- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-21
- Bylos Nr.
- e2-1155-381/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „BD Grupė“, uždarosios akcinės bendrovės „SLO Lithuania“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „BD Grupė“ direktoriaus L. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „BD Grupė“ atsisakyta kelti restruktūrizavimo bylą bei iškelta bankroto byla civilinėje byloje Nr. eB2-1861-390/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SLO Lithuania“ ir ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pareiškimus dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „BD Grupė“ iškėlimo bei ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „BD Grupė“ direktoriaus L. D. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos uždarajai akcinei bendrovei „BD Grupė“ iškėlimo.
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „SLO Lithuania“ (toliau – UAB „SLO Lithuania“ arba ieškovė) 2017 m. kovo 1 d. pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „BD Grupė“ (toliau – UAB „BD Grupė“) iškėlimo. Nurodė, kad 2013 m. spalio 22 d. UAB „SLO Lithuania“ (pardavėja) sudarė su UAB „BD Grupė“ (pirkėja) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2012/10/22-1311, pagal kurią pardavėja įsipareigojo vykdyti patvirtintus užsakymus ir perduoti jai nuosavybės teise priklausančias nurodytas prekes pirkėjos nuosavybėn, o pirkėja įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti už jas nustatytą kainą sutartyje nurodytomis sąlygomis, tvarka ir terminais. Visos UAB „BD Grupė“ užsakytos prekės buvo tinkamai ir laiku jai pateiktos, tačiau išrašytos ir pateiktos sąskaitos iki šiol nėra pilnai apmokėtos, UAB „BD Grupė“ liko skolinga UAB „SLO Lithuania“ 167 849,44 Eur. UAB „BD Grupė“ neginčijo skolos fakto ir dydžio, šalys 2016 m. lapkričio 16 d. pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo patvirtino, kad pagal sutartį ir pateiktas sąskaitas UAB „BD Grupė“ skolinga UAB „SLO Lithuania“ 167 849,44 Eur sumą. Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 17 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2845-638/2016, patenkino UAB „SLO Lithuania“ ieškinį ir priteisė jai iš UAB „BD Grupė“ 167 849,44 Eur skolą, 3 697,87 Eur delspinigiusišįėęčąč, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 078 Eur žyminį mokestį, 490 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas. Priimtas preliminarus teismo sprendimas įsiteisėjęs ir privalo būti vykdomas. UAB „BD Grupė“ yra finansiškai nepajėgi atsiskaityti su esamais kreditoriais, laikotarpyje nuo 2016 m. lapkričio mėnesio iki pareiškimo teismui pateikimo dienos tendencingai atleidinėjo darbuotojus ir jų skaičius nuo 11 darbuotojų sumažėjo iki 3 darbuotojų, turi neįvykdytų įsipareigojimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV), neturi jokio nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų, kuriuos realizavus galima būtų išvengti nemokumo ir atsiskaityti su kreditoriais.2017 m. kovo 27 d. teisme buvo gautas UAB „BD Grupė“ direktoriaus L. D. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos UAB „BD Grupė“ iškėlimo. Pareiškėjas nurodė, kad UAB „BD Grupė“ įkurta 2009 m. gegužės 20 d., pagrindinė bendrovės veikla – elektros instaliacijos darbai, apsaugos sistemos patalpoms ir pan. Nuo pat įkūrimo pradžios bendrovė dirbo stabiliai, nuolat plėsdama verslo ir gamybinę bazę, diegdama naujausias verslo valdymo ir gamybos bei kokybės vadybos technologijas, atitinkančias griežčiausius kokybės reikalavimus ir klientų poreikius bei lūkesčius. Per gana ilgą veiklos laikotarpį UAB „BD Grupė“ įgijo klientų pasitikėjimą – statybos bendrovių, statytojų, rangovų ir net privačių asmenų tarpe, todėl būtina išsaugoti bendrovę kaip patikimą rinkos dalyvį, atkurti bendrovės ilgalaikį mokumą. Per 2016 metus bendrovė pardavė prekių ir paslaugų už 447 315 Eur, tačiau dėl klientų vėlavimų atsiskaityti už parduotas prekes ir paslaugas negavo 80 714,29 Eur gautinų lėšų. Per 2016 metus bendrovė patyrė 232 462 Eur nuostolių, nes 2016 metais jos pardavimo pajamos sumažėjo trečdaliu, bendrovė nespėjo tinkamai ir laiku optimizuoti pardavimo savikainos, veiklos sąnaudų, t. y. laiku neatleido darbuotojų, nereorganizavo bendrovės valdymo, nesumažino pridėtinių išlaidų, kurios susidaro gamybos procese. Šios aplinkybės lėmė, kad bendrovė nebegali tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų. Laiku pradėjus UAB „BD Grupė“ restruktūrizavimo procesą, bendrovės mokumas bus atkurtas, o kreditorių finansiniai reikalavimai patenkinti visiškai. UAB „BD Grupė“ gali būti keliama restruktūrizavimo byla, nes bendrovė atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnio reikalavimus.2017 m. kovo 29 d. teisme gautas ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus (toliau – VSDFV Alytaus skyrius) pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „BD Grupė“ iškėlimo. Pareiškime VSDFV Alytaus skyrius nurodė, kad UAB „BD Grupė“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondui 2017 m. kovo 21 d. sudarė 5 939,23 Eur valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų. Nekilnojamojo turto registro duomenimis bendrovė neturi nekilnojamojo turto. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, bendrovė turi įregistruotą automobilį „Ford Transit“, kuriam yra taikomi apribojimai. Bendrovėje dirba du samdomi darbuotojai. 2015 metų bendrovės balanso duomenimis bendrovės turtas sudarė iš viso 347 265 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 244 909 Eur. 2015 metais bendrovė uždirbo 28 244 Eur pelno. Bendrovė neturi piniginių lėšų, iš kurių galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Kadangi UAB „BD Grupė“ negali vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytų privalomųjų mokėjimų, negali išmokėti kreditoriams skolų pagal prisiimtus įsipareigojimus, jai keltina bankroto byla.Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartimis civilinės bylos pagal ieškovės UAB „SLO Lithuania“, ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pareiškimus dėl bankroto bylos UAB „BD Grupė“ iškėlimo bei ieškovo UAB „BD Grupė“ direktoriaus L. D. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sujungtos į vieną bylą, suteikiant bylai Nr. eB2-1861-390/2017.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi atsisakė UAB „BD Grupė“ kelti restruktūrizavimo bylą, iškėlė UAB „BD Grupė“ bankroto bylą, įmonės administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Bankrotas“ (toliau – UAB „Bankrotas“ arba bankroto administratorė).Teismas, remdamasis ieškovo UAB „BD Grupė“ direktoriaus L. D. pateikto 2017 m. vasario 28 d. UAB „BD Grupė“ balanso duomenimis, nustatė, kad bendrovė nurodytu laikotarpiu turėjo turto už 150 001 Eur, iš kurio – ilgalaikio turto už 8 572 Eur, trumpalaikio turto už 141 429 Eur (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 64 005 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 74 242 Eur, kitas trumpalaikis turtas – 1 995 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 1 187 Eur).Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, kad yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į realią bendrovės turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1448/2012; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015).Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju beveik pusę UAB „BD Grupė“ turimo turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos (74 242 Eur). Byloje nesant įrodymų, kad egzistuoja reali galimybė bendrovei atgauti 74 242 Eur dydžio skolas, šių debitorinių skolų teismas neįskaitė į UAB „BD Grupė“ turto balansą. Teismas pažymėjo, kad restruktūrizavimo plano metmenyse įrašytais bendrovės balansiniais duomenimis bendrovė 2017 m. vasario 28 d. turėjo turto už 84 068 Eur, iš kurio – ilgalaikio turto už 8 572 Eur, trumpalaikio turto už 75 496 Eur (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 23 536 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 48 778 Eur, kitas trumpalaikis turtas – 1 995 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 1 187 Eur). Teismas vertino, kad atsakovei skirtingai nurodant jos turimo trumpalaikio turto vertę, yra pagrindas abejoti šio turto realumu.Teismas atkreipė dėmesį, kad bendrovės turto apimtis pastaraisiais metais mažėjo, o įsipareigojimai kreditoriams didėjo: 2016 m. gruodžio 31 d. bendrovės balanso duomenimis jos turtas sudarė 206 465 Eur sumą (restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad 2016 metais bendrovės turto vertė buvo 140 532 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 356 816 Eur, 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovės balanso duomenimis bendrovės turtas sudarė 347 265 Eur sumą, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 244 909 Eur. Teismas, remdamasis 2017 m. vasario 28 d. bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, nustatė, kad ataskaitiniu laikotarpiu bendrovė turėjo 5 021 Eur nuostolių, 2016 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis – 2016 metais turėjo 281 336 Eur nuostolių (restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad 2016 metais bendrovės nuostoliai sudarė 232 462 Eur).Teismas, remdamasis 2017 m. vasario 28 d. bendrovės balanso duomenimis, nustatė, kad bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 305 373 Eur, iš jų – 305 314 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Ieškovo UAB „BD Grupė“ direktoriaus L. D. pateikto 2017 m. vasario 28 d. kreditorių sąrašo duomenimis 2017 m. vasario 28 d. bendrovės pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 264 402,31 Eur sumą. Teismas pažymėjo, kad kreditorių sąraše įsipareigojimas ieškovei UAB „SLO Lithuania“ sudaro 157 739,16 Eur, nors ši kreditorė nurodo, jog atsakovė jai skolinga iš viso 179 239,67 Eur sumą. Esant tokiai situacijai, teismas konstatavo, kad atsakovės pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydis gali būti didesnis nei nurodytas jos 2017 m. vasario 28 d. kreditorių sąraše.Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad UAB „BD Grupė“ turtas sudaro ne didesnę nei 150 001 Eur (atėmus debitorines skolas, bendrovės turtas sudarytų tik 75 759 Eur) sumą, o pradelsti įsipareigojimai – ne mažesnę nei 264 402,31 Eur sumą, t. y. viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Teismas pažymėjo, kad pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodytos realios priemonės atsakovės mokumui ir normaliai ūkinei komercinei veiklai atkurti (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad UAB „BD Grupė“ yra faktiškai nemoki, todėl yra pagrindas atsisakyti jai iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas)Teismas, nustatęs, kad pagal atsakovės 2017 m. vasario 28 d. balansą ir kreditorių sąrašą bendrovės turtas sudaro ne didesnę nei 150 001 Eur sumą, o pradelsti įsipareigojimai – ne mažesnę nei 264 402,31 Eur sumą, t. y. viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, sprendė, kad nustatytas UAB „BD Grupė“ skolų ir turto vertės santykis laikytinas atitinkančiu ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką. Šios aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti kreditorių UAB „SLO Lithuania“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pareiškimus ir iškelti UAB „BD Grupė“ bankroto bylą (ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
UAB „BD Grupė“ direktorius L. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.UAB „BD Grupė“ direktoriaus L. D. atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Nepagrįsta įrodymais pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės debitorinių skolų (ne)išieškojimo galimybių. Verslo skolos (mokėjimų atidėjimai, konsignavimai, prekiniai kreditai ir t.t.) yra normali įmonių praktika, ypatingai tokiame verslo segmente kaip statybos ir nekilnojamojo turto vystymas. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad trūksta įrodymų dėl atsakovės turto sudėties ir vertės, debitorinių skolų išieškojimo galimybių, teismas turėjo veikti aktyviai bei prieš priimdamas skundžiamą nutartį turėjo išreikalauti trūkstamus įrodymus arba bent jau pasiūlyti apeliantui arba atsakovei tokius įrodymus pateikti. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei skirtingai nurodant jos turimo trumpalaikio turto vertę, yra pagrindas abejoti šio turto realumu. Tokią išvadą teismas padarė neįvertinęs aplinkybių, kad bendrovės restruktūrizavimo plano metmenys ir finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių duomenys nesutampa, sudaryti remiantis duomenimis už skirtingus laikotarpius, t. y. restruktūrizavimo plano metmenų duomenys yra surinkti vienu laikotarpiu, o finansinių ataskaitų rinkinio duomenys, pateikti kartu su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, surinkti vėlesniu laikotarpiu.Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės restruktūrizavimo plano metmenų duomenis. Teismo išvada, kad bendrovės pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodytos konkrečios priemonės jos veiklai stabilizuoti, taip pat nepagrįsta. Tokia išvada padaryta neįvertinus restruktūrizavimo plano metmenų XI.3 skyriaus duomenų, kad bendrovė palaipsniui ketina atsisakyti projektų įgyvendinimo savo jėgomis ir ateityje pasitelkti tik subkontraktorius, sieks pertvarkyti bendrovės veiklos struktūrą, atsisakyti nepelningos (nuostolingos) veiklos.
Ieškovė UAB „SLO Lithuania“ atsiliepime į UAB „BD Grupė“ direktoriaus L. D. atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Ieškovės UAB „SLO Lithuania“ atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės balanso duomenis, visiškai pagrįstai nustatė, kad iš esmės visą įmonės turtą sudaro trumpalaikis turtas, kurio didžioji dalis - per vienerius metus gautinos sumos. Taip pat teismas pagrįstai konstatavo, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Atsakovei neįrodžius, kad egzistuoja reali galimybė atgauti 74 242 Eur dydžio debitorines skolas, teismas pagrįstai šių skolų neįskaitė į atsakovės turto balansą.Apeliantas, tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė atsakovės turto vertę bei atitinkamai turimo turto ir įsipareigojimų santykį, nepateikia jokių papildomų duomenų, kokie jo manymu realiai paneigtų teismo išvadas dėl atsakovės nemokumo ir jos galimybių atgauti debitorines skolas.Pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės nemokumo padaryta visapusiškai ir teisingai įvertinus byloje esančius įrodymus. Remiantis atsakovės 2017 m. vasario 28 d. balanso duomenimis bendrovės turto vertė siekia 150 001 Eur. Tuo tarpu remiantis UAB „BD Grupė“ pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų duomenimis, bendrovės turtas sudaro tik 84 068 Eur. Restruktūrizavimo plano metmenų bei UAB „BD Grupė“ kreditorių sąrašo duomenimis bendrovės pradelsti įsipareigojimai iš viso sudaro 264 402,31 Eur. Taigi akivaizdu, kad UAB „BD Grupė“ yra nemoki, kadangi jos pradelsti įsipareigojimai ne tik, kad viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, bet viršija netgi visą į bendrovės balansą įrašyto turto vertę.Apeliantas deklaratyviai teigdamas, kad restruktūrizavimo plano matmenyse nurodytos priemonės yra pakankamos įmonės mokumui atkurti, nepateikia jokių konkrečių papildomų duomenų ar argumentų apie tai, kaip realiai jis galėtų atkurti įmonės veiklą ar kaip konkrečiai bent jau ketintų tai padaryti, taip pat net nepaaiškina, kokia konkrečiai veikla buvo nuostolinga, o kokia pelninga, kokius konkrečius galimai naudingus sandorius ateityje jis dar galėtų vykdyti. Faktiškai akivaizdu, kad UAB „BD Grupė“ jau nebevykdo jokios veiklos ir nėra jokių objektyvių galimybių įvykdyti milžiniškus įsipareigojimus. Vien tik dėstomos prielaidos, kad verslas bus atgaivintas, tikrai negali buti laikomos pakankamomis tikėtis realaus veiklos atstatymo.
Ieškovė VSDFV Alytaus skyrius atsiliepime į UAB „BD Grupė“ direktoriaus L. D. atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Ieškovės VSDFV Alytaus skyriaus“ atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Apelianto argumentai, kad skundžiama teismo nutartis naikintina dėl to, kad nepagrįstai į turto sudėtį nebuvo įtrauktos atsakovės gautinos sumos, yra nepagrįsti. Beveik pusę atsakovės turimo turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos – 74 242 Eur. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad šių skolų grąžinimas yra realus, todėl šios debitorinės skolos neturėtų būti įskaitomos į atsakovės turto balansą. Nesant byloje įrodymų, kad yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į realią bendrovės turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2012; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015).Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, jog atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodytos priemonės jos mokumui atkurti, kad neanalizavo ir nevertino pateiktų priemonių įgyvendinimo galimybių ir poveikio mokumo atkūrimui. Priešingai nei teigia apeliantas, skundžiamoje teismo nutartyje išsamiai išanalizuoti restruktūrizavimo metmenys ir aiškiai nurodyti jų trūkumai. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad šiuo metu bendrovėje dirba tik du darbuotojai, todėl bendrovės galimybės vykdyti veiklą yra labai ribotos. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės nepakankamos, kad jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje būti galima daryti pagrįstą prielaidą, jog bendrovė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą.Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovės 2017 m. vasario 28 d. balanso ir kreditorių sąrašo duomenimis, konstatavęs, kad atsakovės turtas sudaro ne didesnę nei 150 001 Eur (atėmus debitorines skolas, bendrovės turtas sudarytų tik 75 759 Eur) sumą, o pradelsti įsipareigojimai – ne mažesnę nei 264 402,31 Eur sumą, t. y. viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, pagrįstai sprendė, jog atsakovės įmonė yra faktiškai nemoki (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas), todėl ji neatitinka būtinųjų sąlygų restruktūrizavimo bylai iškelti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta UAB „BD Grupė“ kelti restruktūrizavimo bylą nustačius, kad ši bendrovė yra nemoki (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas), pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, 338 straipsnis).
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo būtinųjų sąlygų
CPK 1 straipsnyje numatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ) reglamentuojamos procedūros, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis). Įmonės restruktūrizavimas – visuma ĮRĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis).ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip penkeri metai. Be paminėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų, teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalis).ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindai. Vadovaujantis minėta teisės norma teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka.Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nei vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, taip pat jei įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti.
Dėl restruktūrizavimo bylos UAB „BD Grupė“ iškėlimo
Pirmosios instancijos teismas atsisakė UAB „BD Grupė“ kelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. nustatęs, kad bendrovė pagal pateiktus finansinius duomenis atitinka nemokios įmonės padėtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma leidžia pritarti tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai.Pagrindas, dėl kurio pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti UAB „BD Grupė“ direktoriaus L. D. prašymą dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo – įmonės nemokumas, konstatuojamas ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 4 straipsnio 3 punktas, 7 straipsnio 5 dalies 1 punktas, ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Tam, kad būtų atsisakoma iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-548-381/2016, 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1829-381/2016).Įmonės nemokumą apibrėžia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, numatanti, kad tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.Teismų praktikoje, be kita ko, pažymima ir tai, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės (ne)mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Šiame kontekste pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ir aptariamu atveju įmonės mokumo pagrindimo įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei UAB „BD Grupė“ ir jos direktoriui, teigiančiam, kad bendrovė yra moki bei prašančiam iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės (ne)mokumo būseną nustatinėjo remiantis aktualiais 2017 m. balanso duomenimis, taip pat atsakovės direktoriaus pateiktais kreditorių sąrašo duomenimis. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad remiantis 2017 m. vasario 28 d. atsakovės balanso duomenimis, bendrovė laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. turėjo turto už 150 001 Eur, iš kurio – ilgalaikio turto už 8 572 Eur, trumpalaikio turto už 141 429 Eur (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 64 005 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 74 242 Eur, kitas trumpalaikis turtas – 1 995 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 1 187 Eur). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad remiantis atsakovės restruktūrizavimo plano metmenų duomenimis bendrovė 2017 m. vasario 28 d. turėjo turto už 84 068 Eur, iš kurio – ilgalaikio turto už 8 572 Eur, trumpalaikio turto už 75 496 Eur (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 23 536 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 48 778 Eur, kitas trumpalaikis turtas – 1 995 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 1 187 Eur). Byloje nėra objektyvių atsakovės ar jos vadovo paaiškinimų, kodėl nurodytuose dokumentuose esantys duomenys apie bendrovės turimą turtą ženkliai skiriasi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai, kad minėtuose dokumentuose pateikti finansiniai rodikliai buvo nustatyti už skirtingus laikotarpius, nelaikytini įtikinamais bei paneigiančiais nustatytus prieštaravimus, kadangi restruktūrizavimo plano metmenyse aiškiai nurodyta, kad pateikiami bendrovės 2017 m. sausio, vasario mėnesių finansiniai rodikliai, balansiniai duomenys 2017 m. vasario 28 dienai. Be to, kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, nustatant atsakovės turimo turto vertę, teismas vadovavosi atsakovei labiau palankiais duomenimis, t. y. kad bendrovės turto vertę sudaro 150 001 Eur.Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad beveik pusę atsakovės turimo turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos (74 242 Eur). Pirmosios instancijos teismo išvada, kad debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti aspektais, laikytina pagrįsta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-955-241/2016). Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas tik konstatavo, kad nesant tinkamo pagrindimo atsakovės debitorinės skolos neturėtų būti įtraukiamos į bendrą atsakovės turto masę, tačiau nustatydamas atsakovės turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį, debitorines skolas, nors tam ir nebuvo pakankamo pagrindo, įskaitė į bendrą atsakovės turto masę. Apeliantas, tvirtindamas, kad yra realios galimybės išieškoti debitorines skolas, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų apie konkrečius debitorius bei jų finansines galimybes atsiskaityti su atsakove. Nesant byloje įrodymų, jog egzistuoja reali galimybė atsakovei atgauti 74 242 Eur dydžio debitorines skolas, šios debitorinės skolos neturėtų būti įskaitytos į atsakovės turto masę. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2017 m. vasario 28 d. atsakovės balansu, teisingai nustatė, kad atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 305 373 Eur, iš jų – 305 314 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Byloje esančio atsakovės kreditorių sąrašo duomenimis, 2017 m. vasario 28 d. bendrovės pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 264 402,31 Eur sumą. Apeliantas iš esmės neginčija teismo nustatytų aplinkybių, kad pradelsti bendrovės įsipareigojimai siekia 264 402,31 Eur sumą. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, kreditorių sąraše nurodyta, kad atsakovės įsipareigojimas ieškovei UAB „SLO Lithuania“ sudaro 157 739,16 Eur, tuo tarpu remiantis įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. preliminariu sprendimu įsiskolinimas šiai kreditorei yra daug didesnis, t. y. sudaro 167 849,44 Eur skolos, 3 697,87 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 078 Eur žyminio mokesčio, 490 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti atsakovės kreditorių sąraše nurodytų duomenų objektyvumu.Kaip minėta, pareiga įrodyti bendrovės mokumą tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė ir jos direktorius nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog įmonė tebevykdo veiklą, jos veikla pelninga, įmonės pradelsti įsipareigojimai sumažėjo bei įmonė turi realias galimybes vykdyti savo finansinius įsipareigojimus (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovės turtas sudaro ne didesnę nei 150 001 Eur (atėmus debitorines skolas, bendrovės turtas sudarytų tik 75 759 Eur) sumą, o pradelsti įsipareigojimai – ne mažesnę nei 264 402,31 Eur sumą, t. y. viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, kas sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti įmonės nemokumą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai sprendė, kad atsakovei keltina bankroto byla dėl nemokumo ir negalėjimo toliau vykdyti įsipareigojimų kreditoriams (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktai, 2 straipsnio 8 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, pritaręs pirmosios instancijos teismo išvadai dėl atsakovės nemokumo, atskirai nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su restruktūrizavimo plano metmenų duomenų vertinimu, kadangi jie neturi teisinės reikšmės priimamam sprendimui, be to, šiuo teisiniu pagrindu nebuvo atsisakyta atsakovei kelti restruktūrizavimo bylą.
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.