Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – A. S., E. S., Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1983 m. rugsėjo 21 d. Švenčionių rajono liaudies teismo sprendimu pareiškėjos tėvų santuoka buvo nutraukta. Po šio sprendimo pareiškėjos mama A. S. (duomenys neskelbtini)valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo 0,0665 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame pasistatė sodo pastatą su priklausiniais, kurie buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini) statinių priėmimo naudoti akto pagrindu. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėjos mama A. S. savo vardu įsigijo keturių kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) pareiškėjos tėvas K. S. mirė. Po jo mirties pareiškėja ir jos broliai buvo pirmos eilės mirusiojo įpėdiniai. Tačiau jie visi buvo įsitikinę, kad tėvas K. S. turto neturėjo, kadangi turtas po teismo sprendimo nutraukti santuoką buvo registruotas mamos vardu. Todėl jie po tėvo mirties nesikreipė į notarą. Pareiškėjos mama A. S. (duomenys neskelbtini) testamentu pareiškėjai ir jos broliams lygiomis dalimis paliko visą savo turtą, tačiau konkretus turtas šiame testamente nebuvo nurodytas. Jie buvo įsitikinę, kad butas ir sodas priklausė tik mamai. 2020 m. liepos mėnesį pareiškėjos mama A. S. nutarė parduoti sodą, todėl kreipėsi į notarą dėl dokumentų sutvarkymo ir sužinojo, kad sodo sklypas ir jame esantys statiniai bei butas laikomi pareiškėjos mamos A. S. ir jos buvusio sutuoktinio K. S. (pareiškėjos tėvo) bendra jungtine nuosavybe, kadangi jų santuokos nutraukimas įregistruotas tik 1999 m. spalio 15 d. ir tik nuo šios datos jų santuoka laikoma nutraukta. Išsiaiškino, kad pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 40 straipsnį, santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Tačiau, tėvų ištuokos įregistravimo data ir jo reikšmė pareiškėjai tapo žinoma tik dabar. Iki to ji buvo visiškai įsitikinusi, kad mamos turtas priklausė tik mamai, o tėvas turto neturėjo. Tuo buvo įsitikinę ir pareiškėjos mama bei broliai. Pareiškėja mano, kad terminą palikimui priimti praleido dėl pateisinamų priežasčių, nes nežinojo tėvų santuokos metu galiojusių įstatymų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 5.57 straipsnį, palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Santuokos liudijimo I-ZŽ (raidės rusų kalba) Nr. (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota pareiškėjos tėvų K. S. ir A. G. (po santuokos sudarymo – S.) santuoka.

Gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ir gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kopijos patvirtina, kad pareiškėjos tėvai S. A. I. ir S. K. S., būdami santuokoje susilaukė trijų vaikų: S. A., K., gim. (duomenys neskelbtini), S. E., K., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. S., K., gim. (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono liaudies teismo sprendimo išrašo kopija patvirtina, kad šiuo teismo sprendimu buvo nutraukta pareiškėjos tėvų S. A. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. K. S., gim. (duomenys neskelbtini), santuoka, kuri buvo įregistruota (duomenys neskelbtini); sprendimas įsigaliojo (duomenys neskelbtini).

Ištuokos liudijimo AC Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kopija patvirtina, kad pareiškėjos tėvų K. S. ir A. S. santuokos nutraukimo faktas Švenčionių rajono Civilinės būklės aktų įrašų biure buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) (pažymėtina, kad pareiškėja pareiškime neteisingai nurodė, kad jos tėvų santuokos nutraukimas įregistruotas (duomenys neskelbtini)).

(duomenys neskelbtini)mirties liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kopija patvirtina, kad pareiškėjos tėvas K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašas patvirtina, kad registre nėra įregistruota palikėjo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo faktų.

Byloje esanti VĮ Registrų centro Gyventojų registro 2020-08-24 pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-2659 patvirtina, kad K. S. gimė (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo 1981-11-05 adresu (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

Taigi, pareiškėja ir jos broliai (suinteresuoti asmenys) yra mirusio K. S. vaikai, t. y. jo pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos tėvų santuoka nutraukta 1983-09-21 Švenčionių rajono liaudies teismo sprendimu, kuris įsigaliojo 1983-10-03, santuokos nutraukimas įregistruotas 1996 -10-15. Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 40 straipsnis numatė, kad santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Taigi, pareiškėjos tėvų santuoka buvo nutraukta 1996-10-15.

Byloje esančios Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų Registro Nr. 10/68093 ir 86/662 kopijos patvirtina, kad pareiškėjos tėvų santuokos metu buvo įgytas nekilnojamasis turtas, įregistruotas A. S. vardu: 1) butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas - 1992-04-23 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 1992-04-23; 2) žemės sklypas, 0,0665 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas - 1993-05-14 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-paradavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 1993-10-12; sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinys (lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 1995-08-02 Statinio priėmimo naudotis aktas, įrašas galioja nuo 2000-08-09.

Iš 2008-05-22 A. S. testamento kopijos matyti, kad ji visą savo turtą palieka lygiomis dalimis savo trim vaikams – pareiškėjai S. B. ir jos broliams (suinteresuotiems asmenims) A. S. bei E. S..

Nors pareiškėjos nurodyta aplinkybė – nežinojimas, kad pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 40 straipsnį santuoka buvo laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose – ir nėra objektyvi, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste, teismo vertinimu, būtent aplinkybė, kad pareiškėja, jos motina ir broliai buvo įsitikinę, jog po K. S. mirties palikimo neatsirado, kadangi manė, kad A. S. ir K. S. santuoka buvo nutraukta būtent 1983-09-21 Švenčionių rajono liaudies teismo sprendimu ir K. S. turto neturėjo, nes turtas po teismo sprendimo nutraukti santuoką buvo registruotas mamos vardu, lėmė tai, kad pareiškėja, jos motina ir broliai laiku nesikreipė į notarą dėl K. S. palikimo priėmimo.

Taigi, pareiškėja praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, kadangi nežinojo apie paveldėtiną jos tėvo K. S. turtą, o sužinojusi netrukus ėmėsi aktyvių veiksmų tėvo palikimui priimti, kreipėsi į teismą. Teismo nuomone, atsisakius atnaujinti terminą palikimui priimti, tokio sprendimo sukeltos pasekmės (palikimo perėjimas valstybei) nebūtų proporcingos, adekvačios pareiškėjos teisės priimti palikimą savalaikio neįgyvendinimo priežastims ir pobūdžiui, toks atsisakymas prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad kiti suinteresuoti asmenys šioje byloje prieštaravimų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nepareiškė, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pripažįsta svarbiomis pareiškėjos įstatymo nustatyto termino jos mirusio tėvo K. S. palikimui priimti praleidimo priežastis, todėl šis terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-19/1K-2, valstybei iš pareiškėjos priteistinos 10,38 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 13 punktu, 576-578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Atnaujinti pareiškėjai S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą jos tėvo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Priteisti valstybei iš S. B. 10,38 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.