- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-10
- Bylos Nr.
- e2-1170-635/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00730-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Jazbutienė
- Atsakovas
- M. K.
- Ieškovas
- Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento
- Advokatai
- Petras Macenis
- Kategorijos
dalyvaujant atsakovui M. K., jo atstovui, advokatui Petrui Maceniui, trečiojo asmens atstovui Valdui J. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui M. K., trečiajam asmeniui medžiotojų klubui „Saugos“ dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos gyvūnijai atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant. Savo ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo valstybės naudai 3340,96 € gamtai padarytos žalos atlyginimą ir nurodo, kad atsakovas 2015 m. gruodžio 13 d., 17.00 val. neteisėtai pasisavino medžioklės klubo „Saugos" medžioklės ploto vienete, Traksėdžių kaimo ribose, Šilutės r., medžioklės klubui „Saugos" priklausančią briedžio patelės gaišeną. Apie tai Atsakovas nepranešė ir negavo leidimo pasiimti briedžio patelės gaišenos ar jos dalių iš medžioklės plotų naudotojo ar atitinkamos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūros. Šiais savo veiksmais atsakovas neteisėtais veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (su vėlesniais pakeitimais), 58.28 p., (toliau tekste – ir Taisyklės) kuris numato, kad draudžiama ne medžioklės plotų vieneto naudotojams pasisavinti rastus nugaišusius, per susidūrimus su transporto priemonėmis, žemės ūkio technika ar dėl kitų priežasčių žuvusius medžiojamuosius gyvūnus ar jų dalis, nepranešus apie tai medžioklės plotų vieneto naudotojui ar atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai.
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad gaišena iš jo buvo paimta aplinkos apsaugos pareigūnų tą patį vakarą, kai jis ją pasiėmė ir jis ja nepasinaudojo. Jis rado briedžio gaišeną pakelyje netoli savo namų, ją įsidėjo į automobilio priekabėlę, vėliau jį išdarinėjo, t.y. nulupo kailį, kurį paliko miške, tačiau kai atvyko aplinkos apsaugos pareigūnai, jis visą gaišeną grąžino ir kailį grąžino pareigūnams. Šios gaišenos kiekio niekas nenustatė, ji utilizuota, todėl iš esmės žala nėra padaryta.
Trečiojo asmens atstovas prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Patvirtino, kad jiems buvo perduota gaišena, jie šią gaišeną dėl jos estetinės išvaizdos nustatyta tvarka utilizuota.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Teismas nustatė, kad atsakovas 2015-12-13 radęs netoli savo namų briedžio gaišeną, ją pasisavino, prieš tai nepranešęs medžioklės plotų naudotojams (trečiajam asmeniui) ar regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnams, šiuo atveju ieškovams, to neginčija ir pats atsakovas. Taip pat nustatyta, kad ši gaišena buvo vėliau perduota regiono aplinkos apsaugos pareigūnams, kurie savo ruožtu ją perdavė trečiojo asmens atstovui, o pastarieji šią gaišeną utilizavo kaip bevertę. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis perdavimo aktas bei patvirtino trečiojo asmens atstovas. Taisyklių 58.36 punkte (2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. D1-768 redakcija) bei 58.28 punkte (2014 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. D1-857 redakcija) įtvirtintas draudimas pasisavinti medžioklės plotų vienete rastus nugaišusius, per susidūrimą su transporto priemonėmis, žemės ūkio technika ar dėl kitų priežasčių žuvusius medžiojamuosius gyvūnus ar jų dalis, apie tai nepranešus medžioklės plotų naudotojui ir kompetentingoms institucijoms bei negavus iš jų leidimo. Tuo įtvirtinta, kad asmuo, pažeidęs minėtą draudimą, t. y. paėmęs medžiojamąjį gyvūną ir apie tai nepranešęs nustatyta tvarka, privalo atlyginti žalą gamtai. Ieškovas savo reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-08-12 įsakymu Nr. D1-695 patvirtina Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika. Šios teisės normos reglamentuoja asmens, tiesiogiai ar netiesiogiai padariusio žalą aplinkai atsakomybę. Iš esmės minėtas įstatymas ir žalos skaičiavimo metodika žalą apibrėžia kaip neigiamą poveikį aplinkos ištekliams, biologinei įvairovei, funkciniams aplinkos elementams ir pan. Šiuo atveju atsakovo kaltės dėl žuvusio gyvūno nėra, jis nėra kaltinamas ir nėra įrodyta, kad jis būtų įtakojęs briedžio žūtį ir taip būtų įtakojęs gamtos išteklius ar pan. Deliktinei atsakomybei kilti yra būtinos visos trys sąlygos: neteisti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp kaltės ir žalos atsiradimo (CK 6.246 – 248 str.). Atsakovas tik pasisavindamas žvėries gaišeną, dėl kurios žūties nėra pats atsakingas, negali atsakyti ir už šio gyvūno žūties pasekmes, padarant žalą gamtai dėl sumažėjusio šios rūšies gyvūnų skaičiaus. Šiuo atveju, atsakovas, nebūdamas atsakingas už gyvūno žūti, gali atsakyti tik dėl tiesioginės turtinės žalos pasisavinant gaišeną. Kaip minėta visa gaišena buvo grąžinta pagal nustatytą tvarką trečiajam asmeniui ir šiam nusprendus, kad ji netinkama naudojimui, buvo utilizuota. Tokiu būdu, trečiasis asmuo gali turėti turtinių pretenzijų atsakovui dėl gaišenos kokybės, jei būtų įrodyta, kad atsakovas kaltas dėl jos nekokybiškos būklės atsiradimo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 05 21 sprendimu Nr. I-4-822/2015 konstatuota, kad Taisyklių 58.28 p. (2014 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. D1-857 redakcija) ta apimtimi, kuria numatyta, jog asmuo, paėmęs gyvūną, apie tai nepranešęs nustatyta tvarka, privalo atlyginti žalą gamtai, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir iš šio principo kylančiam teisės aktų hierarchijos principui, galioja sekanti straipsnio nuostata, kad pasisavinti medžioklės plotų vienete rastus nugaišusius, per susidūrimą su transporto priemonėmis, žemės ūkio technika ar dėl kitų priežasčių žuvusius medžiojamuosius gyvūnus ar jų dalis, prieš paimant gyvūną iš radimo vietos apie tai nepranešus medžioklės plotų naudotojui ir atitinkamam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui ar departamento rajono (miesto) agentūrai ir negavus atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento ar departamento rajono (miesto) agentūros leidimo pasiimti šiuos gyvūnus ar jų dalis. Jei gyvūnas paimamas apie tai nepranešus nustatyta tvarka, laikoma, kad gyvūnas paimtas neteisėtai. Tokiu būdu teisės aktas įtvirtino faktą, kad už gaišenos radimą ir jos pasisavinimą, negalima asmens traukti civilinėn atsakomybėn dėl žalos gamtai padarymo.
Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1d.). Šiuo atveju nenustačius atsakovo kaltės dėl žalos gamtai padarymo, ieškinys negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilutės rajono apylinkės teismą.