Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-30 nutarimo, kuriuo E. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 123 str. 5 d., 124¹ str. 2 d., 124² str. 2 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 130² str., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 130² str., 25 parų administraciniu areštu su transporto priemonių – BMW 330 XI, v. n. (duomenys neskelbtini) ir Mitsubishi Pajero, v. n. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-30 nutarimu nubaustas pagal ATPK 123 str. 5 d., 124¹ str. 2 d., 124² str. 2 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 130² str., už tai, kad jis, būdamas baustas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-11-23 nutarimu pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, 2014-04-11 apie 00.40 val. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairuodamas automobilį BMW 3301, v.n. (duomenys neskelbtini) kuris nebuvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų draudimu, ranka naudojosi mobilaus ryšio priemone, nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, keisdamas važiavimo kryptį iš anksto nerodė posūkio signalo, važiavo per reguliuojamą sankryžą, degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, kirto horizontalaus ženklinimo dvigubą ištisinę ženklinimo liniją, lenkė kelyje, turinčiame daugiau kaip dvi eismo juostas kiekviena kryptimi, po ko nepasirinkęs saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą bei tvorą, apgadino automobilį, gatvės apšvietimo stulpą ir tvorą bei policijos pareigūno reikalavimu atsisakė tikrintis neblaivumą. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., 18 p. 21 p. 238 p. 17 p., 8 p., 88 p., 145.5 p., 169 p. 133 p. reikalavimus.

Taip pat E. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-30 nutarimu nubaustas pagal ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 130² str., už tai, kad jis, būdamas baustas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-11-23 nutarimu pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, 2014-05-11 apie 00.40 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,95 promilės girtumas po paklaidos, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį Mitsubishi Pajero, v.n. (duomenys neskelbtini), kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra ir kuris nebuvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, policijos pareigūno reikalavimu atsisakė tikrintis neblaivumą. Šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p., 18 p., 238 p. reikalavimus.

Ši teismo akivaizdžiai nustatyta neteisinga aplinkybė dėl blaivumo patikrinimo tariamo vengimo turėjo įtakos, vertinant įrodymus ir paskiriant už 2014-05-11 padarytą tesės pažeidimą administracinę nuobaudą – areštą, o taip pat turėjo įtakos, kad nepagrįstai nebuvo taikytos ATPK 30¹ str. nuostatos ir buvo konfiskuotas automobilis Mitsubishi Pajero, kuris pažeidimo ir šiuo metu nebuvo jo nuosavybė, o priklausė A. G.. Pažymi, jog šiuo automobiliu jis naudojosi neteisėtai, prieš savininko valią, tačiau teismas visiškai nepadarė dėl to jokių išvadų ir neaptarė, ar jis pažeidimo padarymo metu šiuo automobiliu disponavo teisėtai ar ne. Anot apelianto, dar iki minėto pažeidimo jis automobilį buvo pardavęs ir juo 2014-05-11 disponavo ir naudojosi neteisėtai, prieš naujojo savininko valią, negavęs pastarojo leidimo. Nurodo, kad, pardavęs automobilį, jis be pastarojo leidimo buvo pasilikęs antrąjį užvedimo raktelį, nors A. G. ir primygtinai reikalavo jį jam atiduoti. Tačiau šio raktelio jis pastarajam neperdavė, jį pasiliko kaip garantą, kol A. G. sumokės likusią sumą už parduotą automobilį. Anot apelianto, jis buvo prižadėjęs, kad šiuo automobiliu nesinaudos. A. G. žinojo, jog jis ir anksčiau buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jų tarpe ir už padarytus neblaiviam. Be to, apelianto teigimu, bylos nagrinėjimo metu jis neteisingai paminėjo, kad anksčiau iki pažeidimų padarymo jis neva kartais naudojosi parduotu automobiliu Mitsubishi Pajero su A. G. leidimu. Tuo siekdamas sušvelninti savo atsakomybę, nuslėpti veikos neteisėtumą, visiškai negalvodamas apie A. G. interesus, nežinodamas, kad gali būti konfiskuotas automobilis, kuris nuosavybės teise priklausė ne jam. Iš tikrųjų nuo 2014-04-30 iki 2014-05-11 jis nė karto nesinaudojo parduotu automobiliu ir tam neprašė A. G. leidimo. Dėl šių priežasčių mano, kad A. G. priklausantis automobilis dėl jo 2014-05-11 padaryto teisės pažeidimo konfiskuotas nepagrįstai, kadangi byloje yra išskirtinė situacija, leidžianti teigti, jog naujasis automobilio savininkas nebuvo atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Mano, kad teismas, netaikęs ATPK 30¹ str. nuostatų, nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais.

Be to, mano, kad teismas šiuo atveju galėjo netaikyti automobilio konfiskavimo, atsižvelgdamas ir į tai, kad 2014-05-11 jo padarytas teisės pažeidimas, pagal faktines ir teisines aplinkybes buvo ženkliai švelnesnis, negu padarytas 2014-04-11. Teismas ne tik neatsižvelgė į tokią aplinkybę, bet kaip jau minėta, dirbtinai, neteisėtai ir nepagrįstai pasunkino administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² str. padaryto 2014-05-11, tyrimo bei jo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, jog jis neva atsisakė vykdyti policijos pareigūnų reikalavimą dėl neblaivumo patikrinimo ir apskritai neva visiškai neprisipažino, kad teisės pažeidimo padarymo metu buvo neblaivus.

E. J. taip pat pažymėjo, kad naujajame ATPK projekte, įregistruotame ir svarstomame LR Seime, siūloma įtvirtinti nuobaudas, kurios orientuotos į asmenų elgesio keitimą, o ne represines priemones, dėl ko siūloma visiškai atsisakyti arešto bausmės už administracinius teisės pažeidimus. Tokiu būdu mano, kad jam skundžiamu nutarimu paskirtas areštas gali būti pakeistas piniginėmis baudomis. Apeliantas akcentavo, kad jis, neturėdamas pajamų, nesumokėjo jam skirtų baudų. Vilniaus miesto apylinkės teismo skundžiamu nutarimu konfiskavus net du automobilius, kurių bendra vertė apie 30 000 Lt, jų tarpe nepagrįstai konfiskavus ir automobilį Mitsubishi Pajero, jų savininkai įgys teisę reikalauti iš jo žalos atlyginimo. Tai dar labiau apsunkintų jo galimybę sumokėti baudas, tačiau tuo pačiu apsunkinant ATPK 20 str. numatyto administracinės nuobaudos – baudos tikslo – nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį.

Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta aplinkybė, kad jis neva 2014-04-11 chuliganiškai vairavo transporto priemonę, tačiau nutarimo aprašomosios dalies pradžioje nurodoma, kad jis pavojingai vairavo transporto priemonę, padarydamas paeiliui kelis kelių eismo taisyklių pažeidimus, o nutarimo rezoliucine dalimi visiškai nemotyvuotai ir nesekant iš nutarimo aprašomosios dalies konstatuojančios dalies jį nepagrįstai patraukė atsakomybėn pagal ATPK 124² str. 2 d., o ne pagal ATPK 124² str. 1 d. Pažymi, kad ir pats teismas skundžiamoje nutarime visiškai neakcentavo, kad jis Kelių eismo taisykles pažeidė dėl chuliganiškų paskatų. Nebuvo nustatytos ir faktinės aplinkybės, patvirtinančios kokias nors jo chuliganiškas paskatas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

E. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl paskirtos galutinės administracinės nuobaudos – administracinio arešto pakeitimo pinigine nuobauda, skirtos papildomos nuobaudos – automobilio Mitsubishi Pajero, v.n. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, taip pat nurodo, kad aplinkybė, jog pareigūno reikalavimu atsisakė tikrintis blaivumą po 2014-05-11 teisės pažeidimo padarymo, nustatyta teisingai bei ATPK 124² str. 2 d. perkvalifikavimo į ATPK 124² str. 1 d.

Kaip matyti, ginčo dėl pažeidimo padarymo 2014-05-11 fakto ir jo kvalifikavimo pagal ATPK 130² str. nėra. Tačiau E. J. teigimu, apylinkės teismas skundžiamo nutarimo aprašomojoje dalyje nepagrįstai nurodė aplinkybę, jog jis 2014-05-11 pareigūno reikalavimu atsisakė tikrintis blaivumą.

Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į skundžiamame nutarime padarytas išvadas bei byloje esančius duomenis, pritaria apelianto skundo argumentui, jog bylos įrodymų visuma nepatvirtina, jog jis nagrinėjamu atveju nevykdė policijos pareigūno reikalavimo pasitikrinti blaivumą - tai matyti ne tik paties apelianto teismo posėdžio metu duotų parodymų, kad, policijos pareigūnams jį sustabdžius, buvo patikrintas ir jo blaivumas, bet ir kitų administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų, taip pat ir teisme apklaustų liudytojais policijos pareigūnų parodymų. Ši aplinkybė nebuvo konstatuota ir Vilniaus apskr. VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 1 būrio patrulio G. D. surašytame E. J. administracinio teisės pažeidimo protokole dėl 2014-05-11 padarytų teisės pažeidimų. Tačiau, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, iš skundžiamame nutarime padarytų išvadų matyti, kad pirmos instancijos teismas šį teiginį įrašė per apsirikimą - skundžiamo nutarimo motyvuose ši aplinkybė nėra niekaip aptariama ir vertinama, apie ją netgi nėra užsimenama. Priešingai apylinkės teismas, vertindamas surinktus įrodymus dėl teisės pažeidimų, padarytų 2014-05-11, E. J. duotus parodymus, jog automobilį jis vairavo blaivus, vertino kaip pastarojo asmens siekį išvengti griežtos atsakomybės bei kaip neteisingus, pažymėdamas, kad pastarojo neblaivumą įrodo ne tik jo paties duoti parodymai, bet ir policijos pareigūnų M. P., G. D. tarnybiniuose pranešimuose esantys duomenys, taip pat teismo posėdžio metu liudytojais apklaustų policijos pareigūnų M. P. ir M. J. parodymai, alkotesterio kvito duomenys, specialisto išvada, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas. Todėl atsižvelgiant į išdėstyta, ši aplinkybė šalintina, kaip klaidinga, kita vertus konstatuotina, jog ji esminės reikšmės E. J. veiksmų dėl 2014-05-11 padarytų teisės pažeidimų vertinimui neturėjo.

Dėl apelianto skundo argumentų, susijusių su ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo, nekonfiskuojant automobilio Mitsubishi Pajero, v.n. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra A. G., pažymėtina, kad transporto priemonės konfiskavimas, padarius ATPK 130² str. numatytą teisės pažeidimą, yra privalomai skiriama administracinė nuobauda nepriklausomai nuo to, ar ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso pažeidimą padariusiam ar trečiajam asmeniui. Transporto priemonės konfiskavimas, kaip administracinė nuobauda, skiriama už ATPK 130² str. pažeidimą, gali būti netaikomas ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatų taikymo pagrindu, o ši norma taikoma, esant išskirtinei situacijai, leidžiančiai daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jam nuosavybe priklausančios transporto priemonės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.

Byloje ištirtų įrodymų pagrindu nustatyta, kad E. J., vairuodamas automobilį Mitsubishi Pajero, v. n. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso A. G., padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str. Apeliaciniame skunde E. J. nurodė, kad automobilį Mitsubishi Pajero iš stovėjimo aikštelės paėmė neteisėtai, savavališkai, neprašęs ir negavęs tam A. G. leidimo, be jo žinios ir prieš jo valią. Apeliantas teigė, kad, pardavęs automobilį, be pastarojo sutikimo buvo pasilikęs atsarginį raktą, nors A. G. primygtinai ir reikalavo jį jam atiduoti. Šį raktą pasiliko, kaip garantą, jog jis sumokės likusią dalį pinigų, taip pat prižadėdamas, kad šiuo automobiliu nesinaudos. Apylinkės teisme apklaustas minėto automobilio savininkas A. G., paaiškino, kad iš E. J. automobilį pirko 2014-04-30 už 8000 Lt ir pastarajam liko skolingas 2000 Lt. Susitarė, kad likusius pinigus pastarajam atiduos už poros mėnesių. Pažymėjo, kad E. J. buvo pasilikęs atsarginį automobilio raktą, su sąlyga juos atiduoti, kai bus sumokėta likusi dalis pinigų už automobilį. Teisme, A. G. nurodė, jog jam yra nežinoma, kodėl E. J. važinėjo su šiuo automobiliu, kol jis buvo išvykęs į Lenkiją. Pažymėjo, kad automobilis po sandorio liko stovėti prie VCUP automobilių stovėjimo aikštelėje prie įėjimo, nes automobilis buvo neapdraustas ir be techninės apžiūros, be to, neturėjo jo su kuo nutempti. Manė, kad grįžęs iš Lenkijos viską sutvarkys.

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, taip pat tiek E. J. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto A. G. nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog teisiškai reikšmingų ir išskirtinių aplinkybių nekonfiskuoti A. G. priklausančio automobilio Mitsubishi Pajero, v.n. (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai taikė A. G. priklausančios transporto priemonės konfiskavimą. Byloje nustatyta, kad automobilio savininkas A. G., įgijęs automobilį iš E. J., žinodamas, kad pastarasis yra ne vieną kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jų tarpe padarytus ir neblaiviam (šią aplinkybę savo skunde pažymėjo ir pats apeliantas), elgėsi nepakankamai rūpestingai, neužtikrindamas, kad jam priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota teisės pažeidimui padaryti. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir E. J. už pažeidimo, numatyto ATPK 130² str., padarymą neskirti jo vairuotos transporto priemonės konfiskavimo. Lietuvos Konstitucinis Teismas byloje Nr. 12/96-5/97 yra nurodęs, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Tokį turtą konfiskavus dėl jo laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo ATPK 130² str. numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas yra proporcinga administracinė nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams. Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau, negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Kaip minėta šio automobilio faktiškas savininkas yra A. G. bei šia transporto priemone E. J. pažeidė Kelių eismo taisykles, todėl Mitsubishi Pajero, v.n. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas pripažįstamas proporcingu ir adekvačiu padarytam pažeidimui. Apelianto skunde nurodoma teismų praktika nėra teisminiai precedentai, taikytini šioje byloje, atsižvelgus į nustatytas faktines bylos aplinkybes.

Apeliaciniame skunde E. J. nurodoma aplinkybė, jog jis pirmosios instancijos teisme neteisingai sakė, kad anksčiau iki pažeidimų padarymo jis neva kartais naudojosi parduotu automobiliu Mitsubishi Pajero su A. G. leidimu, nors iš tikrųjų automobiliu visai nesinaudojo, o taip teigė, norėdamas sušvelninti savo atsakomybę, nuslepiant savo veiksmų neteisėtumą, atmestina, kaip pasirinkta gynybos priemonė, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas administracinę nuobaudą sušvelninti.

Apeliantas skundu ginčija ir jam paskirtą administracinį areštą, mano, kad ši jam skirta administracinė nuobauda yra per griežta, todėl prašo ją pakeisti į piniginę nuobaudą. Tačiau aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, nenustatė aplinkybių, susijusių su netinkamu įstatymo taikymu, kas galėtų įtakoti kitokio procesinio sprendimo priėmimą, sprendžiant klausimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo paskirtos individualizuotos nuobaudos pagrįstumo. ATPK 30 str., reglamentuojančiame nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Visais atvejais skiriant nuobaudą, vadovaujamasi ATPK 20 straipsnyje įtvirtintais nuobaudos tikslais. Šiame straipsnyje numatyta, kad nuobauda skiriama, siekiant nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį bei siekiant auklėti, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles.

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad apeliantui sunkiausio iš padarytų pažeidimų sankcijoje nustatyta nuobauda paskirta, laikantis ATPK 30 ir 29 str. numatytų nuobaudų skyrimo pagrindų bei ATPK 20 straipsnyje nustatytų administracinės nuobaudos tikslų. Skirdamas administracines nuobaudas, teismas įvertino apeliantą charakterizuojančius duomenis, padarytų teisės pažeidimo pobūdį, ATPK 31 str. ir 32 str. nuostatas. Taip pat atsižvelgė ir į tai, kad apeliantas praeityje buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Iš byloje esančios pažymos apie asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn matyti, kad E. J. yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos nuobaudos yra galiojančios, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą negauta. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad E. J. padarė vienus iš pavojingiausių ir keliančius didelę grėsmę eismo saugumui bei kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei pažeidimus. Tai rodo paties apelianto itin didelį neatsakingumą, didesnį pavojingumą, įžūlų nepaisymą nustatytų elgesio kelyje taisyklių ir kitų eismo dalyvių teisės į saugų eismą negerbimą. Be to, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos ir ATPK 29 str. 3 d. numatytos aplinkybės, dėl kurių E. J. administracinis areštas negalėtų būti skiriamas, tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas teismui pateiktame skunde.

Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-30 nutarimas dėl paskirtos nuobaudos – administracinio arešto, nekeistinas.

Aukštesnės instancijos teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, sutinka su E. J. skundo argumentu, kad jo 2014-04-11 padaryti veiksmai po nepaklusimo teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę – keičiant važiavimo kryptį iš anksto nerodant posūkio signalo, važiuojant per reguliuojamą sankryžą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, kirtimas horizontalaus ženklinimo dvigubą ištisinę ženklinimo linija, lenkimas kelyje turinčiame daugiau kaip dvi eismo juostas kiekviena kryptimi, skundžiamo nutarimo rezoliucinėje dalyje netinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 124² str. 2 d. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta chuliganiškų vairavimo paskatų, kurios yra privalomos, asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 124² str. 2 d. Tačiau aukštesnės instancijos teismas, vertindamas administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, taip pat atsižvelgęs į apylinkės teismo skundžiamo nutarimo argumentaciją, ypač tai, kad šiame procesiniame dokumente, aptariamo straipsnio dalyje numatytas teisės pažeidimas net nėra aptariamas, laiko, jog nagrinėjamu atveju buvo padaryta techninė klaida, kuri ištaisytina. Todėl šioje dalyje, atsižvelgus į išdėstytų aplinkybių visumą, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas keistinas, nurodant, kad E. J. veiksmai iš ATPK 124² str. 2 d. perkvalifikuotini į ATPK 124² str. 1 d. Taip pat, atsižvelgus į byloje esančius apeliantą charakterizuojančius duomenis, padaryto teisės pažeidimo pobūdį, įvertinus ATPK 31 str. ir 32 str. nuostatas, manytina, kad E. J. už pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 1 d., padarymą skirtina nuobauda, atitinkanti įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą sankcijos maksimumą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-30 nutarimą pakeisti:

E. J. veiksmus iš ATPK 124² str. 2 d. perkvalifikuoti į ATPK 124² str. 1 d. ir už šio tesiės pažeidimo padarymą skirti 2000 Lt baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., E. J., paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – administracinį areštą 25 paroms su transporto priemonių - BMW 330 XI, v.n. (duomenys neskelbtini) bei Mitsubishi Pajero, v.n. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.