- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-02
- Bylos Nr.
- e2YT-2426-1026/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19737-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Motiejūnienė
- Pareiškėjas
- M. V., J. V.
- Advokatai
- Jurgita Grigaitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. V. ir J. V. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjai pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai po jų senelio J. V. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą lygiomis dalimis priėmė faktiškai pradėję valdyti turtą.
2. Pareiškėjai, jų atstovė teismo posėdyje bei pareiškime nurodė, jog pareiškėjai yra J. V., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikaičiai, ir R. V., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai. J. V. kitų vaikų, nei jų tėvo R. V. neturėjo. J. V. 2004 m. birželio 8 d. testamentu visą savo turtą paliko vieninteliam vaikui R. V. J. V. mirė vėliau už sūnų R. V., todėl nesant pirmos eilės įpėdinių, paveldėti turtą teisę turi antros eilės įpėdiniai – mirusiojo J. V. vaikaičiai. J. V. priklausiusiu nekilnojamuoju turtu – žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), po senelio mirties rūpinasi pareiškėjai – jie kartu turtą pradėjo valdyti, juo naudojasi, jį prižiūri, tvarko ir rūpinasi kaip savo, lygiomis dalimis moka mokesčius, kuriuos pradėjo mokėti nuo sekančio mėnesio po senelio mirties, t. y. 2021 m. gegužės mėn. Nekilnojamojo turto priežiūrai pareiškėjai įsigijo įrankių, priemonių ir kt. daiktų reikalingų turtui prižiūrėti, tvarkyti ir gerinti. Pareiškėjai turtą faktiškai pradėjo valdyti netrukus (trijų mėnesių laikotarpyje) po J. V. mirties. Nurodė, jog nežinojo, kad dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis per tris mėnesius, manė, jog tai padaryti turi mirus močiutei. Apie įstatymų nustatytą terminą sužinojo tik po močiutės mirties 2021 m. rugpjūčio mėnesį. Nurodė, jog J. V. turtas įgytas santuokoje, tačiau registruotas tik jo vardu. Prašė pareiškimą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Pareiškimas tenkintinas.
3. Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 8 dalis).
4. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
5. Iš pareiškėjų, jų atstovės teismo posėdyje nurodytų aplinkinių bei rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad J. V. santuokoje su L. V. susilaukė sūnaus R. V. (el. b. l. 8). Pareiškėjai yra R. V. ir V. V. vaikai bei J. V. ir L. V. vaikaičiai (el. b. l. 5-6). R. V. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10), J. V. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9). J. V. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 12-13). Testamentų registro išrašo duomenimis J. V. 2004 m. birželio 8 d. sudarė testamentą (el. b. l. 14-15). Kauno miesto 6-ojo notarų biuro duomenimis po J. V. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla nėra užvesta (el. b. l. 48). Pareiškėjai nurodė, jog po senelio mirties močiutė atsidūrė ligoninėje, tad turėjo ją prižiūrėti ir rūpintis. Tačiau iš karto po senelio mirties ėmė rūpintis likusiu turtu – prižiūrėjo žemės sklypą, juo naudojosi, įsigijo įrankius, priemones sklypo priežiūrai, jau nuo sekančio mėnesio mokėjo mokesčius. Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjų nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjų pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).
6. Konstatuotina, jog pareiškėjai po senelio J. V. mirties priėmė palikimą, pradėję jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jiems nebuvo išduotas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.12 straipsnyje numatyta, jog palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Kadangi pirmosios eilės įpėdinis – pareiškėjų tėvas R. V. mirė (duomenys neskelbtini), kitų pirmos eilės įpėdinių nėra, pareiškėjai turi teisę paveldėti turtą, likusį po jų senelio J. V. mirties. Kadangi pareiškėjų prašomą nustatyti faktą patvirtino kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka. Kitokia tvarka pareiškėjai negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjams juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjų turtinių teisių atsiradimas, t.y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jų teisę paveldėti senelio J. V. palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
7. Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, pareiškime nurodyta paveldimo turto apimtis (sudėtis) reikšmės neturi, nes teismas sprendžia ar patenkinti pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį viso palikimo priėmimo faktą, arba tokį pareiškimą atmesti, t.y. šios kategorijos bylose teismas, priimdamas sprendimą palikimo sudėties neidentifikuoja, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjai buvo, ar nebuvo nurodę pareiškime tikslią palikimo sudėtį. Kadangi teismas konstatuoja, kad pareiškėjų palikimas pagrįstas, todėl nenurodo kokiomis dalimis pareiškėjai palikimą priėmė, kaip tai savo reikalavime nurodė pareiškėjai. Toks jų prašymas gali būti sprendžiamas notarine tvarka (CK 5.70 straipsnio 1 dalis).
8. Iš pareiškėjų išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio mokesčio. Pareiškėjų patirtos bylinėjimosi išlaidos nekompensuojamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjų M. V. ir J. V. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, atsiradusį po senelio J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė pradėdami faktiškai jį valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.