Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-11-25 · Civilinė byla Nr. e2YT-26167-986/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-25
Bylos Nr.
e2YT-26167-986/2020
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-02102-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Nekrašas
Pareiškėjas
R. P.
Suinteresuotas asmuo
L. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-26167-986/2020Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02102-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.10; 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 25 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui L. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. P. pateiktu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas P. P. po jo sutuoktinės ir pareiškėjo motinos Z. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pagal Z. P. valią, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti jos turėtą turtą, kurį sudarė ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas P. P.. Po P. P. mirties dėl jo palikimo priėmimo į notaro biurą kreipėsi pareiškėjas ir jam buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kurio pagrindu pareiškėjas paveldėjo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Notaras pareiškėjui išaiškino, kad jis negali paveldėti likusios ½ dalies minėto buto, kadangi butas buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, P. P. esant santuokoje su sutuoktine Z. P. Z. P. mirė (duomenys neskelbtini), o po jos mirties niekas dėl jos palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. P. P. ir jo sutuoktinės Z. P. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). P. P. su savo sutuoktine drauge gyveno ir vedė bendrą ūkį iki pat Z. P. mirties, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės mirties P. P. dėl teisinių žinių stokos ir nežinojimo nesikreipė į notarą dėl sutuoktinės palikimo priėmimo. Tačiau po Z. P. mirties P. P. liko ½ dalis minėto buto, o jo sutuoktinei Z. P. priklausiusią ½ dalį jis faktiškai perėmė, pradėdamas šį turtą valdyti kaip savo, kadangi tiek iki Z. P. mirties, tiek po jos P. P. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), butą prižiūrėjo ir laikė save šio buto savininku. P. P., savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), 2006 m. sausio 18 d. ir gyveno ten iki pat savo mirties, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės mirties P. P. iki pat savo mirties mokėjo buto mokesčius už komunalines paslaugas. Visi teikiami rašytiniai įrodymai pagrindžia aplinkybę, jog P. P. atliko aktyvius veiksmus ir po sutuoktinės mirties valdė jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo L. P. 2020 m. lapkričio 10 d. el. paštu, kurio originalas gautas teisme 2020 m. lapkričio 18 d. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka visiškai ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad visu jų motinai Z. P. priklausiusiu nekilnojamuoju turtu po jos mirties iki savo mirties rūpinosi, prižiūrėjo bei ten pat gyveno jų tėvas P. P., kas įrodo, jog šį turtą jis praktiškai valdė. Prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu palikimas gali būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėjas kita tvarka gauti reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Iš byloje esančių duomenų (Gyventojų registro pažymų, gimimo liudijimo, santuokos liudijimo, mirties liudijimų) matyti, kad pareiškėjas R. P. ir L. P. yra brolis ir sesuo, jų tėvai – P. P. (miręs (duomenys neskelbtini) ir Z. P. (mirusi (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad po Z. P. mirties liko jai priklausęs turtas – ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), įgyta santuokoje su P. P. Iš Gyventojų registro pažymos apie Z. P. asmens duomenis ir iš Kėdainių savivaldybės administracijos Kėdainių miesto seniūnijos 2020 m. spalio 15 d. pažymos apie paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad Z. P. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu ji gyvenamąją vietą deklaravo 2006 m. vasario 8 d. P. P., remiantis Gyventojų registro pažyma apie jo duomenis ir Kėdainių savivaldybės administracijos Kėdainių miesto seniūnijos 2020 m. spalio 15 d. pažyma apie paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą, savo gyvenamąją vietą deklaravo tuo pačiu adresu 2006 m. sausio 18 d. ir gyveno ten iki pat savo mirties, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Pateikti mokėjimo kvitai patvirtina, kad po sutuoktinės mirties P. P. mokėjo buto mokesčius už elektros energiją ir dujas (mokėjimai pateikti už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d.). Po P. P. mirties dėl jo palikimo priėmimo į notaro biurą kreipėsi pareiškėjas, jam (duomenys neskelbtini) buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. O-1276, kurio pagrindu pareiškėjas paveldėjo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Notarė O. O. (duomenys neskelbtini) rašte dėl informacijos pateikimo nurodė, kad dėl Z. P. palikimo priėmimo po jos mirties niekas nesikreipė, paveldėjimo byla Kėdainių rajono 2-ame biure neužvesta.

Pareiškėjo pareiškime, suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis bei byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjo tėvas P. P. po savo sutuoktinės Z. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti: tiek iki sutuoktinės mirties, tiek po jos nuolat gyveno tame pačiame bute ir rūpinosi šiuo turtu, mokėjo mokesčius. Nors pateikti mokėjimai už dujas ir elektrą yra vėlesni nei trys mėnesiai po Z. P. mirties (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nepaneigtos aplinkybės, kad mokesčiai buvo mokami ir trijų mėnesių laikotarpiu po Z. P. mirties. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad P. P. su palikėjos Z. P. turtu po jos mirties elgėsi kaip su savu, iš esmės elgėsi kaip paveldėto turto savininkas, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Visos įstatyme bei susiformavusioje teismų praktikoje įtvirtintos sąlygos tam, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo faktas, nurodant, kad jis priimtas faktiškai pradedant turtą valdyti, egzistuoja (CPK 447 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

Nors pareiškėjas prašo nustatyti palikimo priėmimo faktą nurodant konkretų palikimą sudarantį turtą, tačiau CK 5.50 straipsnio 1 dalis nustato, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl, nesant pakankamai duomenų ar pareiškime yra išvardintas visas palikimą sudarantis turtas, skolos, kiti įsipareigojimai, pareiškėjo prašymas tenkintintas nedetalizuojant palikimą sudarančio turto.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios (5,00 Eur dydžio) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po jo sutuoktinės Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti mirusiajai Z. P. priklausiusį turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėjas Mindaugas Nekrašas