Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad Z.G. atžvilgiu buvo pradėta baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 147 straipsnio 1 dalį. Panevėžio apygardos teismas 2021-04-29 priėmė nuosprendį, kuriuo asmuo buvo pripažintas kaltu, o Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022-03-08 nutartimi Panevėžio apygardos teismo nuosprendį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2023-01-31 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1-1073/2023 nutarė panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021-04-29 nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022-03-08 nutartį, baudžiamąją bylą I. G. (I.G.) ir Z. G. (Z. G.) nutraukti. Civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu. Bylos nagrinėjimo metu, Z.G. net 18 mėnesių praleido suimtas. Tik pasibaigus suėmimo terminui, jis buvo išleistas į laisvę ir privalėjo išvykti iš šalies, nes buvo pasibaigęs teisėto buvimo šalyje pagrindas. Spaudas pase patvirtinta, kad pareiškėjas išvyko 2022-07-19. Pareiškėjas turi mažametę dukrą Lietuvoje (N. G.-B., gim. (duomenys neskelbtini)), todėl savo kilmės valstybėje kreipėsi dėl vizos gavimo, kur sužinojo, kad jam yra draudžiama atvykti į Lietuvą.

Skundžiamas sprendimas priimtas remiantis tuo, kad Z.G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 147 straipsnio 1 dalį. Dėl to, Z.G. buvo laikomas turinčiu teistumą ir neatitinkančiu reikalavimų tiek leidimui gyventi Lietuvoje, tiek ir vizai gauti. Situacija šiai dienai yra pasikeitusi iš esmės, kadangi pareiškėjui jau išvykus iš Lietuvos, kasacinės instancijos teismas priėmė sprendimą, kuriuo vadovaujantis Z.G. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta ir panaikinti tiek Panevėžio apygardos teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo sprendimai. Taigi, Z. G. neturi teistumo, todėl vienintelis argumentas pripažinti asmenį keliančiu grėsmę visuomenei yra išnykęs. Skundžiamame sprendime taip pat nurodoma, kad pareiškėjo byloje yra buvusios sutuoktinės raštas, kuriuo nurodyta, kad Z.G. neprisideda prie išlaikymo vaikui. Atkreipia dėmesį, kad Z.G. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu net 18 mėnesių praleido suimtas, todėl neturėjo jokių realių galimybių prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl aukščiau minėta aplinkybė nėra pagrindžianti neigiamą Z.G. charakteristiką. Atkreipia dėmesį, kad ne tik tėvai turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais, juos išlaikyti, tačiau ir vaikai turi teisę bendrauti su abiem savo tėvais. Šiuo atveju draudimas atvykti į Lietuvą, taip pat į kitas šalis, kuriose taikomas Šengeno aquis, yra šiai dienai nepagrįstas ir neproporcingas draudimas. Esant draudimui atvykti į Lietuvą, šiuo metu yra be pagrindo ribojama asmens, kaip tėvo, teisės, taip pat nepagrįstai laikoma, kad asmuo yra teistas ir turi neišnykusį teistumą. Tai yra neadekvatūs ribojimai, kurie turi būti kuo skubiau panaikinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas bei jo atstovė palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundą tenkinti. Pareiškėjas nurodė, kad nori į Lietuvą atvykti, kadangi nori dalyvauti savo vienintelio vaiko gyvenime. Teigė, kad šiuo metu su ja bendrauja ryšio priemonėmis, siunčia jai siuntinius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2022-11-24 sprendimo Nr. 22S156201, kuriuo pareiškėjui nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos iki 2027-06-02, įtraukti Z.G. į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), (toliau – ir Sprendimas), teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra Uzbekistano Respublikos pilietis.

Migracijos departamentas, remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 133 straipsnio 5 dalimi, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir NAS taisyklės) 15 p., Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 5 p., Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimu, kuriame nurodyta, kad asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, kadangi teismo pripažintas kaltu padaręs sunkų nusikaltimą, 2022-11-24 priėmė Sprendimą.

Taip pat nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2021-04-29 priėmė nuosprendį, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas kaltu. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022-03-08 nutartimi Panevėžio apygardos teismo nuosprendį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2023-01-31 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1-1073/2023 nutarė panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021-04-29 nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022-03-08 nutartį, baudžiamąją bylą I. G. (I. G.) ir Z. G. (Z. G.) nutraukti. Civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos.

UTPĮ 133 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienio valstybėje užsienietis yra padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą asmeniui ir dėl to buvo pažeistos visuotinai pripažintos žmogaus teisės ir laisvės, korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ar pinigų plovimo požymius atitinkančią nusikalstamą veiką, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatymuose ar tarptautinėse sutartyse, arba kad kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokias nusikalstamas veikas, arba kuris viešai ir (ar) aktyviai remia ir (ar) dalyvauja užsienio valstybės vykdomoje tarptautinės teisės principus ir normas pažeidžiančioje veikoje ir (ar) dėl šių priežasčių užsienietis yra įtrauktas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos laisvosios prekybos asociacijos ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybės narės nacionalinį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti, sąrašą.

Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje nusta, kad draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (Įstatymo 133 straipsnio 8 dalis).

Kriterijų vertinimo tvarkos 37 p. nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktą, tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.

Nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir Šengeno informacinei sistemai teikia, sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (UTPĮ 133 str. 7 ir 8 d.). Pagal NAS taisyklių 15 punktą, duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami Šengeno informacinei sistemai, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą atitinka SIS reglamento 24 ar 25 str. nustatytus pagrindus. Pagal SIS reglamento 24 str. 1 d., duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Pagal SIS reglamento 24 str. 2 d., perspėjimas įvedamas, kai šio straipsnio 1 d. nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje. SIS reglamento 24 str. 3 d. nustatyta, kad perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 d. nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 5-V-758 „Dėl duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tikrinimo aprašas) 12 punkte yra nurodyta, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatomas bent vienas šiame punkte nurodytas kriterijus. 12.1. punkte kaip vienas kriterijus nurodytas tai, kad asmuo buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teistumas neišnykęs ar nepanaikintas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad priimant migracijos kontrolės sprendimus privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).

Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, kaip minėta, rėmėsi tuo, kad asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, kadangi nuteistas už sunkų nusikaltimą, Sprendime nurodyta ir tai, kad ilgalaikių ekonominių ryšių nenustatyta, nors yra šeimyniniai ryšiai, turi dukrą Lietuvoje, tačiau nepilnamečio vaiko gyvenime nedalyvauja, prie jo išlaikymo neprisideda. Atsiliepime nurodo, kad tai, jog pasikeitė aplinkybės po Sprendimo priėmimo, ir pareiškėjas pripažintas nekaltu, nesudaro pagrindo Sprendimo panaikinti, kadangi Migracijos departamentas rėmėsi įsiteisėjusiu teismo sprendimu, Policijos departamento išvada. Nurodo, kad pareiškėjas nėra pateikęs prašymo išbrauki iš Sąrašo duomenis apie jį NAS taisyklių nustatyta tvarka.

Pagal NAS taisyklių 28 punktą duomenys apie užsienietį, kuriam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką įstatymo 133 straipsnio 1, 1¹, 2, 5 ar 6 dalyje nurodytu pagrindu, gali būti išbraukiami iš sąrašo arba sutrumpintas draudimo šiam užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikas sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusios įstaigos sprendimu, jeigu sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai pateikiamas: 28.1. motyvuotas užsieniečio prašymas išbraukti duomenis apie jį iš sąrašo ar sutrumpinti draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką laiką. Šis prašymas atitinkamai Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai teikiamas per MIGRIS, o esant techniniams MIGRIS sutrikimams, dėl kurių negalima šio prašymo pateikti per MIGRIS – raštu (paštu ar elektroninėmis priemonėmis, pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu). Prašyme turi būti nurodyti taisyklių 6.1–6.10 papunkčiuose nurodyti užsieniečio duomenys, užsieniečio elektroninio pašto adresas ir telefono ryšio numeris, kartu pridedant galiojančio užsieniečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento kopiją (kopijos tikrumas turi būti paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos), nuotrauką, kurioje užsienietis yra užfiksuotas su savo galiojančio užsieniečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento asmens duomenų lapu ir kurioje aiškiai matomi visi šiame lape esantys įrašai ir asmens nuotrauka, prašyme nurodytas aplinkybes pagrindžiančių dokumentų kopijas (jeigu turimos). Kai prašymas teikiamas užsieniečiui prie MIGRIS prisijungus per Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą arba raštu, šiame papunktyje nurodyta nuotrauka nepridedama.

Taigi, nagrinėjamu atveju yra nustatyta, jog kasacinės instancijos teismas priėmė sprendimą, kuriuo vadovaujantis Z.G. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta ir panaikinti tiek Panevėžio apygardos teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo sprendimai. Pareiškėjas yra pripažintas nekaltu, todėl išnyko kriterijus nurodytas Tikrinimo aprašo 12.1 punkte (asmuo buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teistumas neišnykęs ar nepanaikintas), pagal kurį laikoma, kad asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Tokiu būdu yra išnykęs ir Įstatyme nustatytas pagrindas, kuriuo remiantis užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukiama į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Todėl nesant Įstatymo pagrindų, kuriais remiantis buvo priimtas skundžiamas Sprendimas, jis laikomas nepagrįstu ir naikinamas. Šiuo atveju Migracijos departamento argumentai, kad Sprendimo priėmimo metu galiojo įsiteisėjęs nuosprendis pareiškėjo atžvilgiu nėra aktualūs. Pareiškėjas skųsdamas Sprendimą, pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą, todėl priešingai nei nurodo Migracijos departamentas, pareiškėjas turėjo teisę, bet ne teisės aktais nustatytą pareigą teikti Migracijos departamentui prašymą pagal NAS taisyklių reikalavimus išbraukti duomenis apie jį iš Sąrašo.

Kaip nustatyta bylos duomenimis, pareiškėjas turi Lietuvoje gyvenančią nepilnametę dukrą. Kaip nurodė pareiškėjas, jis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu net 18 mėnesių praleido suimtas, todėl neturėjo jokių realių galimybių prisidėti prie vaiko išlaikymo. Be to, tai kad pareiškėjas neprisidėjo prie dukros išlaikymo, nepaneigia jo turimų šeiminių ryšių Lietuvoje. Tiek tėvai, tiek vaikai turi teisę ir pareigą bendrauti. Taigi, šiuo atveju Sprendimu nustatyti ribojimai, kai pareiškėjas neturi teistumo, pareiškėjo atžvilgiu yra nepagrįsti, neteisingi, neproporcingi.

Taigi, remiantis nurodytais argumentais, priimtas Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Z.G. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022-11-24 sprendimą Nr. 22S156201.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.