Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-05-12 · Civilinė byla Nr. 2S-594-345/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-12
Bylos Nr.
2S-594-345/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-12776-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Henrichas Jaglinskis (pran.), Virginija Volskienė
Ieškovas
BUAB „Archidis“
Kategorijos
  • 94.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-594-345/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-12776-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: 94.2.2.,106.8.2.; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gegužės 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Rasos Gudžiūnienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BUAB „Archidis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje, sprendžiant ieškovo BUAB „Archidis“ ieškinio LR Generalinei prokuratūrai dėl LR Generalinės prokuratūros 2010-06-03 nutarimo, kuriuo netenkintas BUAB „Archidis“ skundas ir paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros 2010-03-10 nutarimas, priėmimo klausimą.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Archidis“ 2010-07-20 kreipėsi į Vilniaus miesto pirmąjį apylinkės teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti LR Generalinės prokuratūros 2010-06-03 nutarimą, kuriuo paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros 2010-03-10 nutarimas atsisakyti ginti viešąjį interesą ir įpareigoti LR Generalinę prokuratūrą ginti viešą interesą, t.y. kreiptis į teismą dėl neteisėto Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995-06-12 įsakymo „Dėl žemės sklypų pardavimo ne aukciono tvarka privačių namų valdų savininkams“ Nr.37 ir jo pagrindu tarp K. V. ir Vilniaus apskrities valdytojo administracijos sudarytos 1995-08-29 Valstybinės žemės (miško) pirkimo – pardavimo sutarties Nr.P01/95-7913 pripažinimo negaliojančiais, o taip pat 0,2 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo, esančio Nugalėtojų g. 28A, Vilniuje (unikalus Nr. 0101-0013-0083), teisinės registracijos K. V. vardu, panaikinimo. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi UAB „Archidis“ iškelta bankroto byla (civilinės bylos Nr. B2-4718-345/2011). Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartis palikta nepakeista.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2010-09-17 nutartimi atsisakė priimti ieškovo BUAB „Archidis“ ieškinį dėl LR Generalinės prokuratūros 2010-06-03 nutarimo panaikinimo kaip neteismingą Vilniaus miesto pirmam apylinkės teismui, grąžino jį ieškovui bei išaiškino, kad šis turi teisę su tokiu pareiškimu kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pagal Prokuratūros įstatymo 3 str. 4 d. prokuroro veiksmai ir spendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimas atsisakyti ginti viešąjį interesą buvo apskųstas Generalinei prokuratūrai. Sutinkamai su Prokuratūros įstatymo 15 str. 6 d., proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui. LR CPK normos tiesiogiai nereglamentuoja šio ginčo teismingumo.

Iš teismui paduoto pareiškimo turinio ir medžiagos matyti, jog yra ginčijamas Vilniaus apskrities valdytojo administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto, vykdančio veiklą viešojo administravimo srityje, išduoto įsakymo ir jo pagrindu viešo administravimo funkcijų atlikime pasirašyto valstybinės žemės perleidimo sandorio teisėtumas. Atsisakymas ginti viešą interesą kildinamas, ir prokuroras viešo intereso gynimo funkciją įgyvendina ginče, kuriame šiuo atveju vyrauja administracinio pobūdžio reikalavimai. Pareiškėjas ginčydamas viešo administravimo subjekto viešo administravimo srityje priimtus aktus, inicijuoja administracinį ginčą. Laikytina, jog pareiškėjo skundas dėl prokurorų nutarimų panaikinimo nagrinėtinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p.).

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB „Archidis“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010-09-17 nutartį panaikinti, išspręsti ieškinio priėmimo klausimą iš esmės. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinio pareiškimą. Ieškinys turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino skundo esmės, neteisingai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti praktika, dėl to netinkamai aiškino ir taikė teismingumo institutą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 26 str. 1 d.). Tokiu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o skundo priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas kiekvienam suinteresuotam asmeniui garantuoja teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 d., CPK 5 str.). Konstitucijos 30 str. 1 d. nustato, kad asmuo, kurio tesės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų. Viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo būtinų sąlygų – bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti teisės kreiptis į teismą prielaidas ir įstatymų nustatytas jos tinkamo įgyvendinimo sąlygas. Tai reiškia, kad teismas ex officio privalo pasitikrinti savo funkcinę kompetenciją ir nustatęs, jog yra pažeisti imperatyvūs funkcinio teismingumo reikalavimai, o būtent, kad suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą, kuriam tokio pobūdžio bylų nagrinėjimas neteismingas (CPK 26 str. 1 d.), atsisako priimti ieškinį kaip paduotą nesilaikius tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas ieškovo BUAB „Archidis“ ieškinį dėl prokuroro atsisakymo kreiptis į teismą ginti viešąjį interesą iš esmės traktuoja kaip administracinį ginčą, nurodydamas, jog yra ginčijamas Vilniaus apskrities valdytojo administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto, vykdančio veiklą viešojo administravimo srityje, išduoto įsakymo ir jo pagrindu viešo administravimo funkcijų atlikime pasirašyto valstybinės žemės perleidimo sandorio teisėtumas. Atsisakymas ginti viešą interesą kildinamas, ir prokuroras viešo intereso gynimo funkciją įgyvendina ginče, kuriame šiuo atveju vyrauja administracinio pobūdžio reikalavimai.

Sprendžiant rūšinio teismingumo klausimą svarbu įvertinti kilusio teisinio ginčo prigimtį ir pobūdį. Administracinių teismų kompetencijai įstatymu yra priskirta spręsti ginčus, kilusius viešojo ir vidaus administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.), bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja civilinius teisinius ginčus (CPK 1 str., 22 str.1 d.). Specialiosios teisėjų kolegijos, nagrinėjančios bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo ginčus dėl teismingumo (CPK 36 str. 2 d.), praktikoje yra suformuota taisyklė, jog administracinių teismų kompetencijai priskirtinas nagrinėjimas ginčų, kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu. Tuo tarpu bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis absorbcijos principu, kuris reiškia, kad jeigu civilinėje byloje vienas iš reikalavimų yra administracinio teisinio pobūdžio, jis išsprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjant civilinę bylą (CPK 26 str. 2 d.). Pažymėtina, jog ši taisyklė neturi būti taikoma tais atvejais, kai vienoje byloje pareikšti skirtingos teisinės prigimties reikalavimai ir vyrauja administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai.

Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje ginčai, kuomet nesutinkama su atitinkamais prokuratūros veiksmais įgyvendinant Prokuratūros įstatymo 19 str. įtvirtintą viešojo intereso gynimo funkciją, yra atribojami vadovaujantis tuo pačiu principu: tuo atveju, kai prokuroras įgyvendina viešojo intereso gynimo funkciją civilinių teisių gynimo srityje, tokie ginčai teismingi bendrosios kompetencijos teismams (Specialiosios teisėjų kolegijos 2004-11-03 nutartis byloje V.B. ir kt. v. Kauno apygardos prokuratūra; 2007-12-03 nutartis byloje O.D. v. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra; procesinė sprendimų kategorija 94.5). Atitinkamai tuo atveju, kai prokuroras viešojo intereso gynimo funkciją įgyvendina ginčuose, kuriuose vyrauja administracinio pobūdžio reikalavimai, tokie ginčai teismingi administraciniams teismams.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl savo funkcinės kompetencijos (CPK 26 str. 1 d.), neįvertino teisinio ginčo, kurį ieškovas siekia inicijuoti teisme, pobūdžio, apsiribojo tuo, jog yra ginčijamas Vilniaus apskrities valdytojo administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto, vykdančio veiklą viešojo administravimo srityje, išduoto įsakymo ir jo pagrindu viešo administravimo funkcijų atlikime pasirašyto valstybinės žemės perleidimo sandorio teisėtumas. Tad, nors yra siekiama nuginčyti Vilniaus apskrities valdytojo administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto, vykdančio veiklą viešojo administravimo srityje, išduotą įsakymą (Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995-06-12 įsakymas Nr. 37), tačiau minėto įsakymo pagrindu yra pasirašytas valstybinės žemės perleidimo sandoris (1995-08-29 Valstybinės žemės (miško) pirkimo – pardavimo sutartis Nr.P01/95-7913). Tokiu būdu nėra inicijuojamas vien administracinis ginčas, nagrinėjimo metu turi būti pasisakyta ir dėl valstybinės žemės perleidimo sandorio teisėtumo.

Byloms nagrinėti įtvirtinta instancinė teismų sistema reiškia, kad kiekvienos instancijos teismas atlieka jam priskirtas funkcijas. Pareiškimo priėmimo ir tuo pačiu civilinės bylos iškėlimo procesinė stadija yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Todėl ieškovo skundo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Tuo atveju, jeigu ieškinio turinys ar pateikti rašytiniai įrodymai yra nepakankami vienareikšmiškai nuspręsti, kokio teismo kompetencijai priskirtinas nagrinėti pareiškėjo skundas dėl prokuroro atsisakymo ginti viešąjį interesą (kokio teisinio rezultato siekia pareiškėjas – civilinės ar administracinės bylos inicijavimo), taikytinas trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 3 p., kolegija

n utarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti, ieškovo BUAB „Archidis“ ieškinį su priedais perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui spręsti jo (ieškinio) priėmimo klausimą iš naujo.

Teisėjai Henrichas JaglinskisRasa GudžiūnienėVirginija Volskienė