- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-18
- Bylos Nr.
- e2-11570-1077/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06818-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Ranceva
- Ieškovas
- Valstybinio studijų fondo
- Atsakovas
- J. G.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovei J. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės J. G. 629,02 Eur įsiskolinimą, 22,65 Eur delspinigius ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas.
2. Nurodė, kad kredito įstaiga akcinė bendrovė „DNB Nord bankas“ (dabartinis „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius) su atsakove 2016 m. spalio 19 d. sudarė valstybės remiamos paskolos studentams sutartį Nr. K-2409-2016-120 1 800 Eur sumai, kurios pagrindu bankas išmokėjo atsakovei 900 Eur kredito sumą. Atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. Atsakovei nesumokėjus skolų per kredito įstaigos nustatytą terminą, ieškovas, vykdydamas atsakovės prievoles kredito įstaigai, yra sumokėjęs 629,02 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė J. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo ieškinį pripažino. Atsiliepime į ieškinį prašo teismo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą.
4. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 1 ir 2 dalimis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo
5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl įsiskolinimo priteisimo ir teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo.
6. Kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė J. G. atsiliepime į ieškinį išreiškė prašymą ieškinį tenkinti, t. y. jį pripažino, todėl teismas išdėsto sutrumpintus motyvus.
7. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta, kad kredito įstaiga akcinė bendrovė „DNB Nord bankas“ (dabartinis „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius) ir atsakovė J. G. 2016 m. spalio 19 d. sudarė valstybės remiamos paskolos studentams sutartį Nr. K-2409-2016-120 (toliau – ir Sutartis) 1 800 Eur sumai, kurios pagrindu bankas išmokėjo atsakovei 900 Eur kredito sumą. Atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. Atsakovė tinkamai nevykdė paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl susidarė skola, kuri, ieškovo skaičiavimu, sudaro 629,02 Eur negrąžintos paskolos ir palūkanų. Nustatyta, kad ieškovas įspėjimais, išsiųstais registruotąja pašto siunta, įspėjo atsakovę apie sutarties nevykdymą, tačiau byloje duomenų apie tai, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovui susidariusią skolą, nėra (CPK 178 straipsnis).
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CPK 6.873 straipsnio 1 dalis).
9. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1–2 dalimis, ieškovui iš atsakovės priteistina 629,02 Eur negrąžintos paskolos ir palūkanų.
10. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Nagrinėjamu atveju ginčo paskolos sutarties specialiųjų sąlygų 28 punkte yra numatyti 0,02 proc. dydžio delspinigiai. Ieškovas prašo priteisti 22,65 Eur delspinigių. Toks delspinigių dydis atitinka šalių sudarytą paskolos sutartį, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 22,65 Eur delspinigių yra tenkintinas visiškai.
11. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (651,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo
12. 2024 m. gegužės 24 d. atsiliepimu į ieškinį atsakovė prašė duoti laiko sumokėti skolą dalimis. Atsakovė nenurodė aplinkybių ir nepridėjo įrodymų, pagrindžiančių prašymo dalyką.
13. Teismas 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi išaiškino, jog tuo atveju, jeigu atsakovė siekia, kad teismo sprendimo vykdymas būtų išdėstytas, atsakovė turėtų nustatytu terminu papildomiems įrodymams pateikti nurodyti aplinkybes, pagrindžiančias tokį prašymą bei pridėti įrodymus, pagrindžiančius poreikį sprendimo vykdymą išdėstyti. Tačiau šiuo teismo pasiūlymu atsakovė nepasinaudojo ir įrodymų nepateikė.
14. Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
15. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015).
16. Bylos medžiagoje nėra pateikta duomenų apie atsakovės turtinę padėtį nei apie tikėtiną atsakovės turtinės padėties pagerėjimą ateityje. Vien aplinkybė, kad atsakovė negali atsiskaityti iš karto ir dėl priteistos sumos šioje byloje jai gali kilti nepatogumų, nėra pagrindas konstatuoti esant išimtines aplinkybes sprendimo vykdymo atidėjimui ir išdėstymui. Atsakovė nepagrindė jokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
17. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintinai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas už pareikštą ieškinį yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistinas 22 Eur dydžio žyminis mokestis.
18. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 4,32 Eur. Kadangi šios išlaidos kartu su iš atsakovės priteistinu žyminiu mokesčiu viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl jos priteistinos valstybei iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259-260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui Valstybiniam studijų fondui, juridinio asmens kodas 191722967, iš atsakovės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 629,02 Eur (šešių šimtų dvidešimt devynių eurų 2 ct) įsiskolinimą, 22,65 Eur (dvidešimt dviejų eurų 65 ct) delspinigius ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (651,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 26,32 Eur (dvidešimt šešių eurų 32 ct) bylinėjimosi išlaidas. Išaiškinti, kad ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Atmesti atsakovės J. G. prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.