- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-04
- Bylos Nr.
- 2A-1420-567/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius, Neringa Švedienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- R. G.
- Ieškovas
- „If P&C Insurance AS“
- Advokatai
- Jurgita Mikalauskienė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1284-341/2009 pagal ieškovo „If P&C Insurance AS“, veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą (buvęs AB „If draudimas“), ieškinį atsakovui R. G. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas 2008-08-20 pateikė ieškinį, prašydamas priteisti 9624,15 Lt žalos atlyginimo, 144 Lt žyminio mokesčio, 2000 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2007-03-24 Vilniaus raj., kelyje Vilnius - Sudervė įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio Mazda Xedos 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas nepasirinko saugaus važiavimo greičio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešiais važiuojančiu automobiliu Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šio eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Opel Frontera bei sužeista juo važiavusi keleivė R. S.. Asmuo, minėto įvykio metu vairavęs automobilį Mazda Xedos 6 pasišalino iš eismo įvykio vietos ir dėl to nebuvo nustatytas. Kadangi 2007-01-18 ieškovas ir automobilio Mazda Xedos 6 savininkas – atsakovas sudarė Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta minėto automobilio valdytojų civilinė atsakomybė, todėl ieškovas atlygino žalą minėto eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims, išmokėdamas 7979 Lt draudimo išmoką už apgadintą automobilį Opel Frontera savininkui R. S. bei 1645,15 Lt draudimo išmoką už sveikatos grąžinimo išlaidas, netektas pajamas bei neturtinę žalą eismo įvykio metu sužalotai minėto automobilio keleivei R. S.. Kadangi asmuo, minėto eismo įvykio metu vairavęs automobilį Mazda Xedos 6 ir padaręs savo veiksmais žalą, pasišalino iš eismo įvykio vietos ir dėl to nebuvo nustatytas, ieškovas, sumokėjęs išmoką nukentėjusiems asmenims, įgijo teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų už žalos padarymą atsakingas asmuo. Atsakovas, leidęs naudotis didesnio pavojaus šaltiniu kitam asmeniui, liko minėto automobilio valdytoju, todėl šiuo atveju žalą turėtų atlyginti atsakovas ir eismo įvykio kaltininkas solidariai, tačiau nenustačius eismo įvykio metu vairavusio asmens, atsakyti už padarytą žalą turi atsakovas. Automobilio Mazda Xedos 6 vairuotojo neteisėta veika pasireiškė Kelių eismo taisyklių pažeidimu, eismo įvykio sukėlimu ir pasišalinimu iš eismo įvykio vietos bei bendrosios pareigos elgtis atsargiai ir savo veiksmais nedaryti kitiems asmenims žalos nesilaikymu. Atsakovo, kaip automobilio savininko, neteisėta veika pasireiškė bendrosios pareigos būti rūpestingam ir tinkamai prižiūrėti savo turtą, t.y. žinoti, kam jis perduodamas ir kas juo naudojasi bei užtikrinti, kad naudodamiesi jam priklausančiu didesnio pavojaus šaltiniu (automobiliu) kiti asmenys nedarys žalos, neįvykdymu. Eismo įvykio metu sukelta žala pasireiškė automobilio Opel Frontera apgadinimu bei šio automobilio keleivės sužalojimu. Žala atsirado dėl minėtų dviejų automobilių susidūrimo, todėl automobilio Mazda Xedos 6 vairuotojo neteisėti veiksmai yra tiesioginė ir vienintelė nukentėjusiųjų turto bei sveikatos sužalojimo priežastis, todėl tarp automobilio Mazda Xedos 6 vairuotojo neteisėtų veiksmų ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovui, kaip minėto automobilio valdytojui, kilo netiesioginė civilinė atsakomybė. 2008-02-22 ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu atlyginti ieškovo nukentėjusiesiems išmokėtas draudimo išmokas, t.y. iš viso 9624,15 Lt, tačiau atsakovas minėtos sumos iki šiol nėra atlyginęs (CK 6.37 str., 6.101 str. 4 d. 4 p., 6.263 str., 6.270 str., 6.1015 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas R. G. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės prokuratūra 2007-11-19 priėmė nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kuriuo nustatė, kad automobilio Mazda Xedos 6 faktinis valdytojas nuo 2006 m. yra A. G.. Aplinkybę, kad A. G. yra minėto automobilio teisėtas valdytojas, pripažino ir pats ieškovas, kadangi jo 2008-02-22 raštas, adresuotas atsakovui ir A. G.. Minėtas asmuo buvo automobilyje įvykio metu, iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino atsakingas už žalos padarymą asmuo (asmuo, įvykio metu vairavęs automobilį Mazda Xedos 6). Atsakovas apie įvykį nežinojo, įvykyje nedalyvavo, iš įvykio vietos nepasišalino. Šiuo atveju atsakovas neatliko kaltų veiksmų, dėl kurių atsirado atlygintina žala, tokiu būdu atsakovui neatsirado prievolė tokią žalą atlyginti. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus arba neatliko įstatyme arba sutartyje numatytų veiksmų, dėl kurių atsirado žala, arba kad jis buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, atsižvelgiant į tai, kad faktiškai automobiliu nuo 2006 m. naudojosi kitas asmuo. Šioje civilinėje byloje nėra nustatytas priežastinis ryšis tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo) ir atsiradusios žalos. Kadangi atsakovas eismo taisyklių nepažeidė, nebuvo 2007-03-24 kelyje Vilnius-Sudervė įvykusio eismo įvykio dalyviu, iš eismo įvykio vietos nepasišalino, todėl ieškovui teisė reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo neatsirado. Atsakovas negali būti laikomas atsakingu už kitų fizinių asmenų veiksmus (neveikimą), taip pat už nežinomo asmens pasišalinimą iš autoįvykio vietos. Prie ieškinio nėra pridėta dokumento, kad Žalos skaičiavimo išvadą pasirašę M. G. ir R. V. turi teisę atlikti atitinkamas ekspertizes, t.y. kad minėti asmenys yra nustatyta tvarka pripažinti šios srities ekspertais. Byloje nėra pateiktas dokumentas, kuriame būtų kelių policijos pareigūnų užfiksuoti automobilio Opel Frontera sugadinimai, todėl nėra galimybių įvertinti, ar remonto sąmatose išvardinti darbai ir medžiagos atitinka automobilio sugadinimus, atsiradusius 2007-03-24 kelyje Vilnius-Sudervė eismo įvykio metu, nepateiktas dokumentas, kurio pagrindu automobilio Opel Frontera nustatyta rinkos kaina – 11000 Lt (CK 6.245 str. 1 d., 6.246 str., 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009-08-12 sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo: 9624,15 Lt žalos atlyginimo, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos 9624,15 Lt sumos nuo 2008-09-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2289 Lt bylinėjimosi išlaidų - ieškovo naudai, bei 6,80 Lt pašto išlaidų - valstybės naudai. Teismas nustatė, kad 2007-03-24 Vilniaus rajono kelyje Vilnius - Sudervė įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio Mazda Xedos 6 vairuotojas nepasirinko saugaus važiavimo greičio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešiais važiuojančiu R. S. vairuojamu automobiliu Opel Frontera ir jį apgadino. Eismo įvykio metu buvo sužeista juo važiavusi keleivė R. S.. Kelių eismo įvykis įvyko dėl automobilio Mazda Xedos 6 vairuotojo, kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos, veiksmų.
Teismas nustatė, jog dėl minėto eismo įvykio 2007-03-25 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 str. 1 d., įtarimas buvo pareikštas A. G., tačiau Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros 2007-11-19 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. G. kaltę.
Transporto priemonės registracijos liudijimas patvirtino, kad eismo įvykio metu atsakovas buvo automobilio Mazda Xedos 6 savininkas. Teismas konstatavo, jog aplinkybę, kad atsakovas 2007-01-18 su ieškovu sudarė Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ir apdraudė minėto automobilio valdytojų civilinę atsakomybę, patvirtino Draudimo sutarties liudijimas LT/AIB Nr. 0033591.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog ieškovas nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl Opel Frontera sugadinimo ir atlygino nukentėjusiajam R. S. padarytą žalą, išmokėdamas 7979 Lt dydžio draudimo išmoką. Teismas nustatė, jog eismo įvykio metu nukentėjusi Opel Frontera keleivė, kuriai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patyrė 1645,15 Lt žalą, kurią pagal išmokos skaičiavimo išvadą sudarė 23,79 Lt sveikatos grąžinimo išlaidos, 758,19 Lt netektos pajamos bei 863,20 Lt neturtinė žala. Teismas pažymėjo, jog ieškovas 2007-10-25 išmokėjo nukentėjusiajai 1645,15 Lt. Iš viso dėl autoįvykio išmokėta 9624,15 Lt. Teismas konstatavo, jog dėl padarytos žalos atlyginimo ieškovas 2008-02-22 kreipėsi į atsakovą bei A. G. su prašymu atlyginti žalą, tačiau prievolė iki šiol neįvykdyta.
Teismas konstatavo, jog atsakovas, nesutikdamas su prašomos priteisti žalos dydžiu, jokių konkrečių argumentų (paskaičiavimų) ir įrodymų, paneigiančių ieškovo nustatytą žalos dydį, nepateikė. Teismas pažymėjo, jog prie bylos prijungtoje Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, fotonuotraukos, Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai, kuriuose nurodyti autoįvykyje dalyvavusių automobilių Opel Frontera bei Mazda Xedos 6 sugadinimai, todėl atsakovo argumentas, kad nėra galimybių įvertinti, ar remonto sąmatose išvardinti darbai ir medžiagos atitinka automobilio sugadinimus, atsiradusius 2007-03-24 kelyje Vilnius-Sudervė eismo įvykio metu, atmestinas. Teismas pabrėžė, jog taip pat pateikti ir atsakovo reikalauti Žalos skaičiavimo išvadą pasirašiusių M. E. G. vertintojo asistento ir R. V. Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimai bei pagrindai žalai paskaičiuoti.
Teismas pažymėjo, kad atsakovas neginčijo, jog eismo įvykis įvyko dėl automobilio Mazda Xedos 6 vairuotojo kaltės. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas leido naudotis didesnio pavojaus šaltiniu kitam asmeniui ir nenurodė, kas vairavo jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę eismo įvykio metu, konstatavo, jog jis liko minėto automobilio valdytoju, ir turi atsakyti už padarytą žalą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neįrodė, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiųjų asmenų tyčios ar didelio neatsargumo. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad pagal formuojamą teismų praktiką bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2000-06-16 nutarimo Nr. 27 5 p. nuostatas šiuo atveju žalą turėtų atlyginti atsakovas ir autoįvykio kaltininkas solidariai, tačiau nenustačius eismo įvykio metu vairavusio asmens (kaltininko), atsakyti už padarytą žalą turi atsakovas.
Teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimai priteisti išmokėtas draudimo išmokas iš atsakovo yra pagristi. Atsižvelgęs į atsakovo bei jo sutuoktinės amžių, į tai, kad atsakovas nedirba tik nuo 2009-06-30, jo sutuoktinė nuo 2009-04-27, iki atleidimo gautas pajamas, į tai, kad ieškovas dėl žalos atlyginimo kreipėsi dar 2008-02-22, atsakovas yra darbingas, teismas padarė išvadą, kad tokia atsakovo padėtis trunka pakankamai neilgai ir nėra duomenų, patvirtinančių, kad ateityje atsakovas negalės gauti pajamų ar įsigyti turto, iš kurio būtų galima atlyginti padarytą žalą. Tai, kad atsakovas bei jo sutuoktinė nedirba, yra registruoti darbo biržoje, turi du nepilnamečius vaikus, nekilnojamojo turto neturi, neįrodė, kad, pritaikius visišką nuostolių atlyginimą, atsakovui ar kitiems asmenims atsiras nepriimtinų ir sunkių pasekmių ir kad bus pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Teismas padarė išvadą, kad prašymas sumažinti žalos atlyginimo dydį atmestinas, o ieškinys tenkintinas visiškai (CK 6.37 str., 6.38 str. 1 d., 6.210 str. 1 d., 6.248 str. 3 d., 6.251 str., 6.263 str., 6.270 str., 6.245 str., - 6.249 str.; LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p.; CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str. 1 d., 96 str.).
Šalies argumentai
Atsakovas R. G. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-08-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Teismas, priimdamas sprendimą netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Tam, kad atsakovo atžvilgiu kiltų deliktinė atsakomybė ir jis turėtų atlyginti 9624,15 Lt dydžio turtinę žalą, turėjo būti nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Teismas netinkamai civilinės atsakomybės atsakovui atsiradimą grindė CK 6.270 str. 2 d. nuostata, kadangi teisė reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo ieškovui atsiranda Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. pagrindu. Sprendžiant klausimą dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo transporto priemonės valdytojo sąvoka turi būti taikoma pagal minėto įstatymo 2 str. 17 d. Byloje surinktų rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, jog atsakovas negalėjo būti laikomas atsakingu už žalos padarymą asmeniu, nes transporto priemonės įvykio metu nevairavo bei iš įvykio vietos nepasišalino, todėl ieškovui neatsirado teisė reikšti atsakovui reikalavimą dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo. Atsakovas šioje byloje ne tik negali būti laikomas atsakingu už žalos padarymą asmeniu, bet ir transporto priemonės valdytoju minėto įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. prasme. Šiuo atveju atsakovui civilinė atsakomybė buvo pritaikyta tik dėl to, jog kitas atsakovui nežinomas žalą padaręs asmuo pasišalino iš įvykio vietos. Tokia teismo išvada prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo motyvų, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Teismas neatliko reglamentuojančių civilinę atsakomybę normų analizės, todėl netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.
2) Teismas netinkamai vertino atsakovo turtinę padėtį, todėl padarė neteisingą išvadą ir nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo sumažinti priteistinų nuostolių sumą. Sprendžiant šį klausimą, turėjo būti įvertinta ir tai, kad ieškovas šioje civilinėje byloje yra žinoma bendrovė, sėkmingai plėtojanti veiklą, o atsakovas – bedarbis fizinis asmuo, auginantis du nepilnamečius vaikus. Be to, viešai žinoma, kad bendra situacija darbo rinkoje šiuo metu Lietuvoje labai nestabili, bedarbių gretos didėja, todėl negalima vertinti tik aplinkybę, jog atsakovas yra darbingas ir darbo neteko neseniai, o būtina vertinti bendrą Lietuvoje esančią situaciją darbo rinkoje.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-08-12 sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje, t.y. išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą.
Apeliacinis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.
Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir procesinių pažeidimų, sudarančių pagrindą pakeisti ar panaikinti apelianto skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos išaiškintos ir pritaikytos tinkamai.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas, kaip transporto priemonės savininkas, yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas ir privalo atlyginti žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, nes neįrodė, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiųjų asmenų tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Ši civilinė atsakomybė yra be kaltės, nes automobilio savininkas negali gintis savo kaltės nebuvimu. Nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingas didesnio pavojaus šaltinio valdymas, kaip nuosavybės teisės įgyvendinimas, kai transporto priemonės savininkas nevairavo transporto priemonės autoįvykio metu ir iš autoįvykio vietos nepasišalino. Šia prasme atsakovui, kaip transporto priemonės savininkui, atsirado dėl minėto autoįvykio civilinė atsakomybė, kurios pagrindus išsamiai išanalizavo pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad žala turi būti atlyginama visiškai, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas leido naudotis didesnio pavojaus šaltiniu kitam asmeniui ir nenurodė, kas vairavo jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę eismo įvykio metu, kad yra priežastinis ryšys tarp žalos ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės, nes atsakovas neįrodė, kad jo, kaip transporto priemonės savininko, atsakomybė pasibaigė dėl valdymo praradimo (CK 6.270 straipsnio 3 dalis), kad didesnio pavojaus šaltinio valdymas prarastas dėl kito asmens neteisėtų veiksmų. Ta, aplinkybė, kad atsakovas eismo įvykio metu buvo transporto priemonės savininkas, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CK 6.270 str. 2 d. nuostatas, nes atsakovas yra asmuo, valdęs padidinto pavojaus šaltinį nuosavybės teise. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo, buvo tinkamai išaiškinta transporto priemonės valdytojo sąvoka. Šiuo atveju atsakovui civilinė atsakomybė buvo pritaikyta teisėtai ir pagrįstai, nes atsakovas, būdamas transporto priemonės savininku, yra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios atitinka CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ir jų nekartoja. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino atsakovo turtinę padėtį ir padarė teisingą išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą sumažinti žalos sumą.
Tai, kad ieškovas šioje civilinėje byloje yra žinoma bendrovė, sėkmingai plėtojanti veiklą, o atsakovas – bedarbis fizinis asmuo, auginantis du nepilnamečius vaikus (b.l. 98), nesuteikia atsakovui jokių teisinių privilegijų. Tai, kad 2009-06-26 atsakovas R. G. susitarė su darbdaviu dėl darbo sutarties nutraukimo (b.l. 97), kad 2009-07-10 R. G. turėjo atvykti į darbo biržą (b.l. 95), kad 2009-07-27 I. G. turėjo atvykti į darbo biržą (b.l. 96), kad atsakovo R. G. vardu 2009-07-23 duomenimis nėra registruotos nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus (b.l. 109), neįrodo atsakovo sunkios turtinės padėties. Pažymėtina, kad pagal 2009-07-03 duomenis atsakovo R. G. vardu yra registruotos dvi transporto priemonės: VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir MAZDA 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 100). Tai, kokia yra šiuo metu Lietuvoje bendra situacija darbo rinkoje, neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui.
Aplinkybė, kad Vilniaus rajono apylinkės prokuratūra 2007-11-19 nutarimu (b.l. 52-55) nutraukė ikiteisminį tyrimą, nesudaro teisinio pagrindo atleisti atsakovą R. G. nuo civilinės atsakomybės nagrinėjamoje byloje. Tai, kad minėtas nutarimas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, nesuteikia jam prejudicinės galios nagrinėjamai civilinei bylai, nes tai nėra teismo priimtas galutinis procesinis sprendimas byloje (prejudicinis faktas).
Motyvuojamoji dalis
Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, nes jie yra bendro pobūdžio samprotavimai, teisiškai nereikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CK 1.5 str., 1.136 str. - 1.138 str., 6.281 str. 1 d.; CPK 2 str., 5 str., 7 str., 177 str. -179 str., 182 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir jis turi atlyginti valstybei bylinėjimosi išlaidas dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (b.l. 159) 9,50 Lt. Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 800 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje, todėl apeliantas įgijo pareigą atlyginti ieškovui šias bylinėjimosi išlaidas. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ieškovas sumokėjo 800 Lt (b.l. 163-165). Ši suma neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl teisėjų kolegija jos nemažina (LR CPK 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. G. 800 Lt (aštuonis šimtus litų) ieškovo „If P&C Insurance AS“ naudai.
Priteisti iš atsakovo R. G. valstybės naudai 9,50 Lt (devynis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo.