- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-30
- Bylos Nr.
- 2A-601-173/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Birutė Bobrel, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- J. S.
- Ieškovas
- Angelės Ščerbavičienės įmonės
- Trečiasis asmuo
- S. D.
- Advokatai
- Edvinas Sergaitis
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant V. S. , dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Edvinui Sergaičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Angelės Ščerbavičienės įmonės ieškinį atsakovui J. S. , trečiajam asmeniui S. D. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Angelės Ščerbavičienės įmonė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo J. S. 7000 Lt neturtinės, 3000 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t.2. b.l. 11-14). Ieškovas nurodė, kad jos įmonėje dirbęs atsakovas, vairuodamas įmonės mikroautobusą Ford Tranzit, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir sužalojo iš šio mikroautobuso išlipusią keleivę – trečiąjį asmenį S. D. . Ieškovas 2005 m. kovo 17 d. geranoriškai sumokėjo trečiajam asmeniui 10 000 Lt turtinei ir neturtinei žalai už sužalojimus ir dvasinius išgyvenimus, patirtus nurodyto įvykio metu, atlyginti ir įgijo regreso teisę išieškoti sumokėtą žalos atlyginimo sumą iš atsakovo, dėl kurio kaltės buvo padaryta ši žala. Ieškovas, remdamasi CK 6.37, 6.280 str., prašė teismą priteisti iš atsakovo 10000 Lt žalai atlyginti, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, jog atsakovas J. S. dirbo ieškovo įmonėje mikroautobuso vairuotoju. 2005 m. vasario 7 d. atsakovas, vairuodamas mikroautobusą, sužalojo trečiąjį asmenį S. D. . Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, peržiūrėtu apeliacine ir kasacine tvarka, J. S. pripažintas kaltu padaręs BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą ir jam paskirta bausmė – uždrausta vairuoti motorines transporto priemones vienerius metus ir devynis mėnesius. Nuosprendyje nustatyta, kad J. S. , pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 53 ir 145 punktų reikalavimus, pradėdamas važiuoti neįsitikino saugumu, todėl, mikroautobuso durims privėrus išlipusios keleivės S. D. kailinius, vilko šią važiuojamąja kelio dalimi, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Ieškovas 2005 m. kovo 17 d. geranoriškai sumokėjo nukentėjusiajai 10000 Lt žalai dėl sužalojimų ir dvasinių išgyvenimų, patirtų nurodyto įvykio metu, atlyginti. Ieškovas 2005 m. liepos 7 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jos sumokėtą žalos atlyginimo sumą iš atsakovo, dėl kurio kaltės buvo padaryta ši žala.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 3000 Lt turtinės bei 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo regreso tvarka, 240 Lt žyminio mokesčio bei 29,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovas, 2005 m. vasario 7 d. vairuodamas ieškovo įmonei priklausantį mikroautobusą, sužalojo iš jo išlipusią keleivę. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, peržiūrėtu apeliacine ir kasacine tvarka, J. S. pripažintas kaltu padaręs BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą. Nuosprendyje nustatyta, kad J. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 145 punktų reikalavimus, nes, pradėdamas važiuoti,neįsitikino saugumu, todėl, mikroautobuso durimis privėrus keleivės S. D. viršutinius drabužius, vilko šią keleivę važiuojamąja kelio dalimi, dėl ko šiai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas pažymėjo, kad ieškovas 2005 m. kovo 17 d. sumokėjo trečiajam asmeniui 10000 Lt turtinės ir neturtinės žalos už sužalojimą ir dvasinius išgyvenimus dėl nurodyto eismo įvykio, kurį sukėlė ieškovo įmonėje dirbęs atsakovas. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, atlygina šio šaltinio valdytojas, tačiau jis gali nesutapti su žalą padariusiu asmeniu. Nagrinėjamu atveju didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (darbdavys) atlygino jo darbuotojo (atsakovo) padarytą žalą, o atgręžtiniam reikalavimui atsirasti yra visos būtinos sąlygos, t.y. ieškovas atlygino žalą, padarytą atsakovo, nėra įstatymo nustatytų apribojimų atgręžtiniam reikalavimui reikšti. Teismas konstatavo, kad darbdavys, atlyginęs didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, atsiradusią dėl darbuotojo kaltės, turi į padariusį žalą darbuotoją regreso teisę, ir atsakovas, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, pagal DK 255 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo atlyginti darbdaviui visą žalą. Teismas taip pat nurodė, kad asmuo turi teisę prisiteisti iš žalą padariusio asmens žalą ar tą jos dalį, kuri atlyginta nesant paties regredento kaltės, ir žalos dydis nustatomas pagal tai, kiek atlyginimo yra išmokėjęs asmuo ir kiek tokio dydžio priteisimo neriboja įstatymas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad remiantis byloje esančiais įrodymais negalima laikyti, kad atsakovas yra visiškai nedarbingas ir negalintis dirbti. Atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 3-ų kambarių butas, esantis adresu Grušo g.2-41, Kaunas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis aktyviai ieško darbo, o vien tik ta aplinkybė, kad jis yra registruotas darbo biržoje, kaip ieškantis darbo asmuo, neapibūdina jo sunkios turtinės padėties. Kadangi paskirtos bausmės atsakovui laikas pasibaigė, jis gali gauti teises vairuoti motorines transporto priemones. Tačiau, atsižvelgiant į ieškovo kaip juridinio asmens turtinę padėtį bei atsakovo kaip fizinio asmens turtinę padėtį, atsakovo amžių, ir į tai, kad jis pagal savo sveikatos stovį negali dirbti bet kokio darbo, tačiau gali gauti netolimoje ateityje vairuotojo teises ir atlikti savo įprastinį darbą, atsakovui teismas skundžiamu sprendimu iš dalies sumažino atlygintinos neturtinės žalos dydį dvejais tūkstančiais litų, atkreipdamas atsakovo dėmesį į tai, kad CPK 284 straipsnyje yra numatyta sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo, bei sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo galimybė tuo atveju, kai dėl susidariusių aplinkybių sprendimo vykdyti negalima.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo sprendimą pakeisti ir priteisti iš jo 300 Lt turtinei žalai atlyginti bei 1000Lt – neturtinei. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas netinkamai išnagrinėjo ir nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl reikalauto turtinės žalos dydžio (dėl 300 Lt žalos atlyginimo atsakovo sutiko). Priteistos neturtinės žalos dydis taip pat nepagrįstas. Per mažai sumažinęs prašomos priteisti žalos dydį, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo argumentus, neteisingai pritaikė atsiliepime į ieškinį bei paaiškinimuose nurodytas materialinės teisės normas, ir nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl paties autoįvykio specifikos (kuomet pati S. D. prisivėrė kailinius, kas taip pat įtakojo tą autoįvykį, o apeliantui patikėto automobilio prietaisai (veidrodėliai) to kailinių prisivėrimo nerodė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo sprendimo nekeisti. Ieškovas nurodo, jog atsakovo turtinė padėtis turi būti vertinama ne tik pagal jo šiuo metu gaunamas pajamas,
bet ir pagal jo disponuojamą turtą. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai
pastebėjo, kad paskirtos bausmės atsakovui laikas pasibaigė, taigi jis turi visas galimybes
toliau dirbti sau įprastą vairuotojo darbą, bei gauti pajamų iš šio darbo. Tai, kad
atsakovas, būdamas profesionaliu vairuotoju su dideliu stažu, ką jis ne kartą pats minėjo
teisminio proceso metu, nesiima jokių veiksmų tikslu toliau tęsti darbinę veiklą, rodo tik
tikėdamasis, jog teismas, laikydamas jį bedarbiu, neįpareigos pilnai atlyginti padarytą
paties atsakovo vairuoto automobilio techninio stovio, jau buvo kelti ir įvertinti
baudžiamojoje byloje Nr.1-1796/2005, kurioje priimtu ir įsiteisėjusiu 2005 m. lapkričio
09 d. nuosprendžiu teismas atsakovą J. S. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas turėjo pareigą atlyginti trečiajam asmeniui žalą kaip didesnio pavojaus šaltinio – mikroautobuso – valdytoja (CK 6.270 str.). Be to, ieškovas nurodytą žalą turėjo atlyginti ir kaip samdantis darbuotojus asmuo, kuris atsako už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės: žalą didesnio pavojaus šaltiniu padarė ieškovo įmonės darbuotojas, pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus (CK 6.264 str.). Ieškovui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, atsirado objektyvioji civilinė atsakomybė, t.y. civilinė atsakomybė be kaltės, už nurodytu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą (CK 6.270 str.), o kaip samdančiam darbuotojus asmeniui, t.y. darbdaviui, – netiesioginė civilinė atsakomybė už darbuotojo kaltais veiksmais padarytą žalą (CK 6.264 str.). Pagal civilinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės teisinius santykius, asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę (CK 6.111 str.). DK 257 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad tiek CK 6.280 straipsnio 1 dalyje, tiek DK 257 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos nereiškia, jog regreso tvarka reikalaujama žalos atlyginimo suma negali būti ginčijama ar peržiūrima tais atvejais, kai atlygintinos žalos dydį regredentas ir nukentėjęs trečiasis asmuo nustatė tarpusavio susitarimu, nes dalis žalos gali būti atsiradusi ne dėl to asmens, kuriam pareikštas regresinis reikalavimas, o dėl kitų asmenų, be to, dėl žalos atsiradimo gali būti visa ar dalinė paties regredento kaltė. Šias, regresinį reikalavimą galinčias sumažinti aplinkybes, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino teisingai.
Apelianto nurodomi argumentai dėl trečiojo asmens neatsargumo, nesilaikant kelių eismo taisyklių reikalavimų, t.y., kad autoįvykio priežastis buvo neva ta, kad pati nukentėjusioji S. D. durimis prisivėrė kailinius ir dėl to susižalojo, yra atmestini, nes šios aplinkybės yra įvertintos, ištirtos, o atsakovo kaltės klausimas konstatuotas, įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-1796/2005. Dėl tų pačių priežasčių, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir atsakovo nurodomus argumentus dėl neva netinkamo automobilio stovio bei konstrukcijos (dalinės regredento kaltės), nes automobilio galinio vaizdo veidrodėlis nerodė apatinės automobilio dalies. Šių, regresinį reikalavimą galėjusių sumažinti aplinkybių, pirmosios instancijos teismas, nevertino pagrįstai, nes jos buvo nustatytos įsiteisėjusiu sprendimu baudžiamojoje byloje (CPK 182 str. 3 p.). Be to, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad pasibaigus paskirtos bausmės laikui, atsakovas turi visas galimybes toliau dirbti sau įprastą vairuotojo darbą. Ši aplinkybė patvirtina, kad darbingo amžiaus apeliantas gali tęsti darbinę veiklą (gali gauti pajamų už darbinę veiklą), todėl atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį (nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą), prašomos priteisti turtinės (7000 Lt vertės kailiniai buvo sugadinti) ir neturtinės žalos dydį (tretysis asmuo patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, didelį fizinį skausmą, jai buvo atliekama operacija, naudojami įvairūs medikamentai ir kt.), bei į tai, kad dėl atlygintinos žalos dydžio tarp regredento ir nukentėjusiosios buvo surastas kompromisas (iš pradžių nukentėjusioji prašė atlyginti 20000 Lt žalai atlyginti), prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą ir pirmosios instancijos teismas įvertino ir sumažino pagrįstai ir teisingai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.