Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-02-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-38-531/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-13
Bylos Nr.
1A-38-531/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11677-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Ciesiūnas, Sigitas Bagdonavičius, Valdas Meidus
Nuteistasis
D. B.
Nukentėjusysis
R. B.
Advokatai
Audrius Leonavičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-38-531/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11677-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 13 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Meidaus,

sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant prokurorui Broniui Šiaudiniui,nuteistajai D. B.,gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. ir jai paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant ją laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotai darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir D. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 5 mėnesiams, įpareigojant ją laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotai darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. ir 66 str. į bausmės laiką įskaitytas D. B. suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 14 d. iki 2018 m. balandžio 14 d.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 8 ir 9 p., 72¹ ir 72² str., kartu su bausme D. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas 1 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. B. ir nesiartinti prie jos arčiau kaip 50 metrų atstumu, taip pat įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. B. buvo nuteista už tai, kad 2018 m. kovo 12 d., apie 13.20 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto su savo šeimos nariu – motina R. B. metu, tyčia sugriebė ją už rankų ties pažastimis ir tempė, taip smurtaudama padarė R. B. odos nubrozdinimus pažastyse, poodines kraujosruvas žastuose, t.y. nežymiai sužalojo R. B. ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Šalies argumentai

2. Nuteistoji D. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nuosprendį ir priimti naują, ją išteisinantį nuosprendį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančias ir bylos nagrinėjimo teisme metu nepašalintas abejones bei prieštaravimus vertino jos nenaudai ir tuo pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą bei nepagrįstai ją pripažino kalta dėl nusikalstamos veikos, kurios ji nepadarė. Dėl to, kad specialistai jai nustatė tam tikrus elgesio sutrikimus, apylinkės teismas jos parodymus ir teiginius, jog prieš savo motiną ji nesmurtavo, vertino kaip jos gynybinę poziciją bei siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nuteistoji nesutinka su tokia teismo pozicija. Paaiškina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp jos ir motinos R. B. įvyko žodinis konfliktas, ginčo forma buvo lengva ir jokio smurto ji prieš motiną nevartojo, jos tik apsižodžiavo. Bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui nurodė, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti darbe, kuriame ji buvo prieš įvykį, kadangi jis yra fizinis, susijęs su krovinių perkėlimu, pernešimu ir pan. Tai, kad motina galėjo susižaloti darbe apklausos metu patvirtino ir teismo medicinos ekspertas R. S.. D. B. nesutinka su eksperto teisme išdėstytais teiginiais, dėl apžiūrint motiną abiejuose žastuose nustatytos kraujosruvų spalvos, kadangi po tariamo incidento teismo medicinos ekspertas R. B. apžiūrėjo jau kitą dieną, tai kraujosruvos turėjo būti rausvos, gal kiek melsvos, tačiau tikrai ne gelsvos spalvos. Jei kraujosruva buvo gelsvos spalvos, tai reiškia, kad ji atsirado ne tiriamo įvykio dieną – 2018 m. kovo 12 d., o vieną ar dvi dienos prieš jį. Taigi R. B. susižalojo ar buvo sužalota ne 2018 m. kovo 12 d. Atkreipia dėmesį, kad vykusio konflikto niekas nematė. Jos turimos psichologinės savybės su tirtu įvykiu neturi nieko bendro. Nesupranta ką bendro su jai inkriminuotu nusikaltimu turi jos sulaikymo ir išgabenimo iš tėvų buto aplinkybės. Policijos pareigūnas jai uždėjo antrankius ne dėl jos agresyvumo, o todėl, kad ji pasakė, jog jokio smurto prieš motiną nenaudojo ir paprašė jai leisti persirengti bei paskambinti advokatui, tačiau šį jos prašymą tenkinti buvo atsisakyta. Jai buvo apvilkta striukė, leista apsimauti batus ir ji buvo išvesta iš buto. Jokių agresyvių veiksmų iš jos pusės nebuvo ir policijos pareigūnai tik pasinaudodami tarnybine padėtimi naudojo perteklines priemones. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti, kad nėra surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kurie pagrįstų jos kaltę. Nurodo, kad nesutaria su abiem savo tėvais, jie yra linkę ją apkalbėti, provokuoti ir vėliau skleisti netikrą informaciją, vien tam, kad ji pagaliau išeitų iš jiems priklausančio buto ir gyventų atskirai. Pažymi, kad šiuo metu su tėvais ji negyvena, dirba, pati save išlaiko, todėl santykiai su jais yra praktiškai nutrūkę. Iš esmės yra nuteista dėl R. B. išgalvotų įvykio aplinkybių, nesant kitų objektyvių, tiesioginių ir net netiesioginių jos kaltės įrodymų

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliantės skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

7. Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ir šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad šiuo atveju, pagrindo D. B. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra. Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus duomenis, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir pagrįstai D. B. pripažino kalta pagal BK 140 str. 2 d.

9. Nuteistoji D. B. viso proceso metu savo kaltę dėl smurtavimo prieš motiną R. B. neigė, apeliaciniame skunde nurodė, kad tarp jų įvyko tik žodinis konfliktas, o motina galimai susižalojo darbe. Tačiau šių D. B. parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys ir tai akivaizdžiai prieštarauja byloje esančių įrodymų visetui, todėl jie atmetami ir vertinami išimtinai kaip D. B. pasirinktas gynybos būdas siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

10. D. B. kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką neabejotinai patvirtina viso proceso metu duoti išsamūs ir nuoseklūs nukentėjusiosios R. B. parodymai, jog jai įėjus į D. B. kambarį, ši supyko, sugriebė abiem savo rankomis jai už rankų ties pažastimis ir tempė iš kambario. Taip pat D. B. tuo metu ją nagais apdraskė, t.y. įdrėskė į kairį ir dešinį žastus bei į kairį ir dešinį šonus ties pažastimis. Tuo metu ji juto skausmą. Šiuos jos atžvilgiu D. B. atliktus smurtinius veiksmus R. B. nurodė ir kviesdama policiją, ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, ką įrodo byloje esantis vaizdo įrašas, ir 2018 m. kovo 12 d. savo protokole - pareiškime, kuris buvo surašytas praėjus labai trumpam laiko tarpui po įvykio. Nukentėjusiosios duotus parodymus taip pat patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos, kuriose matyti R. B. patirti kūno sužalojimai, į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų V. G. ir S. G. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, jog jie matė sužalojimus, V. G. 2018 m. kovo 12 d. surašytas tarnybinis pranešimas bei 2018 m. kovo 13 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad atlikus R. B. apžiūrą, buvo nustatyti kairės pažasties vidiniame paviršiuje 0,6x0,1 cm, 0,5x0,1 cm, dešinės pažasties vidiniame paviršiuje 0,6x0,1 cm, 0,5x0,1 cm linijinės formos odos nubrozdinimai, kairio žasto viršutiniame trečdalyje nugariniame paviršiuje 1,5x1 cm, dešinio žasto viršutiniame trečdalyje išoriniame paviršiuje 1,5x1 cm dydžio ovalios poodinės kraujosruvos. Odos nubrozdinimai pažastyse, poodinės kraujosruvos žastuose R. B. padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai 2018 m. kovo 12 d. įvykio aplinkybėmis. Išvadoje pažymėta, kad D. B. veiksmai sukėlė R. B. fizinį skausmą, jai nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagrindo abejoti šia specialisto išvada ir teigti, jog R. B. galėjo susižaloti keliomis dienomis anksčiau, nei buvo įvykis, nėra, kadangi, priešingai nei nurodoma nuteistosios apeliaciniame skunde, R. B. apžiūros metu ant jos kūno esančios kraujosruvos buvo ne gelsvos, o melsvai violetinės spalvos, be to, odos nubrozdinimai buvo padengti rausvais šašais, kas tik patvirtina aplinkybę, jog R. B. patyrė sužalojimus būtent dėl D. B. atliktų veiksmų jos atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu specialistas G. S. šią savo rengtą išvadą patvirtino ir kartu parodė, kad sužalojimai buvo padaryti abejuose pažastyse vienu metu, o linijiniai nubrozdinimai pažastyse gali atsirasti suėmus tas vietas, t.y. nagų poveikyje. Atliekant apžiūrą sužalojimai buvo neseni. Išvadoje kalbama tik apie nukentėjusiosios žastų išorę, pažastyse kraujosruvų nerasta, keliant dėžes neįmanoma, kad atsirastų kraujosruvų ant pažastų. Taigi ši G. S. nurodyta aplinkybė paneigia nuteistosios versiją, jog jos motina galėjo susižaloti darbe. Pažymėtina, kad nors specialistas vis dėl to neatmetė galimybės, jog kraujosruvos galėjo atsirasti ir kur nors stipriai atsitrenkus, tačiau įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusiąją sužalojo būtent D. B.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, D. B. buvo pagrįstai pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., padarymo.

11. D. B., ginčydama savo kaltę, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas jos atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai vertino jos turimas psichologines savybes, aplinkybes susijusias su jos sulaikymu ir išgabenimu iš tėvų namų. Šie apeliantės skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistosios nurodytos ir skundžiamame nuosprendyje analizuotos aplinkybės, nors ir negali turėti esminės reikšmės sprendžiant dėl D. B. kaltumo pagal BK 140 str. 2 d., tačiau puikiai atskleidžia D. B. asmenybę bei padeda įvertinti jos duotų parodymų patikimumą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistoji yra agresyvaus būdo, ką patvirtina tiek liudytojų V. G. ir I. T. duoti parodymai, tiek (duomenys neskelbtini) specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). V. G. nurodė, kad atvykus į įvykio vietą nuteistoji elgėsi neadekvačiai, buvo emociškai nestabili, atsisakė būti sulaikoma ir vežama, todėl jai buvo uždėti antrankiai. I. T. parodė, kad D. B. elgesys apklausos metu buvo nevienodas, kartais ji elgdavosi agresyviai, buvo piktybiškai nusiteikusi, nenorėjo bendrauti, o kartais – normaliai. 2018 m. kovo 28 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. B. nuo vaikystės nustatytas protinis atsilikimas, ji mokėsi pagal adaptuotą programą, mąstymas konkretus, intelektas žemas, greiti pykčio ir agresijos priepuoliai. Jai diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ji jau antrą kartą teisiama už tai, jog naudojo smurtą prieš motiną. Šios aplinkybės rodo, kad tikėti D. B. duotais parodymais, jog ji smurto motinos atžvilgiu nenaudojo, nėra pagrindo. Nuteistoji yra agresyvaus būdo, kas šiuo atveju dar labiau sustiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl jos kaltės. Pagrindo teigti, kad sulaikant D. B. buvo panaudotos perteklinės priemonės, taip pat nėra, kadangi apeliantė jokiais įrodymais nepatvirtino savo apeliaciniame skunde pateiktos jos sulaikymo versijos. Be to, byloje nėra duomenų, kad ji būtų teikusi skundus dėl netinkamo policijos pareigūnų elgesio.

12. BK 140 str. 2 d. sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

13. Pirmosios instancijos teismas D. B. už BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrė laisvės apribojimo 1 metams bausmę, įpareigojant ją laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotai darbo biržoje. Ši jai paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d. dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir D. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 5 mėnesiams, įpareigojant ją laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotai darbo biržoje. Be to, kartu su bausme jai buvo paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas 1 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. B. ir nesiartinti prie jos arčiau kaip 50 metrų atstumu, taip pat įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą nuosprendį bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad apylinkės teismas D. B. teisingai parinko ir paskyrė bausmę už BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą, nustatė jos dydį bei subendrino su kitu nuosprendžiu jai paskirta bausme. Taip pat šiuo atveju buvo tinkamai parinkti ir apeliantei skirti įpareigojimai bei baudžiamojo poveikio priemonės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendžio ir švelninti paskirtą bausmę, kadangi ji paskirta nepažeidžiant BK 54 str. įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų.

15. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas D. B. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos padarymo stadiją – padarytas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Nenustatyta nei lengvinančių, nei sunkinančių apeliantės atsakomybę aplinkybių. Apylinkės teismas tinkamai įvertino D. B. asmenybę, t.y. tai, kad ji jau antrą kartą teisiama už analogišką nusikalstamą veiką, administracine tvarka nebausta, dirba, pas gydytoją psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė. Iš byloje esančios asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės matyti, kad 2017 m. gegužės 9 d. D. B. buvo diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu, tačiau gydymo apeliantė atsisakė, o 2018 m. kovo 28 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) D. B., kaip jau minėta, diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, todėl jai skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. Įvertinus visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog BK 41 str. numatytus bausmės tikslus įmanoma pasiekti D. B. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmė mažesnė nei vidurkis, įpareigojant ją laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotai darbo biržoje.

16. Pažymėtina, kad pažeidimų bendrinant D. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su bausme paskirta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu nenustatyta. Tiek skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, tiek galutinė subendrinta bausmė, nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantei turėtų būti švelninama paskirtoji bausmė byloje nenustatyta. Jokių naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir apeliantė.

17. Atsižvelgiant į tai, kad D. B. jau antrą kartą teisiama pagal BK 140 str. 2 d. dėl smurto motinos atžvilgiu, teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė D. B. skirti BK 72¹ str. ir 72² str. įtvirtintas baudžiamojo poveikio priemones, t.y. įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu bei dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Taigi ir šioje dalyje pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį nėra.

18. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistosios D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Sigitas BagdonavičiusValdas CiesiūnasValdas Meidus