Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2020-01-09 · Baudžiamoji byla Nr. e1-242-1079/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-01-09
Bylos Nr.
e1-242-1079/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-54444-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
I. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-242-1079/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54444-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 9 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Helvijo Keturakio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

I. V., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:

1) 2015 m. spalio 30 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmė atlikta 2016 m. birželio 27d., teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V. 2019 m. gruodžio 23 d. apie 20.43 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kilus tarpusavio nesutarimui su sugyventiniu A. L., tyčia lėkšte vieną kartą sudavė nukentėjusiajam A. L. į galvą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. L. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

I. V., apklausta įtariamąja dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad A. L. yra jos sugyventinis, su juo gyvena apie 30 metų. Gyvena dviese, turi bendrą sūnų, kuris kartu negyvena. 2019 m. gruodžio 23 d., apie 20.45 val. ji buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), su sugyventiniu. Ji buvo neblaivi, nes namuose viena pati gėrė alkoholį. Tuo metu ji virtuvėje maitino du šunis, kuriuos laiko kambaryje. Sugyventinis pradėjo jai priekaištauti, kodėl ji šeria šunis, dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jo metu ji susinervinusi sudavė virtuvėje ant kėdės sėdinčiam sugyventiniui vieną kartą su aliumine lėkšte. Kur tiksliai pataikė, dėl girtumo neprisimena, bet savo kaltės dėl sugyventinio sumušimo neneigia. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi (b. l. 71-72).

A. L., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusiuoju, parodė, kad su sugyventine I. V. kartu gyvena apie 30 metų, veda bendrą ūkį, turi pilnametį sūnų, kuris su jais jau nebegyvena. Pamena, kad 2019 m. gruodžio 23 d., apie 20.45 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivi jo sugyventinė I. V., atėjusi į virtuvę, kurioje jis sėdėjo prie stalo, pradėjo šaukti ant jo ir tada rankoje turėta aliumine lėkšte trenkė jam vieną kartą į galvą, taip sukeldama jam fizinį skausmą. Dėl kokių priežasčių sugyventinė taip pasielgė, jis tiksliai negali pasakyti, bet išgėrusi ji tampa agresyvi, prieš jį smurtauja ne pirmą kartą (b. l. 21-22).

Motyvuojamoji dalis

I. V. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jos pačios prisipažinimo, nukentėjusiojo parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2019 m. gruodžio 23 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog A. L. policijai nurodė, kad 2019 m. gruodžio 23 d. 20.43 val. namuose (duomenys neskelbtini), neblaivi sugyventinė I. V. atėjusi į virtuvę trenkė su lėkšte jam per galvą, taip sukeldama fizinį skausmą (b. l. 21-23);

2019 m. gruodžio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama A. L. atžvilgiu, bei foto lentele, kurioje užfiksuotas daugiabučio gyvenamojo namo ir buto, kuriame buvo smurtaujama, vaizdas (b. l. 35, 37-40);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2019 m. gruodžio 23 d. 21.09 val. kaltinamajai I. V. nustatytas 2,04 promilių girtumas, 2019 m. gruodžio 23 d. 21.11 A. L. nustatytas 0,11 promilių girtumas (b. l. 17-20).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), sutuoktinio tėvai.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad I. V. asmeninio konflikto metu 2019 m. gruodžio 23 d., suduodama vieną kartą lėkšte į galvos sritį sugyventiniui A. L., sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamosios veika kvalifikuota teisingai, kaltinamosios I. V. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – ji savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jos kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusysis nėra pareiškęs ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajai neturi, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajai pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajai sutikus, 2019 m. gruodžio 30 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamoji suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 87-89, 91).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamosios I. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji pripažįsta padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teista už tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu, bei nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

I. V. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau vieną kartą teista (b. l. 47-49), administracine tvarka bausta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 55-59), Sodra duomenimis nedirbanti (b. l. 60), duomenų apie registraciją užimtumo tarnyboje byloje nėra. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos terminą tarp BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyto bausmės termino minimumo ir vidurkio (BK 54, 61 straipsniai).

Laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, I. V. skirtinas įpareigojimas – per tris mėnesius išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismo įsitikinimu, šis įpareigojimas leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji I. V. prisipažino kalta, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į I. V. paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamosios laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 23 d. 21.09 val. iki 2019 m. gruodžio 24 d. 10.35 val., t. y. 1 para, ir laikytina, kad I. V. yra atlikusi 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, jog I. V., sugyventinio teigimu, prieš jį smurtavo ne pirmą kartą, siekiant keisti jos smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis), nustatant, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo I. V. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nebendrauti su nukentėjusiuoju A. L. ir nesilankyti jo gyvenamoje vietoje.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamajai I. V. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamajai I. V. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9 ir 10 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

I. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per tris mėnesius išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, I. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gruodžio 23 d. 21.09 val. iki 2019 m. gruodžio 24 d. 10.35 val., ir laikyti, kad I. V. yra atlikusi 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, I. V. kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant, jog įpareigojimas turi būti įvykdytas per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo I. V. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nebendrauti su nukentėjusiuoju A. L. ir nesilankyti jo gyvenamoje vietoje.

Išaiškinti I. V., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti I. V., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti I. V., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

I. V. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąją, kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jai, o jeigu ji laikinai išvykusi – nuo įteikimo kam nors iš kartu su ja gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sigita Rozgaitė