Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Jurgita Grigonienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Nerijaus Šiaulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

T. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1977-01-06, Klaipėdos r., gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, neįgalus, teistas 2014-03-07 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2d., 178 str. 1d., laisvės apribojimu 1 metams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis T. Ž. mušdamas savo šeimos narį sukėlė jam fizinį skausmą:

2015 m. gruodžio 18 d., apie 18.10 val., T. Ž., namuose, Liepų 3-3, Šukaičių k., Veiviržėnų sen., Klaipėdos r., būdams apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su mama S. Ž. metu, delnu tyčia vieną kartą trenkė jai per veidą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, jis mušdamas savo šeimos narį sukėlė jam fizinį skausmą :

2016 m. rugpjūčio 02 d., apie 10.00 val., T. Ž., namuose, Liepų g. 3-3, Šukaičių k., Veiviržėnų sen., Klaipėdos r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( nustatytas 1.82 promilių girtumas), konflikto su mama S. Ž. metu, rankos delnu tyčia vieną kartą sudavė jai į viršugalvį ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis T. Ž. savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino. Nurodė, kad 2015 m. gruodžio 18 d. vakare tarp jo ir mamos S. Ž. įvyko žodinis konfliktas. Tą vakarą jis buvo išgėręs 3 litrus alaus. Supykęs, kad mama neklauso, ką jis jai sako, jis delnu sudavė per veidą. Išsigandusi mama iš namų pabėgo pas kaimynę, o jis pats paskambinęs iškvietė policiją, kad išsiaiškintų dėl mamos kaltinimų jam grūdų vagyste bei prisipažino, kad mamai sudavė. Atvykę policijos pareigūnai išklausė ką jis papasakojo, jį išvežė ir sulaikė dviem paroms. Grįžęs iš laikinojo sulaikymo, jis mamos atsiprašė, ji jam atleido. 2016-08-02 ryte jis buvo namuose kartu su tėvais, taip pat išgėręs apie 3 litrus stipraus alaus, susiginčijo su mama dėl tų pačių grūdų vagystės ir supykęs delnu vieną kartą trenkė mamai per viršugalvį. Mama pabėgo iš namų pas kaimynus ir iškvietė policiją. Policijos pareigūnai nustatė jam girtumą ir išvežė į policijos komisariatą. Dėl savo nusikalstamų veikų ir sukelto mamai fizinio skausmo jis gailisi, supranta, kad dėl jo suduotų smūgių mama patyrė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina šie byloje surinkti įrodymai:

Liudytoja S. Ž. parodė, kad 2015-12-19 vakare namuose Šukaičių k. jos sūnus Tomas išvadino necenzūriniais žodžiais ir, priėjęs prie jos, trenkė delnu jai per veidą virš dešiniosios akies. Nuo suduoto smūgio žymės jai neliko, tačiau jai buvo sukeltas ilgalaikis fizinis skausmas. Sudavęs šį smūgį, Tomas pasakė, kad ją pasigaus ir užmuš, ji išsigando ir pabėgo nuo jo, o sūnus kažkur išvažiavo dviračiu. Tada ji grįžo namo šerti gyvulių, kol jis negrįžo, nes nežinojo kokios nuotaikos jis grįš, o policijos nekvietė, nes Tomas girtas dažnai prieš ją smurtauja ir ji nesitiki, kad policija visada jai padės. Ji norėtų, kad sūnus kartu negyventų, bet jis neturi kur išsikraustyti ir neišeina, o prievarta kraustyti jį iš namų ji bijo. Jam yra nustatytas lengvas protinis atsilikimas, todėl ligoninėse jo negydo, o gydytojos poliklinikoje išrašytų vaistų jis reguliariai negeria.

Liudytoja J. K. parodė, kad T. Ž. yra jos brolis. Apie tai, kad namuose jis dažnai sukelia konfliktus, ji žino iš mamos skambučių, yra ne vieną kartą ir pati važiavusi pas juos. Tomui yra nustatyta psichinė negalia, būdamas neblaivus jis ieško priekabių, pyksta ant mamos, nes ji neduoda jam pinigų alkoholiui. Su tėvu jis sutaria, nes kartu ir išgeria. Gyventi Tomas gali tik namuose, kitur nėra kur. Kai negeria, jis padeda tėvams ūkyje.

Įvertinus šiuos duomenis, kaltinamojo T. Ž. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta. Abi šios veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., nes nustatyta, kad jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – mamai S. Ž..

Kaltinamasis T. Ž. anksčiau teistas, tame tarpe – ir už tokio pat pobūdžio nusikalstamą veiką, daug kartų baustas administracine tvarka. Jo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė; ją sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas, kaip nurodė ekspertas, netrukdė jam suprasti savo veiksmų ir juos valdyti; greičiausiai tai trukdė padaryti kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio. Atsižvelgiant į visas šias bei bylos aplinkybes, kaltinamajam skirtina arešto bausmė, tikintis, kad ji sulaikys kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Be to, siekiant kiek įmanoma koreguoti T. Ž. elgesį ir apsaugoti jo šeimos narius nuo tolimesnio šio asmens smurtavimo, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str. teismas

nusprendžia:

T. Ž. pripažinti kaltu;

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ( dėl S. Ž. mušimo 2015-10-18) ir paskirti jam bausmę - 45 paras arešto;

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2d. (dėl S. Ž. sumušimo 2016-08-02) ir paskirti jam bausmę - 52 paras arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos BPK 63 str. 1 d. 4 d., bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą 60 parų arešto bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 40 parų arešto bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3d., 72² str., paskirti T. Ž. auklėjamojo poveikio priemonę- įpareigojimą per tris mėnesius nuo arešto bausmės atlikimo pabaigos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti T. Ž., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju, išnagrinėjęs bylą teismas ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus nukreiptas vykdymui.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.