- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-06-29
- Bylos Nr.
- 1-100-665/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-92-1-00072-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gražina Čereškevičienė
- Nukentėjusysis
- V. P., J. P., D. K., R. R.
- Kaltinamasis
- V. V.
- Advokatai
- Ina Anisina
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, LR pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajone, neteistas,
kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d., 145 str. 1 d. ir 286 str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. V. pažeidė viešąją tvarką: 2012 m. vasario 15 d. apie 11.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( 2,66 promilės) viešoje vietoje daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. , patalpose ( Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioms nesuteiktas pilnas adresas, nuosavybės teise priklausančiose J. P., neturėdamas jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų, įžūliais veiksmais- neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, užvedė benzininį pjūklą „STIHL MS230/C“ ir su juo ėjo per daugiabučio gyvenamojo namo pirmojo aukšto koridorių, lipo laiptais į antrąjį aukštą ir užėjęs į kaimynų gyvenamąsias patalpas- butą Nr. 1, kurios bendros nuosavybės teise priklauso L. G. ir N. G., panaudodamas užvestą benzininį pjūklą aplinkinių akivaizdoje grasino nužudyti čia buvusias sugyventinę V. P. ir J. P., tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.
Taip pat V. V. grasino nužudyti žmogų, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas : jis 2012 02 15 apie 11 val. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( 2,66 promilės ) viešoje vietoje, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. , kaimynų gyvenamosiose patalpose – bute Nr. 1 , kurios bendros nuosavybės teise priklauso L. G. ir N. G., šaukdamas ir vartodamas necenzūrinius žodžius, atvirai demonstruodamas užvestą benzininį pjūklą ir nukreipęs jį į V. P. ir J. P. rusų kalba pasakė joms, kad papjaus, tokiu būdu grasino jas nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiais savo veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d.
Taip pat V. V. pasipriešino valstybės tarnautojui: 2012 m. vasario 15 d. apie 11.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( 2,66 promilės) viešoje vietoje daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. , patalpose ( Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioms nesuteiktas pilnas adresas, pasipriešino valstybės tarnautojams, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyresniajam patruliui D. K. ir patruliui R. R., ėjusiems viešosios tvarkos užtikrinimo pareigas, t.y. nevykdė jų teisėtų ir pagrįstų reikalavimų užgesinti veikiantį pjūklą bei nutraukti ketinimą panaudoti fizinį smurtą sugyventinės V. P. ir jos motinos J. P. atžvilgiu, aktyviais fiziniais veiksmais priešinosi sulaikomas policijos pareigūnams, pavojingai mosikavo į šalis veikiantį benzininį pjūklą su besisukančia pjūklo grandine ir tyčia didindamas jos apsisukimų greitį. Šiais savo veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 286 straipsnyje.
Kaltinamasis V. V. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną ir laiku jis pareigūnams priešinosi, triukšmavo, buvo neblaivus, tačiau neprisipažįsta, kad tyčia grasino nužudyti sugyventinę ir jos motiną. Jis pykosi su sugyventine, nes ši priekaištavo dėl alkoholio, kurį jis gėrė virtuvėje, esančioje sugyventinės motinai priklausančiame daugiabučio namo bute pirmame aukšte. Vėliau sugyventinė su savo motina išbėgo pas kaimynus į antrą aukštą. Kaimynų durys buvo užrakintos, todėl jis su pjūklu norėjo juos pagąsdinti, kad atidarytų duris. Pjūklas buvo įjungtas, ką tuo metu sakė, jis neatsimena. Pjūklą užvedė gal namuose ir ėjo daugiabučio namo koridoriumi su užvestu pjūklu. Žudyti jis nesiruošė, gal tai ir išdėstė žodžiu, nes buvo girtas. G. bute irgi buvo konfliktas, po ko jis išėjo. Policijos pareigūnams pasipriešino, nes šie jam sudavė kibiru per galvą, savo elgesio nekontroliavo dėl girtumo, pjūklą išjungė policininkas, kai jį iš jo atėmė. Sugyventinės ir jos motinos dėl šito konflikto atsiprašė, jie toliau kartu negyvena, nes neleista. Policininkų neatsiprašė, nes jų nematė. Nors policininkai buvo su uniforma, bet jis nesuprato, kad jie pareigūnai, kas metė jam kibirą į galvą jis nematė, tuo metu pjūklas vis dar buvo V. V. rankose ir įjungtas. Nepamena, jog būtų grasinęs su pjūklu papjauti, todėl su šiuo kaltinimu nesutinka, tačiau neatmeta, kad galėjo taip ir būti.
Motyvuojamoji dalis
Be dalinio kaltinamojo V. V. kaltės pripažinimo, jo kaltė yra įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais, jų visuma , bylos medžiaga ir kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai.
Nukentėjusioji V. P. paaiškino, kad įvykio išvakarėse sugyventinis V. V., su kuriuo ji gyvena savo motinai priklausančiame daugiabučio namo , esančio (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajone, bute, grįžo girtas iš darbo( tuo metu jis dirbo nelegaliai ), ir ryte pradėjo gerti alų. Jie susipyko, nes ji priekaištavo dėl girtavimo. Todėl ji su savo mama nuėjo pas kaimynus G., gyvenančius to paties namo antrame aukšte. Jos galvojo, kad sugyventinis apsiramins ir nueis miegoti. Netrukusi ji išgirdo, kaip sugyventinis užvedė pjūklą, su kuriuo pjauna malkas, ir ėjo su veikiančiu pjūklu koridoriumi, kol, priėjęs G. buto duris sakė, kad užmuš ir iš čia nukentėjusiosios išvažiuos karste. Abi nukentėjusiosios išsigando, kaimynas atrakino duris, nes išsigando, kad jų neišlaužtų. Ji tada paskambino į policiją. Į butą pas kaimynus kaltinamasis užėjo su veikiančiu pjūklu ir reikalavo iš jų eiti namo, o ji reikalavo išjungti pjūklą, tačiau sugyventinis neklausė. Ji išbėgo iš kaimynų buto, nes galvojo, kad sugyventinis eis iš paskos. Lauke ji laukė policijos pareigūnų. Pagal pjūklo garsą ji supratusi, kad sugyventinis nuėjo namo ir apie viską papasakojo atvykusiems pareigūnams. Kai skambino į policiją ji pranešė, kad sugyventinis grasino papjauti ją su pjūklu. Kas vyko bute, kai ten nuėjo pareigūnai, ji nemačiusi, tačiau teisme tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Matė, kaip pareigūnai sugyventinį iš buto išvedė ir pasodino į tarnybinį automobilį. Ji tvirtina, kad geras sugyventinio būdas pasikeičia, kai jis pavartoja alkoholį, tada būna visiškai blogai. Po šio įvykio sugyventinis tik vieną kartą buvo girtas, ateityje su juo gyvens kartu, nes tiki sugyventinio atsiprašymu ir pažadais nedaryti teisės pažeidimų.
Nukentėjusioji J. P. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos dukters sugyventinis, kartu šeimoje su ja gyvena, todėl ji atsisakanti duoti parodymus.
Nukentėjęs D. K. paaiškino, kad nei neturtinių, nei turtinių pretenzijų kaltinamajam neturi, nors šis pasipriešino abiems pareigūnams, jų tarnybos metu, kai jie vykdė savo funkcijas ir jam bei kitam pareigūnui R. R. kilo pavojus gyvybei ir sveikatai, todėl prieš kaltinamąjį buvo panaudotos specpriemonės, nutraukti jo neteisėti veiksmai. Tą dieną jis patruliavo su patruliu R. R.. Iš Švenčionių RPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Pavoverės k. bendrabutyje naudojamas smurtas . Atvykus prie bendrabučio, lauke laukė moteris, kuri pranešė, kad sugyventinis prieš ją vartojo smurtą, tai yra su įjungtu pjūklu gąsdina susidorojimu. Buvo girdėti bute veikiantis pjūklas. Nurodyto buto duris atidarė kaltinamasis, kuris rankose laikė įjungtą benzininį pjūklą. Pareigūnas prisistatė, liepė užgesinti pjūklą, tačiau kaltinamasis papurtė galvą ir su pjūklu, padidinęs apsukas jį puolė. Prieš panaudojant spec. priemones, liudytojas dar kelis kartus reikalavo nutraukti neteisėtus veiksmus, tačiau kaltinamasis nepakluso. Kadangi kilo realus pavojus sveikatai bei gyvybei, tai jis kaltinamajam papurškė ašarinių dujų į veidą. Ir po to kaltinamasis užsimerkęs toliau mojavo veikiančiu pjūklu, netyčia paspaudė grandinės stabdį. Pasinaudojęs šia proga, liudytojas atėmė pjūklą ir jį užgesino, o patrulis R. R. tuo metu sulaikė kaltinamąjį, kuriam abu pareigūnai uždėjo antrankius ir jį už parankių nuvedė į tarnybinį automobilį, bei pranešė budėtojui. Buvo iškviestas tyrėjas, kurio nurodymu kaltinamasis buvo pristatytas į Pabradės nuovadą, kur nustatytas kaltinamojo neblaivumas, niekas kaltinamajam su kibiru į galvą prie jų nesmūgiavo.
Nukentėjusysis R. R. , kuris davė parodymus, analogiškus nukentėjusiojo D. K. parodymams bei patvirtino, kad niekas kaltinamajam su kibiru į galvą pareigūnams esant nesmūgiavo.
Liudytojas N. G. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jo parodymai iš esmės atitinka nukentėjusiosios V. P. parodymus.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2012 02 15 buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajone.Tą pačią įvykio vietą nurodė nukentėjusioji ir kaltinamasis bei liudytojas N. G. .
Iš 2012 02 21 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis V. V. pateikė benzininį pjūklą „STIHL MS230/C“. Iš 2012 02 21 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad pateiktas įtariamojo pjūklas buvo apžiūrėtas, jo požymiai užfiksuoti.
V. V. kaltė yra neabejotinai nustatyta ir įrodyta. Kaltinamojo veikoje yra nustatyta jam inkriminuotų nusikalstamų veikų subjektyvioji ir objektyvioji sudėtis. Yra neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis būdamas neblaivus viešoje vietoje, elgėsi ypatingai įžūliai, stebint kitiems , naudojo kaip grąsinimo susidoroti pavojingą veikiantį įrankį – benzininį pjūklą, kėlė triukšmą- šaukdamas grąsinamus ir necenzūrinius žodžius, tuo gąsdino, ne tik savo sugyventinę , su kuria konfliktavo, bet ir jos motiną ir daugiabučio namo kaimynus, jis kėlė pavojingą triukšmą, jo elgesys buvo gąsdinantis, įžūlus, aplinkiniams nepriimtinas ir šokiruojantis, privertęs netgi kaimyną N. G. pasišalinti iš savo buto dėl išgąsčio ir galimų neigiamų pasekmių. Jis grasino kitų aplinkinių akivaizdoje nužudyti savo sugyventinę, kai grasinimas galėjo būti įvykdytas, nes kaltinamasis grasinimus tiesiogiai išsakė nukentėjusiajai V. P. ir jos motinai- tuo metu , kai grasino nukentėjusiąsias „papjaut“, jis rankose turėjo įjungtą benzininį pjūklą, buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir supykęs. Tokio jo elgesio pasėkoje buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir pademonstruota nepagarba aplinkai bei aplinkiniams ( ne tik nukentėjusiajai, bet ir liudytojui N. G., kurių ramybė neabejotinai buvo sutrikdyta) nukentėjusiųjų žmogiškasis orumas neabejotinai buvo pažemintas, dėl įžūlių kaltinamojo veiksmų, jie patyrė baimę, nepatogumus ir išgyvenimus .
LR BK 284 str. 1 d. dispozicija numato atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti ( BK 15 str. 2 d. 1 punktas ).Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis ar psichinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ir šokiruoti ir panašiai. V. V. panaudojo psichinį smurtą prieš nukentėjusiąsias viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, kaltinamasis elgėsi įžūliai, apgalvotai, nes siekė viešoje vietoje nukentėjusiąją pažeminti ir priversti elgtis prieš savo valią-, tai yra veikė tyčia nukreipta neišvengiamai pažeisti viešąją tvarką, kas jam ir pavyko įgyvendinti- tvarka viešoje vietoje ir rimtis buvo atkurta tik įsikišus iškviestiems šalinti konflikto policijos pareigūnams. Teismas daro išvadą, kad V. V. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 dalį ir 145 str. 1 d., nes buvo pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis grąsinimus nužudyti gali įgyvendinti. Taip pat V. V. pasipriešino valstybės tarnautojams- policijoms pareigūnams D. K. ir R. R., nes nepakluso jų teisėtiems reikalavimams nutraukti neteisėtus veiksmus,- išjungti veikiantį pjūklą ir taip liautis grasinti nukentėjusiosioms, atkurti viešąją tvarką daugiabutyje, bei puolė pareigūnus, einančius savo tiesiogines pareigas, su įjungtu pjūklu ir besisukančia grandine, taip sukeldamas pavojų jų gyvybei. Todėl V. V. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 286 str. , kaltė yra neabejotinai įrodyta.
LR BK 41 str. nustatyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų, nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Skirdamas V. V. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nuostatas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, veikų stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.
V. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalto būdamas neblaivus, kas neabejotinai apsprendė ir jo smurtinius veiksmus ir įžūlų elgesį viešoje vietoje. Aplinkybių lengvinančių jo atsakomybę nėra.
Skiriant bausmę kaltinamajam V. V. atsižvelgiama į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kad padarytos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų ( LR BK 11 str. ), tačiau padarytos net trys nusikalstamos veikos. Taip pat atsižvelgiama, kad V. V. yra neteistas, į psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas, buvo baustas administracine tvarka ,niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, pajamų gauna iš atsitiktinių darbų, šias pajamas naudoja girtavimui. Dėl išdėstyto sprendžiama dėl bausmės –baudos, kaip labiausiai atitinkančios bausmės paskirtį ir tikslus, numatytus LR BK 41 str. 2 dalyje, paskyrimo. Teismas atsižvelgia į nukentėjusiųjų poziciją , į V. V. pasižadėjimą daugiau nenusikalsti, taip pat įvertina V. V. kaltę sunkinančią aplinkybę ir sprendžia, kad V. V. paskyrus baudą , bus pasiekti bausmės paskyrimo tikslai, numatyti LR BK 41 str. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1,4 dalimis paskirtos baudos subendrinamos , jas iš dalies sudedant, ir skiriama galutinė subendrinta bausmė.
Civilinių ieškinių byloje nėra.
Teismas byloje turėjo 18,00 Lt pašto išlaidų, kurias pripažįsta proceso išlaidomis ir išieško jas solidariai iš kaltinamojo įstatyminių atstovų į valstybės pajamas ( LR BPK 103 str.1p., 6 p., 105 str. 1 d. ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 297, 298 , 303-305,307-308 straipsniais, teismas
nusprendė:
V. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubausti jį 12 MGL(1560 ) Lt dydžio bauda.
V. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir nubausti jį 12 MGL(1560 ) Lt dydžio bauda.
V. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. 1 d. ir nubausti jį 15 MGL(1950 ) Lt dydžio bauda
Remiantis LR BK 63 str. 1,4 dalimis paskirtas V. V. bausmes subendrinti paskirti V. V. galutinę subendrintą bausmę 20MGL ( 2600) Lt dydžio baudą.
V. V. paskirtą kardomąją priemonę – „rašytinį pasižadėjimą neišvykti“ iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Priteisti iš kaltinamojo V. V. valstybės pajamas 18,00 Lt (aštuoniolika Lt ) teismo proceso išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.