- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-20
- Bylos Nr.
- 1A-510-185-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-00133-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Tomas Zdanavičius, Nijolė Sušinskienė
- Nuteistasis
- G. K.
Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-510-185-2010-59
Procesinio dokumento kategorija 1.1.8.1; 1.1.8.7.9;
2.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. rugpjūčio 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 3 p., iš G. K. nuspręsta konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus 248,44 Lt ir šiuos pinigus grąžinti nukentėjusiajai, šia suma mažinant civilinį ieškinį.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
G. K. nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 20 d., apie 14.00 val., būdamas O. K. name, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje nuo fotelio slapta pagrobė svetimą O. K. priklausantį 2210 litų bendros vertės turtą: 10 litų vertės piniginę su joje buvusiais 2200 litais.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. K. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d nuosprendį pakeisti – paskirti švelnesnę bausmę bei grąžinti kratos metu iš jo paimtus 248, 44 Lt. Mano, kad pirmos instancijos teismas neteisingai nusprendė grąžinti šiuos jo teisėtai uždirbtus pinigus nukentėjusiajai, mažinant šia suma civilinį ieškinį. Šie pinigai jam labai reikalingi, nes neturi artimųjų, kurie jį materialiai paremtų: augo pas globėjus, su tėvais nebendrauja. Nurodo, kad nuo teisėsaugos pareigūnų nesislapstė, apie jam paskelbtą paiešką nieko nežinojo. Teismas, skirdamas kardomąją priemonę – suėmimą, neįvertino tai, kad per tą laikotarpį, kurio metu buvo suimtas, galėjo dirbti ir atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir labai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė. Prašo teismo atsižvelgti į jo jauną amžių ir į tai, kad administracine tvarka nebaustas, o padaryta nusikalstama veika priskiriama tik apysunkių nusikaltimų kategorijai.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, nustatė, kad pirmos instancijos teismas, nustatydamas G. K. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką bei konfiskuodamas asmens kratos metu rastus pinigus, įstatymo nepažeidė.
Nusikalstamą veiką G. K. padarė, esant neišnykusiems ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintiems teistumams, todėl teismas, vadovaudamasis BK 56 str. 1 d., pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę. Individualizuodamas bausmių dydžius, teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t.y. įvertino tai, kad nusikalstama veika yra tyčinė, baigta, nukreipta į valstybės saugomą ir ginamą privačią nuosavybę, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Yra eilę kartų teistas už vagystes, o taip pat už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą (b.l. 84-86). Šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų nėra, tačiau nuteistojo polinkį vagiliauti patvirtina praeityje skirtos nuobaudos už vagystes (b.l. 90). Reikia pažymėti, kad savo artimą žmogų – močiutę apvogė praėjus tik 20 dienų po laisvės atėmimo bausmės, skirtos už 1450 Lt vagystę iš tos pačios močiutės, atlikimo (b.l. 95). Kaip ir nurodyta nuosprendyje, šios aplinkybės rodo, kad G. K. išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nekeičia gyvenimo būdo bei vertybinių orientacijų. Įvertinęs paminėtas, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančią aplinkybių nebuvimą, pirmos instancijos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė, nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis. Tokia bausmė, kolegijos nuomone, atitinka bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, nuostatas (BK 61 str.), neprieštarauja bausmės paskirčiai (BK 41 str.) ir savo dydžiu nėra per griežta.
Nuteistasis nurodo, kad nuo teisėsaugos pareigūnų nesislapstė, apie jam paskelbtą paiešką nieko nežinojo. Tačiau, reikia pažymėti, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę šios aplinkybės nevertino, ji bausmės dydžiui įtakos neturėjo.
Teismas įvertino skunde minimą aplinkybę, kad kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, tai pripažindamas atsakomybę lengvinančia ir atsižvelgdamas į ją skiriant bausmę. Todėl dar labiau švelninti bausmę dėl jau įvertintos aplinkybės nėra pagrindo.
Atmestinas nuteistojo prašymas grąžinti kratos metu iš jo paimtus 248, 44 Lt. Nustatyta, kad G. K. pavogė močiutės piniginę su 2200 litais. Todėl asmens kratos metu paimti 248, 44 Lt, pagrįstai vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 3 p. konfiskuoti, o vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 5 p. ir 108 str. grąžinti nukentėjusiajai, šia suma mažinant patenkintą jos civilinį ieškinį.
Dėl paminėto, keisti ar naikinti teismo nuosprendį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTAR Ė:
Nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.