- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-02-10
- Bylos Nr.
- A2.11.-7-224/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-01779-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- J. L.
- Nukentėjusysis
- D. Č.
- Kategorijos
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjas J. M., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. L., nukentėjusiajam D. Č., išnagrinėjo J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio išsilavinimo, vedusio, nedirbančio, senatvės pensininko, neteisto, bausto administracine tvarka, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
policijos įgaliotas pareigūnas 2010-11-11 surašė J. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. dėl to, kad jis 2010-10-16 apie 15.30 val. viešoje vietoje - Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio Jotvingių g. 8, Alytuje, pirmo aukšto koridoriuje, prie Operatyvaus valdymo skyriaus Budėtojų grupės patalpos, savo įžeidžiančiu elgesiu įžeidė policijos pareigūno D. Č. garbę ir orumą.
Šalies argumentai
J. L. savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad tą dieną atvyko į policijos komisariatą su žmona ir sūnumi, nes buvo apvogtas jų butas, išlaužtos durys. Policijos komisariate rado du pareigūnus, iš kurių vienas buvo D. Č., bet tuomet jo pavardės jis nežinojo. Jis pasakė pareigūnams, kad jam reikia tyrėjo, kuris nuvažiuotų į jo apvogtą butą. D. Č. pasakė, kad jie patys pavogė daiktus, o nori, kad pareigūnai ieškotų kaltų. Tai pasakęs, D. Č. išėjo. Tuomet atėjo trečias pareigūnas, kurio jis paprašė pakviesti ką tik išėjusį pareigūną, nes nori sužinoti jo pavardę, kadangi šis pareigūnas išvadino jo šeimą vagimis. Paklaustas, kaip atrodo išėjęs pareigūnas, jis pasakė, kad atrodo jis kaip visi pareigūnai - su kepure ir su uniforma. Tas pareigūnas pradėjo jį šantažuoti, vis klausdamas, kaip tas išėjęs pareigūnas atrodo, sakė: „aukštas, žemas, plonas“. Jis pasakė, kad išėjęs pareigūnas nei aukštas, nei plonas, nei storas, kaip ir visi pareigūnai. D. Č. „storuliu“ jis nevadino, policijos pareigūnai sakė, kad viskas filmuojama, todėl filmuota medžiaga tai patvirtintų.
Nukentėjusysis D. Č. paaiškino, kad tą dieną jis budėjo policijos komisariate. Apie 13 val. atvyko J. L. ir pasakė, kad jam reikalingas tyrėjas, nes apvogtas jo butas. Sulaukė tarnybinio automobilio ir J. L. su tyrėju išvyko į įvykio vietą. J. J. Laukaičio ir jo šeimos narių vagimis nevadino. Po valandos sugrįžęs į policijos komisariatą, J. L. pasakė: „kur tas storulis“. Jis buvo kitoje patalpoje, bet J. L. žodžius girdėjo. Atėjęs į patalpą, kurioje buvo J. L., pasakė, kad viskas įrašinėjama. J. L. reikalavo atiduoti televizorių, sudėti buto langus, duris, po to pareikalavo jo pasakyti savo pavardę. Jis pasakė savo pavardę bei parodė kortelę, kurioje parašyta jo pavardė. J. L. užsirašė jo pavardę ir pasakęs, kad jie visi eis iš darbo, išėjo. Jis dėl J. L. veiksmų parašė tarnybinį pranešimą. Taip pat paaiškino, kad gal jo ir neįžeidė J. L. pavadindamas jį „storuliu“, tačiau jis buvo su tarnybine uniforma ir po šių žodžių pasijautė nejaukiai.
L. O. L. parodė, kad policijos komisariate jokio kivirčo nebuvo, jos vyras J. L. neįžeidinėjo D. Č.. Grįžus su tyrėju iš jų apvogto buto į policijos komisariatą, jos vyras pas ten buvusį pareigūną paprašė pakviesti D. Č., bet tuo metu vyras jo pavardės nežinojo. Pareigūnas, kuris bendravo su vyru, paprašė apibūdinti pareigūną, kurį reikia pakviesti, klausė, ar jis storas, ar aukštas. Vėliau nuėjo ir pakvietė D. Č..
L. V. L. parodė, kad su tėvais buvo nuvykęs į policijos komisariatą, nes buvo apvogtas jų butas, išdaužyti langai. Su tyrėju jie išvažiavo į butą ir atgal jis į policijos komisariatą negrįžo. Prie jo žodinio konflikto tarp tėvo ir policijos pareigūno nebuvo, tėvas neįžeidinėjo D. Č., tai šis pareigūnas juos išvadino vagimis. Policijos pareigūnai jiems rodė, kad viskas filmuojama, todėl dabar labai reikėtų filmuotos medžiagos.
L. V. Raškevičius parodė, kad J. L. įvykio dieną atvyko į policijos komisariatą, nes buvo apvogtas jo butas. Jis bendravo su budėtoju, prašė pakviesti tyrėją. Su tyrėju J. L. išvyko į savo butą, kai grįžo, prašė pakviesti pareigūną, su kuriuo jau bendravo. Jie klausė, kokio pareigūno jam reikia, J. L. atsakė: „to storulio“. Šie žodžiai buvo skirti D. Č..
Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). Taigi, asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Asmens kaltė turi būti įrodyta, siekiant jį nubausti už administracinį teisės pažeidimą, tačiau asmuo neturi įrodinėti savo nekaltumo - jis preziumuojamas, kol neįrodoma priešingai. Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. numatyta atsakomybė už policijos <...> pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Šiame straipsnyje nurodytos veikos - policijos pareigūno garbės ir orumo įžeidimo - objektyvioji pusė pasireiškia tarnybines pareigas einančio policijos pareigūno įžeidimu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint pareigūną pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti.
Motyvuojamoji dalis
Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo byloje esančius rašytinius įrodymus – administracinio teisės pažeidimo protokolą, policijos pareigūno D. Č. tarnybinį pranešimą, 2010-11-15 J. L. prašymą-paaiškinimą, policijos komisariato raštą dėl filmuotos medžiagos pateikimo, 2010-12-29 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, taip pat įvertinus bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. L. ir nukentėjusiojo D. Č. duotus paaiškinimus, liudytojų O. L., V. L., V. R. parodymus, darytina išvada, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad J. L. pasakė policijos pareigūnui žodį „storulis“. Byloje apklausti asmenys - administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šeimos nariai bei nukentėjusiojo kolega - yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys. Filmuota įvykio medžiaga, kuri galėjo būti objektyviu J. L. kaltę patvirtinančiu įrodymu, prie bylos nepridėta, ji, kaip matyti iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010-11-26 rašto Nr. 52-S-11836, neišsaugota (b.l.17). Taigi, byloje nėra neginčijamų įrodymų, paneigiančių J. L. paaiškinimus, kad jis nesakė žodžio „storulis“, ir patvirtinančių nukentėjusiojo D. Č. paaiškinimus, kad jį J. L. pavadino „storuliu“. Visos nepašalintos abejonės administracinio teisės pažeidimo byloje traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad 2010-10-16 apie 15.30 val. Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate J. L. neįžeidė policijos pareigūno D. Č. garbės ir orumo.
Esant šioms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nesant J. L. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d., įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną J. L. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d., įvykio ir sudėties.
Nutarimas per 10 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.