Kauno apylinkės teismo sprendimas

2012-04-13 · Civilinė byla Nr. 2-1594-894/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-04-13
Bylos Nr.
2-1594-894/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-14980-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Urbanavičiūtė
Ieškovas
Bronislovui A, A. B.
Atsakovas
D. B.
Civilinė byla Nr. 2-1594-894/2012Proceso Nr. 2-05-3-14980-2011-6Procesinio sprendimo kategorija (S) 116.1; 44.5.2; 44.2.4.1
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m.balandžio 13 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, sekretoriaujant Živilei Skarelienei, dalyvaujant ieškovui Bronislovui A. B., ieškovo atstovei advokato padėjėjai E. G., atsakovui D. B., atsakovo atstovei advokatei J. Š., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui D. B., dėl skolinių įsipareigojimų įvykdymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

kad ieškovas Bronislovas A. B. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo D. B., 30 000,00 Lt pagal 2001-10- 29 sutartį.

Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2001-10- 29 sutartimi D. B. įsipareigojo sumokėti 30 000 Lt skolą už gaisro metu patirtus nuostolius. 2001 -11-05 pažymoje apie kilusį gaisrą Nr. 1039 nurodoma, jog 2001-10- 27 buvo gesinamas gaisras (duomenys neskelbtini) garaže su priestatu, priklausančiame A. B.. Pažymoje nurodoma, jog patirti nuostoliai – 31 000 Lt. Kadangi nuostoliai kilo dėl ieškovo dukros tuometinio sugyventinio D. B. kaltės, pareikalavo jo atlyginti padarytą žalą. Pats D. B. skolą pripažino, todėl 2001-10-29 tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašytas skolos raštas, kuriuo D. B. įsipareigojo B. A. B., sumokėti 30 000 Lt. Atsakovas susidariusį skolinį įsipareigojimą sumokėti vengė, tačiau kadangi jis buvo ieškovo dukters (duomenys neskelbtini) sugyventinis, ieškovas delsė kreiptis dėl šios sumos priteisimo. 2007-09-10 per Kauno miesto 5-ąjį notarų biurą persiųstu pranešimu priminė atsakovui apie skolos sumokėjimą. Vėliau žodžiu pareikalavo, kad skola būtų sumokėta. 2011-10-25 pranešimu, įteiktu per Kauno miesto 5-ąjj notarų biurą, vėl pareikalavo, kad atsakovas skolą sumokėtų. Atsakovas į šį raginimą nereagavo. Kadangi tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta rašytinės formos sutartis, dėl gaisro metu padarytos žalos atlyginimo, ir atsakovas pripažino esąs skolingas 30 000 Lt, laikytina, jog tarp šalių susiklostė skoliniai teisiniai santykiai. Atsakovui ieškovas buvo davęs leidimą gyventi jam priklausančiame priestate (duomenys neskelbtini). Kaimynai pranešė, kad dega ieškovo garažas. Atsakovas padarė nuostolių. Kambaryje, kuriame gyveno atsakovas buvo spinta, prie spintos stovėjo indas su benzinu ir krosnelė. Buvo ir dujų balionas. Po gaisro atsakovas žadėjo, kad greitai atlygins žalą. Ieškovas telefonu paragindavo atiduoti skolą, tačiau atsakovas nereagavo.

Ieškovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad rašytiniai įrodymai patvirtina, jog buvo sunaikintas turtas. Sutartis nebuvo nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltas atsakovas. Kadangi buvo pasirašyta sutartis, tarp šalių susiklostė skoliniai santykiai (79 b.l.).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. 2001-10-27 buvo (duomenys neskelbtini). Užkūrė katilą, buvusį namo priestate, kuris buvo sujungtas su garažu. Tiek priestatas, tiek garažas buvo šildomi nesaugiu katilu, vadinamu „buržuike“. Užkūręs katilą, išėjo atsinešti malkų. Užtrukęs apie 10 min. ir grįžęs į namo priestatą pamatė, kad dega grindys prie katilo ir priestato siena. Pradėjo gesinti gaisrą vandeniu. Liepsna akimirksniu pasiekė dujinę viryklę ir įvyko sprogimas. Mano, kad sprogo dujos, buvusios guminėje žarnoje, jungusioje dujinę viryklę su dujų balionu. Nuo sprogimo buvo parblokštas ant žemės. Tuomet užsidegė degieji skysčiai, kurie buvo pastatyti priestato kampe: plovikliai, aerozoliai, dažai. Pradėjo dusti, apdegė rankos, veidas, plaukai. Vos iššliaužė iš priestato ir šaukėsi pagalbos. Netoli dirbo darbininkai, kurie iškvietė gaisrinę pagalbą. Kadangi priestatas buvo medinis ir pilnas spalių, todėl ugnis plito labai greitai. Ugnis persimetė į garažą, kuris netrukus taip pat apdegė. Garaže buvo vilkikas DAF, tačiau jis buvo nevažiuojantis, išardytas dalimis. Gaisro metu buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Darbuotojai suleido raminančių vaistų, nes jis buvo šoko būsenos. Apibintavo rankas, veidą apipurškė vaistais. Atsakovo buvusi draugė J. Š. davė tablečių, jas suvartojus, vaikščiojo tarsi apsvaigęs, todėl atsakovo atmintis sutriko. Pamena, kad 2001-10-29 buvo nuvežtas į priešgaisrinės apsaugos tarnybą, kur buvo nustatyta, kad atsakovas nėra kaltas dėl kilusio gaisro. Tačiau ieškovas pareiškė, kad jam atsakovas skolingas 30 000 litų už padarytą žalą, todėl reikia pasirašyti atitinkamus dokumentus. Kadangi buvo šoko būsenoje, be to vartojęs raminamųjų (ar kitokio pobūdžio) vaistų, todėl nesuvokė, ko buvo prašoma ir ką turi pasirašyti. Prie ieškinio ieškovas pateikė dvi sutarčių kopijas. Atsakovo ranka rašyta tik pirmoji sutarties dėl žalos atlyginimo dalis, t.y. tekstas iki sutarties šalių parašų. Tekstas žemiau yra surašytas ne atsakovo, galimai paties ieškovo. Kada padaryti prirašymai, atsakovui nėra žinoma. Pateikta ieškovo sutartis jokiu būdu neatspindi atsakovo tikrosios valios. Neatmestina, jog tokiais veiksmais ieškovas nesąžiningai siekia traktuoti susiklosčiusius santykius kaip paskolos teisinius santykius. Kol gyveno su J. Š., dėl gaisro metu padarytos žalos visiškai nebuvo priekaištaujama ir jos reikalaujama. Tik tuomet, kai išsiskyrė, tiek ieškovas, tiek J. Š. užsiminė apie padarytos žalos atlyginimą, grasino telefonu bei siuntė laiškus. Gaisras kilo tik dėl netvarkingo ieškovo katilo. Mano, jog ieškovas atsakovu pasinaudojo, suprasdamas, jog atsakovas patyręs didelį šoką bei vartojęs didelį kiekį raminamųjų vaistų. Ieškovo nurodytas žalos dydis kelia abejonių. Pagrįstas tik 2001-11-05 pažyma apie kilusį gaisrą, tikėtina, sudaryta tik iš ieškovo žodžių. Minėta, kad garaže buvo vilkikas DAF, tačiau jis buvo nevažiuojantis, išardytas dalimis. Priestatas ir garažas visiškai nesudegė, o nudegė tik jų stogai. Nurodytų priestato ir garažo vertė net iki gaisro buvo menka. Be to, gaisro metu apdegė atsakovui priklausantys namų apyvokos daiktai. 2001-10-29 sutartyje nurodyta, kad „gaisro metu A. B. padaryti nuostoliai 30 000 Lt“, o atsakovas „pasižada atlyginti nuostolius artimiausiu metu“. Tiek iš minimo susitarimo, tiek ir iš ieškinio akivaizdu, kad ieškovo tikrieji ketinimai buvo reikalauti atlyginti padarytą žalą, atsiradusią dėl neva atsakovo kaltės. Pačiame ieškinyje ieškovas kvalifikuoja sudarytą susitarimą, kaip susitarimą dėl žalos atlyginimo. Be to, būtent toks civilinių teisinių santykių kvalifikavimas seka ir iš tolimesnių ieškovo veiksmų: iš 2007-09-10 pareiškimo, patvirtinto Kauno m. 5-ojo notarų biuro notarės, kuriuo atskleidžiamas ieškovo suprastas 2001-10-29 tarpusavio pasirašyto susitarimo turinys „Jūs įsipareigojote artimiausiu metu atlyginti mano patirtus nuostolius, t.y. sumokėti man 30 000 Lt, už gaisro metu man priklausantį sudegusį turtą“. Esant padarytai žalai bei vienai iš šalių turint pareigą tą žalą atlyginti, taikytinas įstatymo nustatytas ieškinio senaties terminas. Ieškovas ieškinio senaties termino atnaujinti neprašo, objektyvių aplinkybių, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis senaties termino praleidimo priežastimis, byloje nenurodė. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovo sveikatos būklė ar kitos faktinės aplinkybės buvo tokios, jog neleido jam pačiam arba pasitelkiant kitus asmenis kreiptis į teismą nustatyta tvarka. Priešingai, ieškovas nurodo menkavertes priežastis, dėl ko delsė kreiptis į teismą, t.y. kad atsakovo pasigailėjo, nes jis neva buvojo dukters sugyventinis.

Teismo posėdyje D. B. paaiškino, kad gaisro dieną užkūrė krosnį. Paliko vienas krosnies dureles atviras ir išėjo pasiimti malkų. Užtruko 10 minučių. Gaisras kilo dėl iškritusios žarijos. Degė siena, šalia buvo dujinė viryklė, įvyko sprogimas. Gaisras įvyko dėl nekokybiško katilo. Prieštarauja dėl ieškinio sumos. Ieškovas pats nustatė turto vertę. Po gaisro D. B. buvo suleisti raminamieji vaistai. Pasirašant sutartį, jis buvo šoko būsenos. Ieškovo dukra 2001-10-29 atsakovui davė raminamųjų vaistų. Sutarties tekstą diktavo pats ieškovas. Nurodė, jog nesijautė skolingas, todėl neatidavė skolos (77 b.l.).

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad prašo taikyti trijų metų ieškinio senaties terminą. Ieškovas pinigų atsakovui neskolino. Sutarties dalykas yra žala (ieškovui padaryti nuostoliai), o ne skola. Tai patvirtina sutarties tekstas, ieškovo reikalavimai, raginimų turinys. Iš rašytinių įrodymų negalima nustatyti atsakovo kaltės. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nutarime nurodyta tikėtina gaisro priežastis. Ieškovo pareiškimas, kuriuo atsakovas prisiima kaltę sau, nepatvirtina atsakovo kaltės. Atsakovas nereagavo į raginimus mokėti skolą. Tai patvirtina aplinkybę kad atsakovas niekada nesijautė kaltas dėl gaisro kilimo. 2001-10-29 sutartis yra niekinė, negaliojanti. Jokių įrodymų dėl patirtos žalos dydžio byloje nėra (79-80 b.l.).

Liudytoja J. M. S. paaiškino, kad atsakovas žadėjo atiduoti pinigus. Atsakovas kaltas dėl gaisro kilimo. Jis prisipažino, kad krosnį kūrė naudodamas benziną. Sekančią dieną po gaisro J. M. S. praleido su atsakovu. Kartu su atsakovu važiavo į priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos patalpas. Nematė, kad tą dieną atsakovas būtų vartojęs vaistus ( 78 b.l.).

Šalies argumentai

L. O. B. paaiškino, kad apie gaisrą jai pranešė kaimynas. Atvažiavusi į gaisro vietą, ten rado atsakovą. Atsakovas sakė, kad naudojo benziną krosniai užkurti (78 b.l.).

Liudytojas A. J. paaiškino, kad žino, jog degė garažas su priestatu. Iškvietė gaisrininkus ir paskambino šeimininkui. Dėl ko kilo gaisras, jis nežino (79 b.l.).

L. P. paaiškino, kad padėjo pastatyti garažą. Gaisro metu padėjo nustumti automobilius toliau nuo gaisravietės (79 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad 2011-02-14 Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažymoje apie kilusį gaisrą nurodyta, kad 2001-10-27 buvo gesinamas gaisras A. K., garaže su priestatu (b.l. 23). 2001-11-05 Kauno miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymoje Nr. 1039 apie kilusį gaisrą nurodyta, kad 2001-10-27 kilusio gaisro nuostoliai yra 31 000,00 Lt (b.l. 24). 2001-11-05 Kauno miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymoje Nr. 1045 apie kilusį gaisrą nurodyta, kad 2001-10-27 gaisro metu D. B. padarytas nuostolis – 1 000,00 (b.l. 44). 2001-10-30 Kauno miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nutarime Nr. 51 nurodyta, kad gaisras kilo garažo priestate, ten įrengtoje gyvenimui pritaikytoje patalpoje. Gaisro metu apdegė garažas, sudegė garaže buvusios gręžimo staklės, 3 elektros varikliai, 2 virinimo aparatai, 2 oro kompresoriai, sudegė garaže stovėjęs vilkikas DAF 3300 be valstybinių numerių, elektros skaitiklis, namų apyvokos daiktai, televizorius, lova, nudegė garažo ir priestato stogai. Minėtame nutarime taip pat nurodyta, kad D. B. užkūrė krosnį ir paliko ją be priežiūros, 2001-10-27 gaisras kilo dėl to, kad prie krosnies pakuros buvo laikomos degios medžiagos, labiausiai tikėtina gaisro priežastis – krosnių eksploatavimo taisyklių pažeidimas. Šiuo nutarimu taipogi buvo nutarta išaiškinti D. B., kad laikyti kurą prie pakuros ar palikti krosnį be priežiūros draudžia Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių (BPST-01-97) 5.10.1 p. ir 5.10.7 p. (prijungta Kauno miesto Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos medžiaga Nr. 51 860/027). 2001-10-29 D. B. pareiškime Kauno miesto priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai nurodė, kad dėl 2001-10-27 įvykusio gaisro kaltę prisiima sau. Jo patirtas nuostolis apie 1 000,00 Lt (prijungta byla Nr. 51 860/027). 2001-10-29 B. A. B. pareiškime Kauno miesto priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai nurodė, kad dėl 2001-10-27 gaisro kaltas D. B., bendras nuostolis 30 000,00 Lt (prijungta byla Nr. 51 860/027). 2001-10-29 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta sutartis dėl nuostolių, padarytų gaisro metu, atlyginimo (b.l. 21-22).

Dėl ginčo teisinių santykių kvalifikavimo.

Ieškovas ieškinio reikalavimą dėl 30 000,00 Lt priteisimo iš atsakovo kvalifikuoja kaip skolą, kilusią iš 2001-10-29 sutarties. Civilinio kodekso 6.870 straipsnyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Paskolos gavėjas tampa jam perduotų daiktų (pinigų) savininku. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2001-10-29 sutartis (b.l. 21-22), kuria susitarta dėl nuostolių, padarytų gaisro metu, atlyginimo, neatitinka aukščiau nurodytos paskolos sutarties sampratos. Minėta sutartimi viena šalis neperdavė kitos šalies nuosavybėn pinigų arba rūšies požymiais apibūdintų suvartojamųjų daiktų, be to, tariamas paskolos gavėjas, t.y. atsakovas, netapo jam tariamai perduotų daiktų (pinigų) savininku. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei įvertinus sutarties, kuria iš esmės susitarta dėl nuostolių, padarytų gaisro metu, atlyginimo turinį, bei kitų byloje esančių įrodymų visetą, nagrinėjamu atveju kilęs ginčas kvalifikuotinas, kaip ginčas dėl žalos atlyginimo.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.

Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinio kodekso 6.248 straipsnyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. 2001-10-30 Kauno miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nutarime Nr. 51 nurodyta, kad D. B. užkūrė krosnį ir paliko ją be priežiūros. 2001-10-27 gaisras kilo dėl to, kad prie krosnies pakuros buvo laikomos degios medžiagos. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis – krosnių eksploatavimo taisyklių pažeidimas. Šiuo nutarimu taipogi buvo nutarta išaiškinti D. B., kad laikyti kurą prie pakuros ar palikti krosnį be priežiūros draudžia Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių (BPST-01-97) 5.10.1 p. ir 5.10.7 p. (prijungta byla Nr. 51 860/027). Byloje duomenų apie tai, kad minėtas nutarimas buvo apskųstas, nėra. Atsakovas nurodo, kad užkūrė krosnį, paliko vienas krosnies dureles praviras ir išėjo pasiimti malkų. Užtruko 10 minučių. Jam išėjus, iš krosnies iškrito žarija ir todėl kilo gaisras (77 b.l.). 2001-10-27 D. B. paaiškinime Nr. 2 Kauno miesto priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai (prijungta byla Nr. 51 860/027) atsakovas nurodė manantis, kad gaisras galėjo kilti dėl iš krosnelės iškritusios žarijos. Gaisro kilimo metu galiojusių Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių (BPST-01-97), patvirtintų Vidaus reikalų ministerijos 1997-02-14 įsakymu Nr. 59 (toliau – Priešgaisrinės saugos taisyklės), 5.10.1 p. ir 5.10.7 p. punktuose, be kita ko, nustatyta, kad eksploatuojant krosnis, draudžiama laikyti kurą prie pakuros bei palikti be priežiūros kūrenamas krosnis. Vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus bei atsakovo paaiškinimus dėl faktinių bylos aplinkybių, laikytina, kad atsakovas paliko be priežiūros kūrenamą krosnį. Liudytojos J. M. S. bei O. B. teismo posėdyje davė parodymus, jog atsakovas joms sakęs, kad krosniai užkurti naudojo benziną (78 b.l.). Konstatuotina, kad atsakovas nesilaikė gaisro kilimo metu galiojusių Priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų, todėl jo veiksmai buvo neteisėti. Tokiais neteisėtais savo veiksmais D. B. pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Eksploatuodamas krosnį nesilaikydamas gaisro kilimo metu galiojusių Priešgaisrinės saugos taisyklių, atsakovas nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Todėl teismas sprendžia buvus D. B. civilinės atsakomybės sąlygą – kaltę.

Byloje pateikti įrodymai, kad gaisro metu apdegė garažas, nudegė garažo ir priestato (kuriame buvo įrengta gyvenimui pritaikyta patalpa) stogai, sudegė garaže buvę gręžimo staklės, 3 elektros varikliai, 2 virinimo aparatai, 2 oro kompresoriai, sudegė garaže stovėjęs vilkikas DAF 3300 be valst. numerių, elektros skaitiklis, namų apyvokos daiktai, lova. 2001-10-27 B. A. B. paaiškinime Nr. 1 Kauno miesto priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai nuostolis nurodytas 30 000 Lt. 2001-10-29 B. A. B. pareiškime Kauno miesto priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai bendras nuostolis nurodytas 30 000 Lt. 2001-10-27 priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos sudarytos komisijos akte Nr. 1 gaisro metu padarytas nuostolis nurodytas 31 000 Lt. 2001-10-30 Kauno miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nutarime Nr. 51 gaisro nuostoliai pil. B. A. B. nurodyti 30 000 Lt (prijungta Kauno miesto Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos medžiaga Nr. 51 860/027). Vertindamas atsakovo atsikirtimus, kad jis dėl vaistų poveikio nesuvokė 2001-10-29 sutarties dėl gaisro metu padarytų 30 000 Lt dydžio nuostolių atlyginimo, esmės, teismas laiko, kad atsakovas neįrodė, jog sudarant 2001-10-29 sutartį dėl nuostolių, padarytų gaisro metu, atlyginimo, atsakovas negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Apklausta liudytoja J. M. S. paaiškino nemačiusi, kad atsakovas 2001-10-29 būtų vartojęs vaistus. Atsakovo su atsiliepimu pateikta gydytojo pažyma (b.l. 45) pati savaime taip pat neįrodo, kad atsakovas vartojo kokius nors vaistus, ir juo labiau, neįrodo buvus tokį vaistų pašalinį poveikį, kad atsakovas būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Todėl teismas sprendžia, jog atsakovas negalėjo nesuprasti savo ranka surašytos ir pasirašytos sutarties turinio. 2001-10-29 ieškovo ir atsakovo sudarytoje sutartyje dėl nuostolių, padarytų gaisro metu, atlyginimo, nuostolių, padarytų A. B. B. dydis nurodytas 30 000 Lt (b.l. 21-22). Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad sudegęs vilkikas DAF 3300 buvo pagamintas 1984 m. Nurodė, kad už vilkiką sumokėjo 15 000 Lt. Paaiškino kad sudegusio oro kompresoriaus vertė buvo apie 5 000 -6 000 Lt. Sudegusių staklių vertė buvo 1 000 Lt, skaitiklio – 500 Lt. Garažo vertę nurodė 12 000 Lt, priestato – 5 000 Lt (76 b.l.). Vertindamas aukščiau nurodytus byloje esančius rašytinius įrodymus ir ieškovo teismo posėdyje duotus paaiškinimus bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.), teismas sprendžia, kad prašomų priteisti dėl gaisro patirtų nuostolių dydis – 30 000 Lt – negali būti laikomas akivaizdžiai per dideliu. Atsakovas D. B. ginčijo prašomų priteisti nuostolių dydį. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 str.) ir Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teismas pažymi, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog patirta žala galėjo būti mažesnė.

Civilinio kodekso 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Sistemiškai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus: 2001-10-29 tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą sutartį dėl nuostolių, padarytų gaisro metu, atlyginimo (b.l. 21-22), 2011-02-14 Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažymą apie kilusį gaisrą (b.l. 23), 2001-11-05 Kauno miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymą apie kilusį gaisrą (b.l. 24), 2001-11-05 Kauno miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymą apie kilusį gaisrą (b.l. 44), 2001-10-30 Kauno miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nutarimą Nr. 51, 2001-10-29 D. B. pareiškimą Kauno miesto priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, 2001-10-29 B. A. B. pareiškimą Kauno miesto priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai (prijungta Kauno miesto Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos medžiaga Nr. 51 860/027), liudytojų J. M. S. ir O. B. parodymus, jog atsakovas krosniai užkurti naudojo benziną, bei paties atsakovo teismo posėdyje duotus paaiškinimus, kad jis užkūrė krosnį ir paliko ją be priežiūros, laikytina, kad nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusių nuostolių, t.y. atsiradusi žala laikytina skolininko veiksmų rezultatu.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, jog nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Kartu konstatuotina, kad ieškovo teisė buvo pažeista.

Dėl ieškinio senaties.

Atsakovas prašo ieškinį atmesti ir tuo pagrindu, jog ieškovas praleido ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t.y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Byloje neginčytinai nustatyta, jog žala ieškovui buvo padaryta 2001-10-27 kilusio gaisro metu. Tą pačią dieną, t.y. 2001-10-27 ieškovas sužinojo apie savo teisės pažeidimą (75 b.l.). Todėl ieškinys turėjo būti teismui pareikštas iki 2004-10-27. Ieškovas į teismą kreipėsi tik 2011-10-19, t.y. jau suėjus įstatymo nustatytam ieškinio senaties terminui. Šio termino atnaujinti ieškovas neprašė. Teismas sprendžia, jog nustačius, kad yra pasibaigęs ieškinio senaties terminas, ieškovo pažeista teisė nebegali būti ginama teisme. Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Vadovaujantis nurodytomis įstatyminėmis normomis, ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš ieškovo atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str., 93 str.). Jų dydis mažintinas vadovaujantis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Teismui pateiktos sąskaitos- faktūros ir pinigų priėmimo kvitai, patvirtinantys, kad atsakovas patyrė 1 351,00 Lt dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Advokatė J. Š. atsakovui atstovavo parengiamajame ir teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė – 2 val. Sąskaitose-faktūrose advokatė atstovavimo teisme valandinį įkainį nurodo 350 Lt (62, 64 b.l.). Iš ieškovo atsakovui priteistina 240,00 Lt išlaidų, patirtų apmokėti už advokato atstovavimą civilinėje byloje, valandinį įkainį sumažinant iki 120,00 Lt (Rekomendacijų 8.18 p.). Advokatės J. Š. 2012-02-29 išrašytoje sąskaitoje-faktūroje Nr. 2012/0084 nurodyta 840 Lt suma už 2,4 val. užtrukusį pasirengimą civilinės bylos nagrinėjimui. Valandos įkainis už pasirengimą bylos nagrinėjimui nurodytas 350 Lt (b.l. 64). Rekomendacijose nėra nustatyto rekomenduojamo dydžio išlaidoms, susijusioms su advokato pasirengimu bylos nagrinėjimui. Rekomendacijų 10 punkte nustatyta, jog už advokato teisinių paslaugų, nenumatytų šiose rekomendacijose, teikimą priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas šiose rekomendacijose. Vadovaujantis minėta norma bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.), užmokesčio už pasirengimą bylos nagrinėjimui dydis nustatytinas toks, kaip už atstovavimą teisme, t.y. 120,00 Lt už valandą (Rekomendacijų 8.18 p.). Atsakovui iš ieškovo priteistina 288,00 Lt išlaidų už advokato pasirengimą civilinės bylos nagrinėjimui. Bendra atsakovui iš ieškovo priteistina išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti suma – 528,00 Lt.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268 str., 270 str., 279 str., teismas

nusprendžia:

I. B. A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), dėl žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti atsakovui D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 528,00 Lt (penki šimtai dvidešimt aštuoni litai 00 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Kauno miesto apylinkės teisme.

Teisėja Rasa Urbanavičiūtė