- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-17
- Bylos Nr.
- E1-596-1201/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00859-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Božena Mozūraitienė
- Advokatai
- Gintaras Algirdas Perednis
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos kalėjimų tarnybos prašymą dėl Celje apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, priimto V. (V.) O., pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos raštas dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo bei siunčiami dokumentai – Slovėnijos Respublikos kompetentingos institucijos – Celje apygardos teismo – išduotas liudijimas bei kiti dokumentai dėl Celje apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, priimto V. O., pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Celje apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu V. O. pripažintas kaltu pagal Slovėnijos Respublikos baudžiamojo kodekso 308 straipsnio nuo 3 iki 6 dalies ir 20 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 4 metų (1 460 dienų) laisvės atėmimo bausmė, į kurią įskaitytas sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2022 m. rugsėjo 24 d. 8.55 val., taip pat jam paskirta 100 kasdienių 10 Eur dydžio bauda ir išsiuntimas iš Slovėnijos Respublikos teritorijos 4 metams. V. O. nuteistas už tai, kad kartu su D. R., teisiamu atskirai, kuris sąmoningai dalyvavo darant nusikalstamą veiką, siekdamas sau ir kitam asmeniui gauti turtinės naudos, neteisėtai gabeno per šalies teritoriją devynis užsieniečius, neturinčius leidimų atvykti ir gyventi Slovėnijos Respublikoje, keldamas pavojų jų gyvybei ir sveikatai: nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje įsodino devynis (duomenys neskelbtini) piliečius, neturinčius leidimo atvykti ir būti Slovėnijos Respublikoje, kartu su D. R., kurio byla nagrinėjama atskirai, į lengvąjį automobilį „Mercedes ML 270“, važiuoklės numeris (duomenys neskelbtini), kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (R (duomenys neskelbtini)); V. O. kaip vairuotojui būtų sumokėta nenustatyta suma už jo kelionės dalį iš nežinomo paėmimo vietos Italijos kryptimi iki galutinės nežinomos vietos, nes atsižvelgiant į gerai žinomą faktą, kad nelegalių migrantų vežimas vykdomas siekiant pelno, ir kai šiam vežimui atlikti jis kaip asmuo, turintis leidimą gyventi Lietuvoje, į labai tolimą paskirties vietą Slovėnijoje naudojo neregistruotą transporto priemonę užtamsintais langais ir su vengriškais registracijos numeriais, kurie šiai transporto priemonei nepriklausė, būdamas bedarbis, neturėdamas profesijos, kelis kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei ir narkotikus, neabejotinai veikė būtent siekdamas naudos sau; ir 2022 m. rugsėjo 24 d. visus devynis užsieniečius kartu su D. R., kuris yra teisiamas atskirai, ir su kuriuo apsikeitinėjo vietomis vairuodami, gabeno per Slovėnijos Respublikos teritoriją į (duomenys neskelbtini) miestą, V. O. vežė užsienio piliečius taip, kad kėlė rimtą pavojų jų gyvybei ir sveikatai, nes neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo ir neregistruota transporto priemone, skirta vežti ne daugiau kaip penkis asmenis, kartu su D. R., kuris buvo teisiamas atskirai, ir su kuriuo jis sėdėjo priekinėse automobilio sėdynėse, jis vežė dar devynis užsienio piliečius, kurie visi sėdėjo nulenktose galinėse automobilio sėdynėse ir bagažo skyriuje, kuris nėra skirtas keleiviams vežti, ir negalėjo užsisegti saugos diržų, be to, 2022 m. rugsėjo 24 d. 7.56 val. jis vairuojama transporto priemone sukėlė eismo įvykį regioniniame kelyje (duomenys neskelbtini), kai netoli (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo važiuojamosios dalies į dešinę ir atsitrenkė į apsauginę tvorą, dėl to su minėta transporto priemone, kurioje buvo nelegalių migrantų, nebuvo galima važiuoti, todėl kilo pavojus visų jų gyvybei ir sveikatai. Celje apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 3 d. ir yra vykdomas – V. O. atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime (duomenys neskelbtini).
Nuteistajam V. O. per Slovėnijos Respublikos kompetentingą instituciją išsiųstas pranešimas jam suprantama rusų kalba apie teismo posėdžio, kuriame bus nagrinėjamas prašymas dėl Celje apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje, vietą ir laiką bei teisę pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus. Jokie dokumentai iš nuteistojo gauti nebuvo. Atsiliepimo nepateikė ir prokuroras.
2025 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo V. O. gynėjo advokato Gintaro Algirdo Perednio atsiliepimas, kuriuo jis prašo tenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos teikimą dėl Celje apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, priimto V. O., pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Gynėjas sutinka su savo ginamojo prašymu perkelti jį atlikti bausmę į Lietuvos Respubliką, nurodo, kad Celje apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs, o V. O. yra gimęs Lietuvos Respublikoje, paskutinė jo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), taigi, akivaizdu, kad jis yra susijęs su Lietuvos Respublika, nors ir nėra Lietuvos Respublikos pilietis.
Nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikoje.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublika, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma įstatyme nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad yra visos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 3 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, būtinos sprendimui dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.
Pirma, nors V. O. ir nėra Lietuvos Respublikos pilietis (Celje apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendyje nurodoma, kad asmuo yra be pilietybės, ukrainiečių tautybės), tačiau jam 2022 m. kovo 22 d. išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (galioja iki 2027 m. kovo 22 d.), toks leidimas, bylos duomenimis, jam buvo išduotas jau nuo 1995 m. lapkričio 9 d., jo gimimo vieta yra Lietuvos Respublikoje. Antra, jis nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2023 m. liepos 21 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Vilniaus miesto savivaldybėje, paskutinė jo gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Be to, Celje apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu jam paskirtas išsiuntimas iš Slovėnijos Respublikos teritorijos 4 metams. Trečią sąlygą atitinka tai, kad nagrinėjamu atveju teismas nenustatė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.
Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad Celje apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendyje nustatyta, kad V. O. su Slovėnijos Respublika nesieja jokios aplinkybės, jis į šią šalį atvyko tik siekdamas padaryti nusikaltimą. Lietuvos kalėjimų tarnybos nuomone, tikėtina, jo resocializacijos galimybės Lietuvoje būtų palankesnės. Be to, nuteistasis sutinka, kad Lietuvos Respublika perimtų vykdyti sprendimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nurodo, kad taip būtų pagerinta jo ekonominė ir socialinė padėtis.
Nenustačius pagrindų, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę, bei, vadovaujantis BPK 365⁵ straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 7 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Celje apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai yra nuteistajam nustatytinas laisvės atėmimo bausmės laikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius, o nuteistasis V. O. perkeltinas likusios bausmės dalies atlikimui į Lietuvos Respubliką.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su BK numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal BK už atitinkamą veiką. Tuo tarpu straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė.
Kaip matyti iš Celje apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžio turinio, V. O. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su kitu asmeniu, Slovėnijos Respublikos teritorijoje neteisėtai gabeno devynis (duomenys neskelbtini) piliečius, neturinčius leidimo atvykti ir gyventi Slovėnijos Respublikoje, keldamas pavojų jų gyvybei ir sveikatai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal BK 292 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas veikas, jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei. Taigi, V. O. padaryta nusikalstama veika, numatyta Slovėnijos Respublikos baudžiamojo kodekso 308 straipsnio nuo 3 iki 6 dalies ir 20 straipsnio 2 dalyje, atitinka BK 292 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.
Už BK 292 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama laisvės atėmimo nuo 2 iki 8 metų bausmė. Celje apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu V. O. paskirta 4 metų (arba 1 460 dienų) laisvės atėmimo bausmė, kas reiškia, kad nėra jokio teisinio pagrindo ją švelninti. Pažymėtina, kad V. O. C. apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu yra paskirta ir 100 kasdienių 10 Eur dydžio bauda, vis tik Slovėnijos Respublikos kompetentingos institucijos – Celje apygardos teismo – išduotame liudijime yra nurodoma tik laisvės atėmimo bausmė. Be kita ko, BK 42 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, padariusiam vieną nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, gali būti skiriama tik viena bausmė, todėl šiuo atveju V. O. paskirta bauda Lietuvos Respublikos teritorijoje negalėtų būti vykdoma. Taigi, nagrinėjamu atveju V. O. Lietuvos Respublikoje turi būti vykdoma Celje apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuteistojo perėmimo dienos, o į bausmės laiką įskaičiuotinas visas Slovėnijos Respublikoje atliktos laisvės atėmimo bausmės bei kardomojo kalinimo laikas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364, 365, 365⁵ straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“,
nutaria:
pripažinti Slovėnijos Respublikos Celje apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendį, priimtą V. (V.) O., a. k. (duomenys neskelbtini), ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Nuteistajam V. (V.) O. Slovėnijos Respublikos Celje apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę už 2022 m. rugsėjo 24 d. padarytą nusikalstamą veiką pagal Slovėnijos Respublikos baudžiamojo kodekso 308 straipsnio nuo 3 iki 6 dalies ir 20 straipsnio 2 dalį suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 3 dalimi ir nustatyti 4 metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo V. (V.) O. perėmimo iš Slovėnijos Respublikos į Lietuvos Respubliką dienos, į bausmės laiką įskaityti visą Slovėnijos Respublikoje atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką ir kardomojo kalinimo laiką (nuo 2022 m. rugsėjo 24 d. 8.55 val.).
Nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, nuteistajam, jo gynėjai ir prokurorui išsiųsti priimtos nutarties nuorašą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.