- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-30
- Bylos Nr.
- N-63-1705-10
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės –Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. nutarimo A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato (toliau – ir Palangos miesto policijos komisariato) Viešosios tvarkos skyriaus policijos pareigūnas 2008 m. spalio 22 d. A. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis tą pačią dieną, 05 val. 30 min., Palangos mieste, Klaipėdos plente, vairavo transporto priemonę „Ford Fiesta“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,01 promilės). Šiais savo veiksmais A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.
II.
Palangos miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 21 d. nutarimu pripažino A. V. kaltu, padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, ir skyrė jam 1000 (vieno tūkstančio) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Teismas konstatavo, kad A. V. padarytas pažeidimas yra įrodytas 2008 m. spalio 22 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3), tos pačios dienos policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 4) bei alkotesterio duomenimis (b. l. 8). Teismas atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad buvo nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, kaip tai numatyta ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, kad A. V. yra išklausęs alkoholio ir narkotikų žalos žmogaus sveikatai programą (b. l. 43), turi sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą, po padaryto teisės pažeidimo jokių kitų teisės pažeidimų nepadarė, ir, pritaikęs ATPK 30¹ straipsnį, skyrė A. V. mažesnę nei sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą.
III.
Apeliaciniu skundu administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija Palangos miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyrius prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. nutarimą ir perduoti administracinę bylą nagrinėti iš naujo.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad Palangos miesto apylinkės teismas priimdamas 2009 m. liepos 21 d. nutarimą nevertino to, kad ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų ir padarytas tyčia, kad vairuodamas automobilį A. V. kėlė didelį pavojų visuomenės ir eismo saugumui. Apeliantas pažymi, kad Palangos miesto apylinkės teismas jau 2008 m. lapkričio 13 d. už tą patį pažeidimą, priimdamas nutarimą, A. V. atžvilgiu taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrė 1000 (vieno tūkstančio) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Palangos miesto policijos komisariatas 2008 m. lapkričio 13 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutarimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2009 m. birželio 18 d. nutartimi (b. l. 36 - 38) Palangos miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinį skundą tenkino, panaikino Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad Palangos miesto apylinkės teismas skirdamas nuobaudą atsižvelgė į tai, jog A. V. po paskirtosios nuobaudos nėra padaręs teisės pažeidimų, nors Centrinės duomenų bazės POLIS duomenimis 2008 m. gruodžio 10 d. jis buvo baustas už pažeidimą, numatytą ATPK 131 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Skundžiamu nutarimu A. V. paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) <...> neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia baudą vairuotojams nuo 2000 (dviejų tūkstančių) iki 3000 (trijų tūkstančių) litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 (dvejų) iki 3 (trejų) metų arba administracinį areštą nuo 10 (dešimties) iki 30 (trisdešimties) parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 (dvejų) iki 3 (trejų) metų. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad Palangos miesto apylinkės teismas priimdamas 2009 m. liepos 21 d. nutarimą neatsižvelgė ir nenagrinėjo to, kad padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, kad A. V. po paskirtosios nuobaudos Centrinės duomenų bazės POLIS duomenimis buvo baustas už kitą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 131 straipsnio 1 dalyje, todėl nepagrįstai taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrė A. V. mažesnę nei sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą.
Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones, ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. A. V. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – net 2,01 promilės, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Tai, kad asmuo nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Palangos miesto apylinkės teismas jau 2008 m. lapkričio 13 d. už tą patį pažeidimą, priimdamas nutarimą, taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrė 1000 (vieno tūkstančio) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Palangos miesto policijos komisariatas 2008 m. lapkričio 13 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutarimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2009 m. birželio 18 d. nutartimi (Nr. N062-3418/09, procesinio sprendimo kategorija 45.4.3.;39.2.) (b. l. 36 - 38) Palangos miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinį skundą tenkino, panaikino Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo, konstatvęs, jog nagrinėjamu atveju pažeidėjo atžvilgiu ATPK 30¹ straispnio nuostatos buvo pritaikytos nepagrįstai. Pabrėžtina, kad grąžinus bylą nagrinėti iš naujo Palangos miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 21 d. priėmė analogišką nutarimą panaikintajam 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimui.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo baustas ir už kitą administracinį teisės pažeidimą jau po paskirtosios nuobaudos (b. l. 56). Tai neigiamai apibūdina A. V. asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.
Taigi, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra aiškiai per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nebuvo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.
Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.