda medžiagą prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui, o šio kodekso 251 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena gali būti nutraukta ATPK numatytais atvejais ir tvarka, kai medžiaga perduodama prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui.Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, o pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. atsako tas, kas necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiamai kibo prie žmonių ar atliko kitokius panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi aptariamu atveju administracinis teisės pažeidimas ir nusikaltimas atribojami iš esmės pagal padarytos veikos (veiksmų) pobūdį.Iš byloje esančių liudytojų A. B. ir A. S., R. K., T. K. ir A. J. paaiškinimų bei bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu duotų parodymų, nustatyta, kad 2013 m. liepos 27 d. apie 13 val. žmonių grupė apie 30 - 40 asmenų, laikydami kryžių, Lietuvos Respublikos valstybės vėliavą, Šv. Marijos paveikslą, plakatą su nupiešta šeima, meldėsi prie Vilniaus pagrindinės Katedros, t.y. tuo metu vyko religinės pamaldos, tarp besimeldžiančių tikinčiųjų buvo ir monsinjoras A. S., kuris buvo apsirengęs sutaną ir pasipuošęs valstybiniais apdovanojimais. T. M. B. H. veiksmai, atsisukant į maldininkus nugara ir sėdmenų bei lytinių organų demonstravimas, pagrįstai apylinkės teismo vertinamas kaip įžūlus elgesys viešoje vietoje, su patyčiomis, demonstruojant cinišką nepagarbą aplinkiniams, sutrikdantis visuomenės rimtį ir tvarką, juolab, jog toks M. B. H. veiksmas buvo atliktas vidurdienį, miesto centre. Pažymėtina, kad be maldininkų, buvo daug žmonių, tame tarpe ir nepilnamečių asmenų. Visos šios byloje nustatytos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad M. B. H. veika savo pobūdžiu ir intensyvumu peržengė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str. ribas.Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka.Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K–513/2010, 2K-429/2012 kt.).Visuomeninės tvarkos sutrikdymą (BK 284 str.) gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, sustabdytas eismas ir pan. Tai vertinamieji požymiai ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų.Sprendžiant, ar pažeidėjo veiksmai pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį (ATPK 174 str.) turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.