Kauno apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant pareiškėjui S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nedalyvaujant 2013-11-08 nutarimą priėmusio Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK atstovui,

išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą dėl Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko Giedriaus Čižinausko 2013 m. lapkričio 8 d. nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-10-09 Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK gavo pareiškėjo S. B. prašymą panaikinti Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko Giedriaus Čižinausko 2013 m. lapkričio 8 d. nutarimą nepradėti administracinės teisenos pagal LR ATPK 127 str. 2 d. dėl 2013-08-21, 14.00 val. įvykusio eismo įvykio Birutės ir A. Mickevičiaus g. sankryžoje susidūrus transporto priemonėms VW Sharan, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamai S. B. ir Volvo S40, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamai V. P., ir išnagrinėti ginčą iš esmės (b. l. 26).

Liudytojas V. B. parodė, kad eismo įvykio dieną nei Birutės g., nei A. Mickevičiaus g. važiuojantiems a/m prieš sankryžą pirmumą rodančių ženklų nebuvo. Pagal tos dienos situaciją dėl eismo įvykio kaltas yra S. B.. Po to atvažiavo pareigūnai, eismo įvykio dalyviai užpildė deklaraciją.

Liudytojas Vaidas Bakanovas parodė, kad dėl eismo įvykio kaltas S. B., nes prieš Birutės g. ir A. Mickevičiaus g. sankryžą vairuotojų važiavimo kryptimi nebuvo pirmumą reiškiančių ženklų, todėl galioja „dešinės rankos taisyklė“. Dalyviai sutiko užpildyti deklaraciją, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas nebuvo surašytas (protokolas būtų surašytas S. B. dėl jo padaryto pažeidimo).

Liudytojas V. P. parodė, kad A. Mickevičiaus ir Birutės g. sankryžoje buvo apgadintas jo vairuojamas a/m Volvo. Jis KET nepažeidė, nes lygiareikšmėje sankryžoje jį turėjo praleisti jam iš kairės važiavusio a/m VW Sharan vairuotojas. Dėl apgadinto a/m draudimas išmokėjo apie 6 500 Lt draudimo atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Bylos įrodymai patvirtina, ginčo byloje nėra dėl to, kad 2013-08-21, apie 14.00 val. Birutės ir A. Mickevičiaus gatvių sankryžoje, Kėdainių m., eismo įvykio metu susidūrė transporto priemonės VW Sharan, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojama S. B. ir Volvo S40, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojama V. P. (b. l. 4, 16, 17). Eismo įvykio metu buvo apgadintos tik joje dalyvavusių asmenų transporto priemonės, todėl eismo įvykio dalyviai užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje nubraižyta eismo įvykio schema, aprašytos eismo įvykio aplinkybės ir pasirašyta su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių, S. B. patvirtinant, kad jis yra atsakingas už padarytą žalą (b. l. 4).

2013-10-04 S. B. prašymu „Dėl administracinės teisenos pradėjimo pagal ATPK 127 str. 2 d., Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas 2013 m. lapkričio 8 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėjo (b. l. 22). Atliekant tyrimą, buvo surašyti 2013-10-25 eismo įvykyje buvusių policijos pareigūnų V. Butėno ir V. Bakanovo tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad jiems 2013-08-21, apie 14.00 val., buvo duotas nurodymas vykti į eismo įvykį A. Mickevičiaus- Birutės g. sankryžoje. Įvykio vietoje rasti du apgadinti automobiliai- Birutės gatve važiavęs automobilis VW Sharan, bei A. Mickevičiaus gatve važiavęs automobilis Volvo S40, kurių vairuotojai nesutarė dėl kaltės. Taip pat nurodoma, kad, nustačius, jog automobilių judėjimo kryptimi jokių pirmumo ženklų nėra, todėl važiuojant per sankryžą galioja dešinės rankos taisyklė, ir tai paaiškinus, vairuotojai dėl kaltės sutarė ir patys nusprendė supildyti eismo įvykio deklaracijas (b. l. 16, 17). Byloje yra ir eismo įvykio vietoje buvusio 2013-11-05 V. B. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jis matė įvykusią avariją per namų langą, po to nuėjo į eismo įvykio vietą, paskambino policijai. Policija protokolo nerašė, įvykio dalyviai patys parašė auto įvykio deklaraciją (b. l. 18).

Nustatyta, su tuo sutinka ir pats S. B., kad eismo įvykio metu įvykio vietoje, A. Mickevičiaus g., iš kurios į Birutės g. įvažiavo automobilis Volvo S40, nebuvo jokio kelio ženklo ar ženklinimo, nustatančio transporto priemonių judėjimo pirmumą; jokio ženklinimo, suteikiančio pirmumą (pvz. Kelio ženklas Nr. 201 Pagrindinis kelias) taip pat nebuvo ir Birutės gatve važiavusio automobilio VW Sharan vairuotojui. KET 3 p. nurodyta Pagrindinio kelio sąvoka- tai kelias, pažymėtas ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės (kairės)“, „Automagistralė“, „Automobilių kelias“ kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu; kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Duoti kelią“, „Stop“, „Gyvenamosios zonos pabaiga“, atžvilgiu; kelias su danga (betonas, asfaltas, skalda, žvyras, grindinys) kelio be dangos atžvilgiu <..>. Byloje nustatytų aplinkybių ir teisinio reglamentavimo pagrindu darytina išvada, kad šie keliai eismo įvykio metu 213-08-21 buvo lygiareikšmiai vienas, o tokių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms –KET 159 str. S. B. paaiškinimai, kad kelio ženklas „Duoti kelią“ buvo nugriautas, be to priešingoje kelio pusėje buvo ženklas, nurodantis kad tai šalutinis kelias, dėl to negalima teigti, jog keliai yra lygiareikšmiai, atmestinas, nes eismo dalyvis, besilaikantis Kelių eismo taisyklių, negali ir neturi pareigos numatyti, kad kitas eismo dalyvis pažeis KET, įvažiuos į sankryžą ir dėl to gali kilti ar kils eismo įvykis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. P. jo teigimu šioje vietoje važiavo pirmą kartą.

KET 8 p. numato, kad eismą keliuose gali riboti tik kelio ženklai, kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai. Sankryžoje nesant nė vieno iš šių objektų, S. B., kaip transporto priemonės iš kairės vairuotojas, privalėjo duoti kelią iš dešinės artėjančiai transporto priemonei, t. y. V. P. vairuotam automobiliui, tačiau jo nedavė, dėl to ir kilo eismo įvykis.

Teismas sutinka S. B. argumentu, kad su įstatymais nėra įtvirtintas draudimas, pasinaudojus KET 232 p. taisykle, jog negalima kreiptis dėl objektyvaus situacijos išnagrinėjimo ir jos įvertinimo. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tai ir buvo atlikta - Institucijos atstovas, S. B. prašymu aiškindamasis 2013-10-09 įvykio kilimo aplinkybes, nustatė, kad eismo įvykis, kurio metu sankryžoje, automobilio važiavimo kryptimis, nepažymėtoje pirmumo ženklais S. B. vairuojamas automobilis susidūrė su iš dešinės sankryžoje važiavusiu V. P. automobiliu. Tiriant eismo įvykio kilimo aplinkybes, buvo surašyti tarnybiniai pranešimai, paaiškinimus taip pat davė V. B. (b. l. 16, 17, 18). Taigi, tyrimo metu buvo visapusiškai aiškintasi dėl eismo įvykio kilimo aplinkybių, objektyviai įvertinti byloje esantys ir surinkti nauji įrodymai (b. l. 16, 17, 18) bei padaryta nešališka išvada, kad eismo įvykis kilo dėl S. B. padaryto KET 159 str. pažeidimo, tačiau vairuotojams pasinaudojus KET 232 p. įtvirtinta nuostata ir užpildžius eismo įvykio deklaraciją, atsižvelgus į tai, kad įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužalotas žmogus, nebuvo reikalo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo. Administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai. Teisinis reglamentavimas turi būti aiškus, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams (pvz., nutartis byloje Nr. N12-150/2004). Toks aiškinimas iš esmės atitinka bendrąjį baudžiamosios teisės principą nullum crimen, nulla poena sine lege, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kurioje teigiama, kad baudžiamoji teisė neturi būti plečiamai aiškinama kaltinamojo nenaudai, o nusikaltimas turi būti tiksliai apibrėžtas įstatyme. Pastarasis reikalavimas Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomas įvykdytu, jei asmuo iš atitinkamos nuostatos teksto ir, jei reikalinga, teismų praktikoje pateikiamo jos aiškinimo, gali žinoti, kokie veiksmai ar neveikimas užtrauks jam baudžiamąją atsakomybę (Administracinių teismų praktika Nr. 10, 74 p., administracinė byla Nr. N6-1313/2006). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad plečiamai aiškinti teisės aktų ir taikyti administracinę atsakomybę plačiau, negu ją numatė įstatymų leidėjas, negalima (pvz., administracinė byla Nr. N7-1148/2004). Taigi, sutiktina su Institucijos pozicija, kad pasinaudojus KET 232 p. nurodyta eismo dalyvių teise ir užpildžius eismo įvykio deklaraciją, ir vėliau atlikto tyrimo metu nustačius, kad eismo įvykio deklaracijoje nurodytos aplinkybės sutampa su vėlesnio tyrimo metu nustatytomis, administracinio teisės pažeidimo teisena, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, negali būti pradėta, nes taip būtų pažeisti anksčiau nurodyti teisės principai, kadangi eismo įvykio dalyviai jokių KET taisyklių reikalavimų, užpildydami eismo įvykio deklaraciją, nepažeidė.

Išanalizavus ir įvertinus surinktus duomenis, darytina išvada, kad Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko Giedriaus Čižinausko 2013-11-08 nutarimas yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300 str., 301 str., 302 str. 1 d. 1 p., 4 d., 5 d., 6 d., 302⁴ str. teismas

nutaria:

S. B. skundo netenkinti ir Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko Giedriaus Čižinausko 2013-11-08 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.