- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-12
- Bylos Nr.
- N-444-1548-09
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Artūras Drigotas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. nutarimo A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2008 m. birželio 7 d. surašė A. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis tą pačią dieną, apie 6 val., ties Aldonos gatvės 5 namu, Panevėžio mieste, vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės ir būdamas neblaivus (nustatytas 0,35 promilių girtumas), transporto priemonė neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Taip buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 59, 61.3 punktų reikalavimai. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 5 dalį ir 128 straipsnio 1 dalį.
II.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 20 d. nutarimu A. M. atžvilgiu administracinę bylą pagal ATPK 129 straipsnį ir 123 straipsnio 5 dalį nutraukė pripažindamas, kad asmuo veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.
Teismas nustatė, kad A. M. neturi teisės vairuoti transporto priemones, jam nustatytas 0,35 promilių girtumas. Taip pat atsižvelgęs į ATPK 126 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vairuotojui esant neblaiviam, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,2 promilės iki 0,4 promilės), ir kai vairuotojo vairavimo stažas iki dvejų metų, teismas konstatavo, kad padaryta veika atitinka ne ATPK 128 straipsnio 1 dalį, o 129 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad A. M. pažeidė KET, nes siekė padėti sužeistam draugui, kurį reikėjo kuo greičiau pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą. Pažymėjo, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, jog asmuo moka vairuoti automobilį, pažeidimai padaryti anksti ryte, kai gatvėse nėra žmonių ar kitų mašinų, todėl teismas konstatavo, kad A. M. padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji, tad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Dėl šios priežasties teismas administracinę bylą nutraukė.
III.
Apeliaciniu skundu Panevėžio miesto vyriausiasis policijos komisariatas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Apeliantas nesutinka su padarytos veikos perkvalifikavimu iš ATPK 128 straipsnio 1 dalies į 129 straipsnį nurodydamas, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisykles“ (toliau – Taisyklės), neblaivumas – tai asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse – iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose viršija įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar šių taisyklių 3 punkte nustatytą maksimalią leistiną ribą, t. y. 0,4 promilės. Todėl mano, kad atsakomybė pagal 129 straipsnį gali kilti tik kai nustatomas daugiau nei 0,4 promilių girtumas. Taip pat teigiama, kad pažeidimo padarymo metu, t. y. 6 val. ryto, centrinėje miesto dalyje buvo praeivių, pravažiuojančių transporto priemonių, todėl kilęs pavojus galėjo būti pašalinamas ir kitomis priemonėmis. Pažymi, kad teismas nenustatinėjo, ar A. M. draugo trauma buvo rimta, kas reikšminga vertinant padarytos ir išvengtos žalos dydį, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai padarė išvadą, kad administracinėn atsakomybėn trauktas asmuo moka vairuoti. Dėl šių aplinkybių mano, kad apylinkės teismas nepilnai ištyrė ir įvertino byloje esančias aplinkybes, todėl nepagrįstai nutraukė administracinę bylą A. M. atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
ATPK 17 straipsnis numato, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Taigi būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės apsaugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, yra būtinos sąlygos – gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; gresiantis pavojus, kurį galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, trečiajam asmeniui; padaryta žala, kuri yra mažesnė nei išvengta. Pabrėžtina, kad būtinasis reikalingumas yra teisėtas tik esant visoms numatytoms sąlygoms.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis – asmuo vairavo automobilį dėl būtinybės nuvežti sužeistą draugą į medicinos įstaigą. Kaip minėta, svarbi būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlyga yra gresiantis pavojus, kurį galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams. Tačiau pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, nevertino ir nenagrinėjo, ar suteikti medicininę pagalbą sužeistam asmeniui iš tikrųjų buvo galima tik vieninteliu būtu – A. M. sėdant prie vairo neturint teisės vairuoti transporto priemones. Taip pat teismas nevertino aplinkybės, jog pažeidimas buvo padarytas ryte, centrinėje miesto dalyje, kai aplinkui galimai buvo praeivių bei pravažiuojančių transporto priemonių, galinčių padėti iškviesti greitąją medicininę pagalbą, ir nenagrinėjo, ar tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek jo sužalotas draugas ar asmuo, kuriam priklausė transporto priemonė, buvęs kartu, iš tikrųjų neturėjo mobiliojo ryšio telefonų.
Kita būtinajam reikalingumui konstatuoti būtina sąlyga yra tai, kad pažeidimu padaryta žala yra mažesnė už išvengtą. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančią medžiagą nenustatė, jog byloje būtų duomenų apie A. M. draugo patirtų sužalojimų sunkumą ir pavojingumą, pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė, ar pažeidimu sukeltas pavojus transporto eismo ir jo dalyvių saugumui buvo mažesnis nei kilusi grėsmė sužaloto žmogaus sveikatai, todėl ši privaloma būtinojo reikalingumo sąlyga taip pat nebuvo nustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidimo padarymo metu buvo nepilnametis ir neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, todėl spręstina, jog apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. M. moka vairuoti automobilį. Tad, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nenustačius dviejų iš privalomų būtinojo reikalingumo sąlygų - gresiančio pavojus, kurį galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, bei mažesnės nei išvengta žalos, padarytos pažeidimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad A. M. veikė būtinojo reikalingumo būklėje.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta bei įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl priimta nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, o byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.