Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-01-26 · Byla Nr. N-403-248-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-01-26
Bylos Nr.
N-403-248-07
Teisėjai
Stasys Gudynas (pirm.), Nijolė Piškinaitė, Algirdas Taminskas (pran.)
Administracinė byla Nr. N6-248/2007Procesinio sprendimo kategorija 27(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. sausio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės ir Algirdo Taminsko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutarimo A. M. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnas 2006 m. balandžio 24 d. A. M. S., UAB “Greito maitinimo tinklas” direktoriui, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2006 m. balandžio 20 d. prekybos centre “Akropolis”, Ozo g. 25, Vilnius, įsikūrusioje greito maisto kavinėje “Burita” su UAB “Greito maitinimo tinklas” nesudariusi darbo sutarties dirbo E. T. . Protokole nurodyta, kad E. T. paaiškino, jog su bendrovės vadovu A. M. S. susitarė dėl darbo sąlygų, darbo užmokesčio. Protokole tvirtinama, kad tuo A. M. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93, 94, 95, 98, 99 straipsnius, todėl jam turėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalis.

II.

Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. M. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnio l dalį, nutraukė.

Teismas nurodė, kad iš 2006 m. balandžio 20 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. 185-340/1-1 matyti, kad joje užfiksuota tik tai, kad šią dieną dirbo E. T. ir jos padaryti pažeidimai. Apie tai, kad įmonėje nėra su ja sudarytos darbo sutarties arba, kad tikrintojams reikalaujant administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė su E. T. sudarytos darbo sutarties ir dėl kokių priežasčių jis tai padaryti atsisakė, pažymoje nieko nėra pažymėta. E. T. patikrinimo metu dirbo pirmą dieną ir iš karto jos darbe buvo nustatyti pažeidimai, todėl jos rašytinį pasiaiškinimą, kuriame ji nurodo, kad darbo sutartis dar nesudaryta, teismas įvertino kritiškai, nes ji taip rašydama galėjo siekti pasiteisinimo dėl jos darbe nustatytų pažeidimų. Be to, teismas pažymėjo, kad iš minėtos pažymos matyti, jog direktoriui nurodyta darbo sutartis ir kitus dokumentus pristatyti į mokesčių inspekciją 2006 m. balandžio 24 d. Iš pateiktų apžiūrai darbo sutarčių registravimo žurnalo, darbo sutarties su E. T. originalų, darbo grafiko 2006 m. balandžio mėnesiui matyti, kad darbo sutartis su E. T. sudaryta ir įsigalioja 2006 m. balandžio 19 d., o darbuotojas pradeda dirbti 2006 m. balandžio 20 d. Kad darbo sutartis su E. T. buvo pasirašyta po patikrinimo, byloje nėra įrodyta. Kadangi nei iš administracinėje byloje esančios medžiagos, nei išnagrinėjus bylą teisme negalima daryti kategoriškos ir neginčijamos išvados, kad E. T. 2006 m. balandžio 20 d. dirbo nesudariusi darbo sutarties su įmone, teismas padarė išvadą, kad nėra pakankamai įrodymų apie A. M. S. padarytą administracinį teisės pažeidimą.

III.

Apeliaciniu skundu Vilniaus AVMI prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutarimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2006 m. balandžio 20 d. Inspekcijos pareigūnai, atlikdami patikrinimą UAB „Greito maitinimo tinkles” kavinėje “Burita”, nustatė, kad E. T. iš klientų priimdama grynuosius pinigus jų neapskaito elektroniniu kasos aparatu bei neišduoda kasos kvitų. Ją apklausus (2006 m. balandžio 20 d. paaiškinimas) paaiškėjo, kad E. T. nuo 2006 m. balandžio 20 d. 12 val. dirba UAB “Greito maitinimo tinklas”. Dėl darbo sąlygų bei apmokėjimo E. T. tarėsi su A. M. S., kuris pažadėjo mokėti 450 Lt atlyginimą. Iš E. T. Inspekcijos pareigūnams pateikto paaiškinimo matyti, kad tarp jos ir UAB “Greito maitinimo tinklas” buvo susiklostę darbo santykiai, tačiau rašytinė darbo sutartis sudaryta nebuvo. Teismo posėdžio metu E. T. iš dalies pakeitė savo anksčiau duotus parodymus ir pareiškė, kad darbo sutartis buvo sudaryta dar prieš pradedant darbą kavinėje “Burita”. Ji teigė, kad Inspekcijos pareigūnui davė tiesos neatitinkančius parodymus, nes buvo labai susijaudinusi ir nesuprato, kad darbo sutartis jau buvo sudaryta. Vilniaus AVMI nuomone, vėliau duoti parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes 2006 m. balandžio 20 d. paaiškinimą E. T. parašė pati, jokių įrodymų apie pareigūno grasinimus byloje nėra. Teismo nutarime pateiktas E. T. rašytinių parodymų kritiškas vertinimas, dėl to, kad ji patikrinimo metu dirbo pirmą dieną ir iš karto jos darbe buvo nustatyti pažeidimai, neturi jokio pagrindo, nes: pirminiame paaiškinime nurodyta ankstesnė darbo pradžia, t. y. - 12 val., tuo tarpu teisme E. T. , kaip ir jos darbdavys A. M. S., teigė pradėjusi dirbti tos pačios dienos 18 val., tad akivaizdu, kad kavinės darbuotoja, norėdama “pasiteisinti” dėl padarytų pažeidimų, nebūtų ankstinusi savo darbo pradžios. Vilniaus AVMI nuomone, teismas tinkamai neįvertino ir to fakto, kad nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnyje numatytų sutarties sudarymo taisyklių. E. T. tiek pateiktame rašytiniame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu, patvirtino, kad neturėjo darbo sutarties antro egzemplioriaus, kurį privalėjo duoti darbdavys po darbo sutarties pasirašymo. Be to, iki darbo pradžios nebuvo įteiktas darbo pažymėjimas. Apie asmens priėmimą į darbą nebuvo pranešta valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, nors buvo iš anksto susitarta dėl darbo apmokėjimo ir darbo sąlygų. Tai svarbi aplinkybė, įrodinėjant nelegalaus darbo buvimo faktą, kurios teismas priimdamas nutarimą neįvertino. Vilniaus AVMI nuomone, teismas bylą nagrinėjo šališkai, visapusiškai neįvertinęs Inspekcijos pateiktų pažeidimo įrodymų ir objektyviai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių viseto.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. M. S. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad E. T. dirbti UAB „Greito maitinimo tinklas” priklausančioje greito maisto kavinėje „Burita” pradėjo 2006 m. balandžio 20 d. 18 val. Tai patvirtina E. T. paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu. 2006 m. balandžio 19 d. E. T. sudarė su UAB „Greito maitinimo tinklas” darbo sutartį. Be to, sudarant darbo sutartį, buvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių, kaip to reikalauja DK 99 straipsnis: 1) darbo sutartis buvo sudaryta raštu, pasirašyta darbdavio ir darbuotojo (darbo sutartis buvo pateikta teismo posėdžio metu apžiūrai). Rašytinės darbo sutarties sudarymo faktas administracinėje byloje nepaneigtas, jis buvo įrodytas tiesiogiai, pateikiant tinkamai įformintą rašytinį darbo sutarties egzempliorių, bei pateikiant netiesioginį įrodymą – darbo sutarčių registravimo žurnalą. Todėl pranešimo apie asmens priėmimą į darbą valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigoms nebuvimas nepaneigia rašytinės darbo sutarties sudarymo fakto; 2) darbo sutartis yra registruota darbo sutarčių registravimo žurnale; 3) darbuotojai E. T. prieš darbo pradžią buvo įteiktas antras darbo sutarties egzempliorius; 4) darbuotojai E. T. prieš darbo pradžią buvo įteiktas jos tapatybę patvirtinantis dokumentas (darbo pažymėjimas).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 257 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinę bylą, įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš esmės analogiška įrodymų vertinimo taisyklė įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės nebuvo visapusiškai išaiškintos ir ištirtos, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti laikomas pakankamai pagrįstu. Visų pirma, teismas neapklausė liudytojais kartu su E. T. 2006 m. balandžio 20 d. dirbusio F. A. (b. l. 5-6). Teismas taip pat neapklausė kito Vilniaus AVMI darbuotojo (V. D. ), dalyvavusio atliekant operatyvų patikrinimą (b. l. 5-6). Teisėjų kolegijos manymu, jų parodymai gali būti reikšmingi šiai bylai, siekiant išsiaiškinti darbo sutarties ir darbo sutarčių registravimo žurnalo nepateikimo tikrinimo metu aplinkybes (ar juos buvo atsisakyta pateikti (jei taip, tai kodėl), ar jų tiesiog nebuvo prašoma pateikti ir kt.) bei kitas reikšmingas aplinkybes (ar patikrinimo metu direktoriaus buvo teiraujamasi dėl darbo sutarties su E. T. , ką jis parodė patikrinimo metu dėl to ir kt.). Iš bylos medžiagos taip pat nėra pakankamai aišku, ar E. T. prieš darbą buvo įteiktas antras darbo sutarties egzempliorius, darbuotojo pažymėjimas, kaip to reikalauja DK 99 straipsnio 2 dalis, kur šie dokumentai buvo patikrinimo metu, nes teismo nutarime nurodoma, kad E. T. parodė, kad dokumentai liko pas buhalterę, o buhalterė paaiškino, kad ji vieną sutarties egzempliorių atidavė E. T. , o kitą pasiėmė sau.

Be to, pastebėtina, kad pranešimo apie asmens priėmimą į darbą nepateikimas per nustatytus terminus gali būti reikšminga aplinkybė sprendžiant dėl nelegalaus darbo. Pagal Duomenų apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą teikimo tvarkos, patvirtintos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2001 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 457, 6 punktą, draudėjas, priėmęs asmenį į darbą, pildo formą 1a-SD “Pranešimas apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą” (individuali) arba formą 1b-SD “Pranešimas apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą” (grupinė) ir tą pačią dieną (priėmimo į darbą) teikia VSDFV teritoriniam skyriui, kuriame įmonė registruota draudėju. Taigi pareiga pateikti pranešimą yra nustatyta ne darbuotojui, o darbdaviui – draudėjui. Šioje tvarkoje nėra nurodyta, kad draudėjas atleidžiamas nuo pareigos pateikti pranešimą, jei darbuotojas neturi valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo. Todėl teismas turėtų išsamiai ir visapusiškai ištirti bei įvertinti aplinkybes, susijusias su pavėluotu pranešimo apie asmens priėmimą į darbą pateikimu, vėlavimo priežastimis. Teismas šios aplinkybės savo nutarime apskritai nevertino.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad E. T. savo rašytiniame 2006 m. balandžio 20 d. paaiškinime parodė, kad su ja darbo sutartis nebuvo sudaryta. Vėliau ji šiuos parodymus pakeitė ir teigė, kad sutartis buvo sudaryta. Šios aplinkybės sąlygoja abejones dėl jos parodymų teisme patikimumo, todėl teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų imtis priemonių išsamiai ir vispusiškai patikrinti pasikeitusių parodymų turinį, išsiaiškinti visas su darbo sutarties su E. T. sudarymu susijusias faktines aplinkybes, kurios galėtų patvirtinti ar paneigti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, E. T. ir kitų asmenų paaiškinimus, kad darbo sutartis su E. T. buvo sudaryta 2006 m. balandžio 19 d., o ne atgaline data, jau po patikrinimo. Teisėjų kolegijos nuomone, šias aplinkybes teismas aiškinosi ir tyrė nepakankamai išsamiai.

Dėl paminėtų priežasčių apeliacinis skundas tenkintinas, o byla grąžintina nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiStasys GudynasNijolė PiškinaitėAlgirdas Taminskas