- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-09
- Bylos Nr.
- T-1088-961/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53505-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Nuteistasis
- J. Š.
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu J. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 45 parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 5, 7, 8, 10 punktais, atidėtas 3 metams, įpareigojant J. Š. visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką: tęsti mokslą arba dirbti, arba registruotis darbo biržoje; nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; rūpintis šeima; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, J. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, taip pat, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos išdirbti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. rugsėjo 3 d. gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimas, kuriuo siūloma nuteistajam J. Š. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Teismui pateiktame teikime nurodyta, kad Probacijos tarnyba nuteistojo J. Š. elgesį kontroliuoja nuo 2019 m. liepos 4 d. Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2022 m. birželio 27 d. 2019 m. liepos 18 d. probuojamasis pasirašytinai supažindintas su probacijos vykdymo tvarka, t. y. išaiškintos probacijos vykdymo sąlygos ir tvarka, bausmės atlikimo turinys, įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti bausmę ir teismo skirtų įpareigojimo nevykdymą, draudimų nesilaikymą, teisės pažeidimų darymo pasekmes (asmens b. l. 20). Pažymėta, kad nuteistasis, būdamas Probacijos tarnybos priežiūroje pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį, netinkamai vykdė teismo jam paskirtus įpareigojimus, taip pat buvo baustas administracine tvarka, todėl buvo kreiptasi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi Probacijos teikimas buvo atmestas, nuteistajam suteikta galimybė įrodyti, jog bausmės tikslai visgi gali būti įgyvendinti be realaus laisvės atlikimo. Taip pat nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės atidėjimo laikotarpiu neužfiksuota įpareigojimo – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo pažeidimų (asm. b. l. 87). SODROS duomenimis, nuteistasis nedirba (nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. birželio 28 d. dirbo UAB „L.“) (asm. b. l. 90-91). Asmens teigimu nedirba, nes antstoliai nuskaito nemažą dalį atlyginimo. Nuo 2019 m. liepos 24 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (asm. b. l. 50). 2019 m. liepos 22 d. probuojamasis nukreiptas į VĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialą iki 2019 m. gruodžio 27 d. neatlygintinai išdirbti 100 valandų (asm. b. l. 48), tačiau informacijos apie tai, kad probuojamasis būtų pradėjęs atlikinėti neatlygintinus darbus, nėra. 2019 m. liepos 16 d. nuteistojo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-30007-19 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (asm. b. l. 59). Be to nurodyta, kad nuteistasis nevykdo įpareigojimo – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tai patvirtina iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 26 d. gauta informacija, kad J. Š. 2019 m. liepos 16 d., apie 09.50 val., Vilniuje, J. Franko gatvėje, ties pastatu Nr. 2, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,57 promilės alkoholio koncentracija (asm. b. l. 88). Taip pat padarė administracinį nusižengimą, kai 2019 m. liepos 16 d. 10.50 val., vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (asm. b. l. 69). Iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos gauta informacija, kad probuojamasis, vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį, į Nukentėjusiųjų nuo nusikalimų asmenų fondo sąskaitą iki 2019 m. liepos 9 d. sumokėjo 10,00 Eur (asm. b. l. 8), vėliau apie įmokėtas sumas duomenų nėra, asmuo nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Probacijos tarnyba pažymi, kad nuteistasis paskirtu laiku neatvyksta į Vilniaus regiono skyrių, telefonu neatsiliepia, neatsiskaito už įpareigojimo – rūpintis šeima, vykdymą, todėl 2019 m. rugpjūčio 20 d. skirtas įspėjimas (asm. b. l. 86). Be nurodyto, probuojamasis pažeidė teismo paskirtą įpareigojimą – nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, 2019 m. rugpjūčio 19 d. 22.06 val. nerastas namuose (asm. b. l. 85). Atlikus teisės pažeidėjo pakartotinio nusikalstamumo vertinimą pagal metodiką OASys, nustatyta, kad rizika aukšta, t. y. 112 balų iš 168 galimų, vidutinė rimtos žalos kilimo rizika, sprendžiant iš to, potencialus įvykis gali kilti bet kada ir poveikis būtų labai rimtas. Taip pat Probacijos tarnyba pažymi, kad probuojamasis individualaus darbo metu išreiškia nepagarbą priežiūrą vykdančiam pareigūnui – nebaigus pokalbio atsistoja ir išeina, taip pat kritikuoja visą teisinę sistemą, kaltina kitus dėl susiklosčiusių aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu teikimą palaikė.
Prokuroras teismo posėdžio metu prašė teikimą atmesti ir nurodė, kad bausmės pradžia yra nuo 2019 m. liepos 4 d., praeitus nuosprendžius reikėtų atmesti. Per 3 mėnesių laikotarpį padarytas vienas pažeidimas, t.y. nebuvimas namuose nustatytu laiku. Pradinė įmoką sumokėta, nors ir ne ta, kuri buvo nurodyta, bet yra sumokėta. Taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis nebaigtas ir sprendimo nėra. Todėl remiantis vienu pažeidimu naikinti bausmės vykdymo atidėjimą nėra pagrindo.
Nuteistasis teismo posėdžio metu prašė teikimo netenkinti ir paaiškino, kad probacijos tarnybai jau seniai sakė, kad konfliktuoja su tėvais, būna, kad išvaro iš namų. Jis sutiko su elektronine stebėjimo priemone, bet namai tai ne jo; mama iš pradžių sutiko, bet paskui pasakė, kad nieko nedarys. Pripažino, kad probacijos skyriuje buvo seniai. Jis prašė pakeisti probacijos tarnybos darbuotoją, kadangi kai atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, ją atliko, ir jam vis tiek tą 3 metų bausmę pridėjo, jis nesuprato kodėl. Jis paklausė, kur jam kreiptis šiuo klausimu, bet probacijos skyriaus darbuotoja nieko nepaaiškino. Jam sakė, kad darbuotojos pakeisti negalima. Atstovė teigia, kad jis nesirūpina šeima, bet tuo metu kai atėmė šeimą, jo namuose nebuvo. Jis atvažiavo, nieko namuose nerado, o paskambinęs sugyventinei sužinojo, kad ji jau gyvena Krizių centre. Visa tai įvyko, nes atvažiavo socialiniai darbuotojai ir pasakė, kad kieme švirkštai mėtosi, bet policijos pareigūnai nieko nerado. Jis paprašė, kad parodytų nuotraukas, tačiau jie atsakė, kad nuotraukų niekam nerodo.
Jis norėjo įsidarbinti, bet jį išregistravo iš darbo biržos, nes jis neturėjo paso. Naujame ikiteisminiame tyrime jam paskirta kardomoji priemonė dokumento paėmimas, o be paso jis negali įsidarbinti. Carite dirbti jis atsisakė, nes ten jam liepė plauti tualetus. Prieš tai dirbo Maisto banke, bet ten darbas buvo nuo 10 val. iki 15 val., o tuo metu jis dirbo kitur oficialiai ir jam nesiderino grafikas. Kai paskutinį kartą buvo atvykęs pas probacijos tarnybos darbuotoją, jam pasakė, kad turi 7 mėnesius atlikti viešuosius darbus, o jį vis skubindavo ir ragindavo kuo greičiau viską padaryti, nesupranta kodėl. Važinėja be bilieto viešuoju transportu, nes neturi pajamų, nedirba ir negauna jokių pašalpų. Nedirba, nes pasas atimtas. Jis rašė prašymą dėl paso, jam išdavė paso kopiją, bet paso kopija netiko.
Vienu telefonu dalinasi su savo drauge. Būdavo, kad jis dirbdavo neoficialiai, o probacijos skyriaus darbuotoja jam skambindavo dienos metu, kai dieną jis neprivalo būti namuose. Negalėdavo atsiliepti, nes telefonas būdavo pas sugyventinę. Jie buvo stebimi, skambindavo dažnai socialinės darbuotojos, todėl telefoną dažniau turėdavo sugyventinė. Dieną jis neprivalo niekam kelti telefono, tuo labiau, kuomet skambina nepažįstamas numeris. Kai pas jį būdavo telefonas, jis atsiliepdavo. Ne visuomet būdavau nepasiekiamo. Nebūdavo tokio atvejo, kad išvis nebūtų galima susisiekti. Vis tiek susisiekdavo per sugyventinę arba jis pats sužinojęs perskambindavo.
Nemoka įmokų į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, jam davė 2 savaites sumokėti 500 eurų, jam tai buvo neįmanoma. Jam taip pat skyrė įpareigojimą rūpintis šeima, buvo du vaikai ir sugyventinė. Iš viso jis sumokėjo 30 eurų. Kvitų neturi. Probacijos tarnybos darbuotoja galėjo pasiskambinti ir pasiklausti, ar sumokėjo įmokas.
Namuose nebūdavo nustatytu laiku, nes susipyko su tėvais ir išvarė iš namų. Pripažįsta, kad vairavo transporto priemonę neblaivus. Be paso įsidarbinti negali, asmens tapatybės kortelės neturi. Automobilį pirko iš draugo išsimokėtinai už 120 eurų. Nesusitarė, per kokį laikotarpį, po kiek turės atsiskaityti. Dabar jau apie pusę metų narkotikų nevartoja. Probacijos atstovė sako, kad jis neatlikinėja viešųjų darbų, bet jam dar liko 5 mėnesiai. Nori pakeisti ją, nes neišeina susitarti. Kai jis buvo pas probacijos darbuotoją Vitaliją, niekada nebūdavo problemų. Jam sakė, kad neįmanoma pakeisti probacijos darbuotojos. Žino, kad man paskirtas įpareigojimas dirbti. Planuoja dirbti Antakalnio poliklinikoje. Bandė šeimą išsaugoti, tačiau sugyventinė išvažiavo į krizių centrą. Kuomet buvo registruotas darbo biržoje, sugyventinė gaudavo 300 eurų, taip pat ji mokėsi ir gaudavo už tai paramą, gaudavosi iš viso apie 600 eurų. Bet kadangi sugyventinė išvažiavo į krizių centrą, todėl jis pajamų visai nebeturi, jam uždraudė artintis prie jos pusę metų.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir Probacijos įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad jei probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.
Pagal Probacijos įstatymo 14 straipsnį probuojamieji privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo; 2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) darbingo amžiaus probuojamieji, lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, privalo per penkiolika dienų nuo paleidimo įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir pranešti apie tai probuotojui; 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Vertinant, ar yra tikslinga nuteistąjį pasiųsti realiai atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę, reikia nustatyti, ar tikrai išnaudotos visos galimybės taisyti nuteistąjį, laikant neizoliuotą nuo visuomenės, tačiau prižiūrimą. Probacija yra sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei, kurios metu vykdoma probuojamo asmens priežiūra. Probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą.
Nagrinėjamu atveju Probacijos tarnyba pateikė teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo dėl teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymo. Teismas, spręsdamas dėl teikimo pagrįstumo bei įvertinęs bylos medžiagą, pripažįsta, kad nuteistasis J. Š. netinkamai vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu jam paskirtus įpareigojimus.
Iš teismui pateiktos J. Š. asmens bylos Nr. 5GN-69 matyti, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius nuteistojo J. Š. priežiūrą vykdo nuo 2019 m. liepos 4 d., bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2022 m. birželio 27 d., 2019 m. liepos 18 d. su nuteistuoju sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas, probuojamasis supažindintas su probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis, įsipareigojo laikytis probacijos sąlygų.
Pagal nuteistojo asmens byloje esančius duomenis nustatyta, kad J. Š. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą – tęsti mokslą arba dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Nors po nuosprendžio įsiteisėjimo probuojamasis UAB „L.“, kurioje dirbo nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 28 d., jau nedirba, kadangi, kaip pats nurodė, antstoliai atskaičiuoja didelę dalį atlyginimo, tačiau, vykdydamas teismo nustatytą įpareigojimą, pasirinko kitą įpareigojime numatytą alternatyvą ir nuo 2019 m. liepos 24 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad probuojamasis būtų pažeidęs teismo nuosprendžiu nustatytą įpareigojimą – neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Tokios nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja J. Š..
Tačiau nustatyta, kad nuteistasis nevykdo kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų. Visų pirma, jis vieną kartą, 2019 m. rugpjūčio 20 d. 22.06 val. nebuvo namuose, jo sugyventinė paaiškino, kad J. Š. namuose nėra, jis su tėvu išėjo į mišką, todėl 2019 m. rugpjūčio 28 d. jam paskirtas įspėjimas Nr. 5S-4076 už vengimą vykdyti probacijos sąlygas ir teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą. Iš teismo nustatyto įpareigojimo turinio aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, kad J. Š. namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val. leidžiama nebūti tik tuo atveju, jei tai susiję su darbu arba mokymusi, todėl probuojamasis be objektyvios priežasties nebūdamas namuose nustatytu laiku pažeidė teismo nustatytą įpareigojimą. Antra, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 23 d. rašto „Dėl informacijos apie J. Š. padarytą nusikalstamą veiką“ matyti, kad J. Š. atžvilgiu 2019 m. liepos 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-30007-19 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nustačius, kad 2019 m. liepos 16 d., apie 09.50 val., Vilniuje, J. Franko gatvėje, ties pastatu Nr. 2, J. Š., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,57 promilės etilo alkoholio koncentracija (asm. b. l. 88). Nors ikiteisminio tyrimo pradėjimas nuteistojo atžvilgiu nereiškia jo kaltės, kuri gali būti konstatuojama tik teismo, tačiau ši aplinkybė patvirtina alkoholio vartojimo faktą ir neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Taip pat nustatyta, kad probuojamasis 2019 m. liepos 16 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje, kai vairavo transporto priemonę neturėdamas šios teisės, jam paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur dydžio bauda, informacijos apie paskirtos baudos sumokėjimą nėra. Vis tik šis administracinis nusižengimas, kaip ir ankstesnio nuosprendžio vykdymo probacijos laikotarpiu važiavimas visuomeniniu transportu be bilieto, nors ir nepateisinami, teismo vertinimu, nėra tiek pavojingi, kad jų padarymas savaime lemtų probacijos proceso nutraukimą. Akivaizdu, kad nedirbdamas ir negaudamas bedarbio pašalpų, nuteistasis neturėjo lėšų baudoms mokėti.
Nuteistojo asmens bylos duomenimis, J. Š. nevykdo bendrosios Probacijos įstatymo 14 straipsnyje numatytos pareigos atvykti šaukiamam į probacijos skyrių, atsiskaityti apie probacijos sąlygų vykdymą. Nustatyta, kad nuteistasis 2019 m. liepos 22 d., 2019 m. liepos 29 d., 2019 m. liepos 31 d., 2019 m. rugpjūčio 16 d. vengė atvykti į Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrių (asm. b. l. 49, 65), telefonu neatsiliepė, neatsiskaito už įpareigojimo – rūpintis šeima, vykdymą, o Probacijos tarnyboms specialistams informaciją apie probuojamąjį dažniausiai pavyksta sužinoti tik iš jo sugyventinės, pats probuojamasis nepateikė paaiškinimų dėl neatvykimo priežasčių, todėl 2019 m. rugpjūčio 22 d. jam buvo paskirtas įspėjimas. Teismas pažymi, kad iš nuteistojo elgesio teismo posėdžio metu akivaizdžiai matyti, jog J. Š. elgiasi arogantiškai probacijos skyriaus atstovės atžvilgiu, racionalių priežasčių, kodėl nevykdo įpareigojimo atvykti ir atsiskaityti apie probacijos sąlygų vykdymą, taip ir nenurodė. Kita vertus, akivaizdu ir tai, kad nors nenustatyta probacijos skyriaus atstovės neteisėtų reikalavimų, netinkamo elgesio ir/ar netinkamo pareigų vykdymo, vis tik kurį laiką besitęsiantys konfliktiški santykiai galimai apsunkina nuteistojo elgesio korekciją, dėl ko nuteistasis inertiškai visus reikalavimus vertina kaip nepagrįstus.
Kaip jau minėta, be įpareigojimų, kuriuos nuteistasis turi vykdyti visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, jam paskirtos ir dvi baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose. Asmens bylos duomenimis, nuteistasis 2019 m. liepos 22 d. siuntimu Nr. 5S-1752 buvo siunčiamas į VĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialą iki 2019 m. gruodžio 27 d. neatlygintinai išdirbti 100 valandų, tačiau informacijos apie tai, kad probuojamasis būtų pradėjęs atlikinėti neatlygintinus darbus, nėra. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. liepos 15 d. rašte Nr. (4.1E) 7R-4311 „Dėl J. Š. įmokos į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą“ nurodyta, kad J. Š., vykdydamas teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą iki 2019 m. liepos 9 d. įmokėjo 10,00 Eur, todėl jam liko įmokėti 490,00 Eur (asm. b. l. 10). Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad teismas neturi objektyvaus pagrindo konstatuoti, jog baudžiamojo poveikio priemonės neįvykdytos. Neabejotinai nuteistasis nesilaiko individualaus plano, tačiau paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių įvykdymo terminai nėra suėję, o dėl įmokos nuteistasis paaiškino, kad be paso negali įsidarbinti, pašalpų negauna; todėl šiuo metu teismas nekonstatuoja netinkamo nuteistojo pareigų vykdymo.
Apibendrinant konstatuotina, kad nustatyta tiek teigiamai vykdomų teismo įpareigojimų, tiek ir įpareigojimų pažeidimų. Teismas pabrėžia, kad padaryti administraciniai teisės nusižengimai ir įpareigojimų bei bendrųjų pareigų nesilaikymas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir formaliai žiūrint galėtų būti vertinami kaip pagrindas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau teismas mano, kad J. Š. pažeidimų, padarytų vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendį, pobūdis neleidžia besąlygiškai teigti, kad jis nenori paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengia pasitaisyti. Jo lengvabūdiški sprendimai atsisakyti siūlomo darbo, neigiamas nusistatymas probacijos darbuotojos atžvilgiu dėl menkaverčių priežasčių nerodo brandaus ir atsakingo požiūrio į jam skiriamus įpareigojimus. Tačiau padarytų pažeidimų (vieną kartą nebuvo namuose nustatytu laiku, padarė vieną administracinį nusižengimą (pradėtas ikiteisminis tyrimas nevertintinas)) nepakanka vienareikšmiškai teigti, jog probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą nuteistojo resocializaciją – nebegali būti pasiektas. Teismo vertinimu, tikslinga nuteistajam suteikti paskutinę galimybę pasitaisyti ir įrodyti, kad jis geba atsakingai žvelgti į probacijos procesą ir vykdyti jam skirtus įpareigojimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes manytina, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės, todėl teikimas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358, 364 straipsniais, Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu,
nutaria:
netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo J. Š. (J. Š.) panaikinimo.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.