Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjo V. R. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. liepos 25 d. S. U. surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, t. y. darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, nesudariusi rašytinių darbo sutarčių ir apie asmenų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai naujai įrengiamame restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, O. Š. nuo 2016 m. birželio 14 d. iki 2016 m. birželio 20 d. personalo paieškos, atrankos, valdymo darbus bei R. G. ir E. M. 2016 m. birželio 16 d. valdymo darbus. Tokiu būdu S. U. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Darbo kodekso (toliau – DK) 99 straipsnio ir DK 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatas bei padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimu S. U. pripažinta kalta padariusi administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, paskiriant administracinę nuobaudą – 900 Eur baudą, t. y. po 300 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Administracinių nusižengimų kodeksas įsigaliojo (toliau – ANK) 2017 m. sausio 1 d. ir pakeitė iki tol galiojusį ATPK. Pagal ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika teismo sprendimu perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju S. U. inkriminuotas administracinės teisės pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, atitinka ANK 95 straipsnį. Pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 eurų iki 2896 eurų. Pagal ANK 95 straipsnį nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 iki 5000 eurų. Matyti, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK neliko nuostatos skirti baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Taigi atsižvelgus į tai darytina išvada, jog darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims, kurie traukiami atsakomybėn už du ir daugiau nelegaliai įdarbintų asmenų, naujajame kodekse (ANK) nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė nei iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame ATPK.

Nagrinėjamu atveju S. U. kaltinama tuo, jog nesudariusi rašytinių darbo sutarčių ir apie asmenų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdama valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti 3 asmenims. Taigi pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK S. U. turi būti skiriama bauda už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį, tačiau, kaip minėta anksčiau, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs ANK numato švelnesnę administracinę atsakomybę, kai darbdavys ar jų įgaliotas asmuo traukiamas atsakomybėn už du ir daugiau nelegaliai įdarbintų asmenų. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta teismo sprendimu, vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi ši veika (ATPK 41³ straipsnis – nelegalus darbas ) perkvalifikuotina pagal atitinkamą ANK straipsnį – 95 straipsnį.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, ginčo dėl šio nusižengimo nėra, teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą teisės nusižengimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad pažeidėjui paskirta nuobauda yra per švelni, o pažeidėjo nurodytos aplinkybės nėra reikšmingos ir suteikiančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Įstatymų leidėjas nelegalų darbą pagal nusižengimo objektą yra priskyręs administraciniams nusižengimams darbo srityje. Taigi šio nusižengimo rūšinis objektas yra labai platus – darbo sritis. Nelegaliu darbu kėsinamasi į kelis teisinius gėrius, šio nusižengimo tiesioginiai objektai yra du. Pirma, nelegaliu darbu kėsinamasi į asmens teisę pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims. Antra, šiuo nusižengimo kėsinamasi į valstybės ir visuomenės interesus užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto. administracinio nusižengimo metu galiojusiame ATPK 20 straipsnyje yra nustatyti bausmės tikslai. Vienas jų yra siekti, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės nusižengimų. Veika – nelegaliu darbu – pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą nusižengimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai, mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Nusižengimu daroma didelė žala darbuotojų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Dėl to dažnai teismo skiriama simboline pinigine bauda ne tik nepasiekiamas pirmiau minėtas nuobaudos tikslas, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – pažeidėjas skatinamas daryti naujus nusižengimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su nusižengimu, gautina nauda, tokia teismų praktika yra ydinga ir netoleruotina.

Sistemiškai analizuojant ATPK 41³ straipsnį, ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, ATPK 30² straipsnį akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, nustatęs plačias galimos baudos ribas, atsižvelgė į įvairias galimas gyvenimiškas situacijas ir sudarė galimybę teismams individualizuoti bausmę kiekvienu atveju, o jei yra lengvinančių aplinkybių, baudos dydį sumažinti iki minimumo. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį ir esant galiojančioms taisyklėms, numatytoms ATPK 30² straipsnyje, tikėjosi, jog švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, būtų skiriama arba administracinė nuobauda būtų neskiriama tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje paprastai laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, itin švelninančioms pažeidėjo atsakomybę.

Apylinkės teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę ir atsižvelgdamas į administracinės nuobaudos tikslus, padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju asmens atsakomybės našta gali būti švelninama, kadangi paskyrus net ir minimalią baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, bauda būtų neproporcingai didelė padarytam nusižengimui. Savo sprendimą motyvavo tuo, kad nors byloje nenustatyta pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, o iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukta S. U. administracine tvarka už darbo įstatymų pažeidimą buvo bausta anksčiau (2011 metais), atsižvelgė į tai, kad S. U. nėra padariusi kitų administracinės teisės nusižengimų, yra 58 metų amžiaus, prižiūri savo sergančią mamą, ją išlaiko, nusižengimas padarytas dėl aplaidaus pareigų neatlikimo.

Apygardos teismas sutinka su apelianto argumentu, jog apylinkės teismo skirta administracinė nuobauda per švelni, o pažeidėjo nurodytos aplinkybės nėra reikšmingos ir suteikiančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Šioje byloje nenustatyta nei S. U. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, S. U. savo kaltės nepripažino, dėl savo veiksmų nesigailėjo, bandė juos pateisinti, o padarytas nusižengimas yra vienas iš šiurkščiausių administracinių teisės nusižengimų, darančių didelę žalą valstybės ekonomikai, tai patvirtina įstatymo leidėjo už šį nusižengimą numatyta pakankamai griežta nuobauda. Pažymėtina, kad apylinkės teismas įvertino tai, kad S. U. nėra padariusi kitų administracinės teisės nusižengimų, yra 58 metų amžiaus, prižiūri savo sergančią mamą, ją išlaiko, nusižengimas padarytas dėl aplaidaus pareigų neatlikimo, tačiau šios aplinkybės vertintinos kaip svarbios nustatant baudos dydį neperžengiant administracinio teisės nusižengimo sankcijos ribų, ne kaip suteikiančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas savo sprendimo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas pakankamai nemotyvavo, o pažeidėjui paskirta nuobauda individualizuota netinkamai ir yra aiškiai per švelni. Nagrinėjamu atveju paskiriant tik simbolinę administracinę nuobaudą ne tik nepasiekiami nuobaudos tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – pažeidėjas skatinamas daryti naujus nusižengimus. Konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas neatitinka formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Esant tokioms aplinkybėms S. U. ATPK 30¹ straipsnio taikymas naikintinas paskiriant baudos dydį neperžengiant administracinio nusižengimo sankcijos ribų.

Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į tai, kad S. U. nėra padariusi kitų administracinės teisės nusižengimų, yra 58 metų amžiaus, prižiūri savo sergančią mamą, ją išlaiko, nusižengimas padarytas dėl aplaidaus pareigų neatlikimo, todėl baudos dydis mažintinas nuo sankcijos vidurkio iki minimumo paskiriant 1000 eurų administracinę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalimi, ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimą pakeisti ir S. U. ATPK 30¹ straipsnio taikymą panaikinti.

Perkvalifikuoti S. U. veiką iš ATPK 41³ straipsnio 1 dalies į ANK 95 straipsnį bei paskirti administracinę nuobaudą – 1000 eurų baudą.

Nutartis neskundžiama.