Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pareiškėjos reikalavimai ir argumentai

II. Suinteresuotų asmenų atsiliepimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas M. K., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 7), o (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Jie santuoką buvo sudarę (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), turėjo vieną vaiką – pareiškėją A. K., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 10). Po V. K. mirties jos palikimą priėmė pareiškėja (b. l. 11, 35), o po M. K. mirties dėl jo palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė (b. l. 11A). V. K. vardu nuo 1995 m. sausio 17 d. registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 12), o nuo 1962 m. birželio 25 d. V. K. vardu registruotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Už šį turtą V. K. nuolat mokėjo komunalinius mokesčius, į bylą pateiktos mokesčių mokėjimo knygelių kopijos už laikotarpį nuo 1994 m. kovo mėn. iki 2019 m. (b. l. 14–19), taip pat pateikta 2020 m. šio turto draudimo sutartis (b. l. 20–23A). 2009 m. birželio 2 d. V. K. davė rašytinį sutikimą kaip minėto turto savininkė akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“ tiesti požeminius dujotiekio tinklus prie jos žemės sklypo ribos (b. l. 24).

5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio 1994 m. vasario 28 d., priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

6. Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Remiantis 1964 m. CK 587 straipsniu, įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

7. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, pateikti paaiškinimai, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog po M. K. mirties jo sutuoktinė V. K. perėmė jo palikimą aktyviais veiksmais – iš karto po sutuoktinio mirties V. K. toliau gyveno jiems priklausiusiame name, mokėjo komunalinius mokesčius už šį turtą, draudė nekilnojamąjį turtą, t. y. elgėsi su likusiu turtu kaip su savu. Į notaro biurą dėl palikimo priėmimo pareiškėjos motina nesikreipė. Šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos motina V. K. po sutuoktinio M. K. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad M. K. palikimas nebuvo priimtas.

8. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis palikimo atsiradimo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. K., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio M. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

9. Atsižvelgiant į tai, kad valstybei priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra mažesnė už valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo, Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini)., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.